Sugrįžimas į pasaką arba automobiliu po Europą '11

Na ką, o dabar parku keliaukim į pagrindinę Belgrado pėsčiųjų gatvę - Knez Michailova

Pagrindinė Belgrado pėsčiųjų gatvę - Knez Michailova - yra visai šalia Belgrado tvirtovės Joje daug kavinių, parduotuvių, įstaigų, įspūdingų pastatų Jaučiasi, kad ji kartu su tvirtove sudaro miesto širdį

















Papildyta:










Papildyta:












Papildyta:
Belgrado karvutės

















Papildyta:
Kažkur buvau skaičius, kad serbai turi tradiciją toje gatvėje vaikščiot dešiniąja kelio puse Atsimenu, perskaičiau ir užmiršau Bet, tik įėjus į šią gatvę akivaizdžiai į akis krito tvarkingas „dvipusis pėsčiųjų eismas“ kaip tikroj gatvėj Jei kas nors pasuko ne į tą eismo juostą – gali būti 100 proc. tikras kad tai tikrai ne vietinis serbas, o žioplinėjantis turistas

Na dėl FB visiškai -aš kažkaip ir nelabai mėgstu, bet pasižiūrėti Fionetos nuotraukų tikrai verta ten užsukti , aš ir dabar dar laikas nuo laiko prisijungiu, tačiau kitų draugysčių nepriimu


O dėl Makedonijos reportažo, tai būtų , tačiau pateisinu ir Fionetą-gal iš tiesų įdomiau reportažus rašyti apie tas vietas, kuriose mes atostogaujame, stengiamės visus įspūdžius į save "sugerti" , pažinti naują aplinką ir žmones





Šį kartą skridau po labai ilgos pertraukos- man viskas tiko ir patiko -o vaizdai per langą-nerealūs -snieguotos Alpių viršukalnės iš aukštai, gali "palaidoti" bet kokią skrydžio baimę Po šios kelionės prisiekiau sau, kad įsigysiu profesionalo fotoaparatą, su savo to grožio negaliu perteikti
Kaip pastebėjau-nemaža dalis skrendančiųjų iki paskutinės minutės kovoja su skrydžio baime, bet ji tikrai įveikiama, reikia tik tinkamai tam pasiruošti-mačiau Makaliaus internetiniame psl. yra keletas patarimų

Apšalau kas ten vyksta. O kiek naujų skulptūrų Galingai tvarkosi.

Skopjes enamiestis man iki šiol nostalgiją kelia- toks jaukus mums susirodė- juk visą dieną ten praleidom. O į tiapukų parduotuvę nebuvai užėjus? Ten labai įdomus šeimininkas, labai ilgai su juo kalbėjaus

Ir Belgrado vaizdai prisiminimus sukėlė - kokių gražių Kalemegdano nuotraukų parodei

Fotoreportažas labai patiko Mes patys šią vasarą per dvi savaites stengėmės kuo daugiau Kroatijos apvažiuoti, įspūdžiai nenusakomi, o nuotraukos vėl juos skatina

O dėl artimųjų palaikau ir suprantu, nes feisbuke nuotraukas mėgsta daugiau pažįstamų nei draugų, su kuriais dažniausiai bendraujam. Iš kai kurių sulaukiam ir ironiškų komentarų, bet aš visiškai aiškiai matau, kad tai iš pavydo, deja... Ir kaip matosi veiduose žmonių, kurie tikrai džiaugiasi ir kurie apsimestinai. Čia yra daug žmonių, laukiančių reportažų Beje, jų tikrai yra ir realybėje tarp artimųjų

Aidluka, atejau bartis ....... Jau pasibariau... As jau su kavute siandien prisedau ramiai, atsidariau tavo pasakojima... Na ir net pabaigti kavutes neisejo
Kas del baimes skristi, tai as ja turiu, bet ko gero ne tokia baisia kaip tavo. Siaip tai nebutinai taip jau ir iveikiama ji, bet... skristi tai netrukdo , isesti neskauda juk, o paskui jau kelio atgal nebera
As va jei serpantinas baisesnis tik, tai sedziu ir asaros upeliais byra, bet zinau, kad kitaip nebus. Siemet va tas pats buvo Ta prasme, kad as, kaip ir tu, irgi turiu pasirinkima, arba kilti, arba ne. Ir zinodama, kad ko gero bijosiu nerealiai, vistiek kylu. Verkiu as be garso, tiesiog is baimes asaros liejasi ir tiek, sedziu irgi kaip pele, atrodo, jei sukinesiuosi, tai masina gali tapti nestabili (durna, na ka ir kalbeti), bet nesiruosiu pasiduoti savo baimems ir kazko nepamatyti vien del ju.
Siaip pasiskaityk savo parasa ir kada nors tiesiog imk ir nusipirk bilietus sau ir savo seimai. Is visos sirdies linkiu, kad noras patekti ten, kur su masina neimanoma, issipildytu

Vidal, nieko nepražioplinot Vakarykštė nakvynė Serbijoj - identiška šiandieninei Vengrijoj Kadangi Vengrijoj nakvot buvo, net nežinau kaip taikliau įvardyt, „egzotiškiau ar ekstremaliau“, tai apie serbiškąją net nerašiau

...Atsiprašau labai, šiandien nieko daugiau nekomentuosiu... noriu greičiau pabaigt fotoreportažą
Papildyta:
....Na, viskas, laikas namo – per visokius pabūklus, karo muziejus Belgrade praleidom beveik visą dieną Na, bet vyrukai džiaugias – tikrai labai smagu buvo Kad pasiektume mašiną, turime pereiti visą tvirtovę – aš vėl užsiciklinus fotkinu – karts nuo karto išlenda saulutė – vaizdelis tikrai daug gražesnis nei ryte buvo









Papildyta:

Papildyta:

Aidluka,kaip pasiiilgau buckis i visus zandus ir toliau ryju tavo pasakojima Po Ispanijos supratau, kad "taviskes" paskutines salys man sesiagubai mielesnes, nei vakaru europos Nors siaip ir anksciau ta suvokiau, dabar tik patvirtinau sau tai.

Na, pagaliau išvažiuojam iš Belgrado





Dar trumpam sustojam didžiuliam prekybos centre – prisiperkam maišą pernokusių be galo skanių persikų... kaina kaip ir visuos Balkanuos pasirodė juokinga Kiek pamenu kilogramas didžiulių sultingų persikų nekainavo nė lito Vakarėja, greitkeliu važiuojam link Vengrijos Neramu daros, kiek teko girdėti - patys priekabiausi muitininkai būtent Vengrijos pasieny O mes važiuojam kaip kontrabandininkai – tiek visokių vynų, vynelių ir užpiltinių prisipirkę, kad tikrai gali tekti pasienyje su dalim atsisveikinti Dėl visa ko ruošiuos kalbą – jeigu mėgins atimti – bandysiu įrodyt, kad visą šitą gėrį vežamės lauktuvėms Juk iš tikro lauktuvėms ir vežamės... nors kai kurios lauktuvės dar ir šiandien stovi bariuke laukdamos kada progai pasitaikius bus suvartotos Privažiuojam muitinę – pirmą kartą per visą kelionę matom milžiniškas eiles – minios turkų po atostogų savo tėvynėje grįžta į Vokietiją Mašinose daugybė daiktų, pilna žmonių – akivaizdžiai matom kaip vengrai daugumą turkų krato – na galvoju, tikrai mums šakės Kol pagaliau sulaukiam savosios eilės – beveik sutemsta Pasienietis tik paklausia iš kur važiuojam, išgirdęs kad iš Graikijos – mosteli muitininkui – praleisk, žmonės važiuoja namo... Na, pagaliau ramiai atsikvepiu... mes jau Vengrijoj Jaučiamės labai pavargę – kaip ir vakar, stojam pirmoj pasitaikiusioj degalinės poilsio aikštelėj ir akimirksniu nulūžtam... Tik jei vakar, Serbijoj, šalia Nišo, mano vyrukai su krūūūūūūūūūva į Vokietiją grįžtančių turkų miegojo ant čiužinių poilsio aikštelės pievutėj...tai šįkart teko pasitenkinti nakvyne ... automobilyje Maniškiai migo ir užmigo, o man kažkas užplaukė... visą naktį prarymojau ir ... tiek vaizdelių prisižiūrėjau... kažkam muitininkai pasalą paspendė ir iki siūlo galo iškratė, beveik visus šalia miegančius turkus policija (nors nesu tikra, kad policija ) pabudino ir kažkokius jų dokumentus tikrino (į mus kažkodėl tie tikrintojai nekreipė jokio dėmesio) Manau, kad turėjo įtarimą, kad šie nėra susimokėję už kelius... Tiksliai nepamenu, bet kažkurioj SM temoj skaičiau, kad įvažiuojant į automagistralę Vengrijoj visos mašinos yra filmuojamos ir jei nėra sumokėta už kelius - didelė tikimybė būt sustabdytam ne tik kelyje, bet ir poilsio aikštelėj, Kiek čia tiesos nežinau, bet kad kažką tikrina ir naktį tai faktas Na, nesu „mazochistė“, bet man labai patinka „ekstremaliai – egzotiškos“ nakvynės Jau porą metų neteko tokių nakvynių patirt.... Su nostalgija prisiminiau 2009 – ųjų kelionę per Prancūziją – tąkart degalinių poilsio aikštelėse toooooooooooooks gyvenimas virė – tikrai netrūko automobiliuose miegančių ne tik vokiečių, austrų ar olandų, bet ir kitų turtingų šalių piliečių Manau, kiekvienas keliautojas įvertina savo laiko galimybes ir bent kaip bando kompensuoti laiko stygių... juk geriau vieną kitą naktį per kelionę nors ir ekstremaliau ir ne taip komfortiškai pernakvoti, bet maksimaliai išnaudoti pažinimui skirtą kelionės laiką
Pst. Laukiu nesulaukiu kada pagaliau pabaigsiu šį fotoreportažą –tik mažas lašelis jo teliko. Taip noriu kuo greičiau panirti į „šiltus vasariškus“ Cobrės, Astros, Linolės nuotykius...iš Ispanijos

Cobre, sveika sugrįžus manau tikrai iš nuostabios kelionės Tikuos šiandien kaip nors pagaliau "damušiu" savo fotoreportažą ir su nekantrumu kibsiu skaityt tavojo Laukiu nesulaukiu tos savosios pabaigos
Cobre, Balkanai išties yra kažkokie ypatingi Aš beveik 30 Europos šalių aplankius galiu pasakyt kad man beveik visur patiko – vienur daugiau, kitur mažiau, bet, ypač po šios kelionės, meilė ir nostalgija Balkanams dar labiau sustiprėjo O galvojau - sugrįšiu į Juodkalniją, pamatysiu ką troškau ir bus ramu ramu Na, bet nė velnio netapo ramiau – negana to, kad dar kartelį norėčiau sugrįžt į Juodkalniją, jau kliedžiu ir apie kitas tikrąja tą žodžio prasme nustebinusias Balkanų šalis – ir Albaniją, ir Graikiją, ir Makedoniją, ir , aišku, Serbiją - juk ir Serbija - ne tik labai didelį įspūdį palikęs Belgradas - tikrai ir be jo yra Serbijoj ką ir daugiau pamatyt Beje, jei kada važiuosi per Belgradą, būtinai nuvežk savo sūnelį į Belgrado tvirtovę aplankyt pabūklų ekspozicijos ir karo muziejaus - garantuoju patiks be galo Mano keturiolikos metų vaikinas dar ir dabar įvardija šią vietą kaip labiausiai įstrigusią iš visos kelionės O apie mažesnius berniukus net nekalbu - mačiau kaip visų akelės žibėjo pamačius ar užlipus ant , tik filmukuose matytų, tankų ar kitų pabūklų
...Aš šiuo metu truputį liūdžiu, įtariu, kad kitąmet mano išsvajoto sugrįžimo į Balkanus aplankant dar nematytas šalis Rumuniją ir Turkiją tikriausiai nebus Jaučiu didelį spaudimą iš savo brangiausiojo ir pussererės, gyvenančios Cordoboje, pusės - pagaliau apsilankyt ir Ispanijoj Pusseserė tai iš vis pyksta – apvažiavom vos ne visą Europą, o iki jos niekaip nesugebam atlėkt... nors pažadėję jau esam seniausiai Jei gyvenimas šįkart neiškrės kokio pikto pokšto, galbūt pavyks pažadus kaip nors įvykdyt O kita vertus, gal ir gerą išeis posūkis į kitą Europos pusę – tikriausiai dar labiau pasiilgsiu Balkanų

Papildyta:
23 diena.

Atsibundu pirmoji, mūsų poilsio aikštelėj gyvenimas tiesiog verda – vieni kelias, kiti pusryčiauja, treti jau traukia toliau – kas namo, kas tik pradeda savo kelionę Šią akimirką ir aš kuo puikiausiai suvokiu - va būtent dabar baigias mūsų pasaka – daugiau nieko naujo per šią kelionę nebepamatysim – pasiilgsiu - beprotiškai pasiilgsiu to pažinimo jausmo ir to, beveik mėnesį trunkančio, gyvenimo ant ratų Žadinu vyrą, kulniuojam į dušą, verdam pusryčius ir išvažiuojam link Budapešto Nors ryte švietė saulė, bet kažkaip netikėtai oras labai greitai subjuro – prie Kecskemeto tiesiog pasipylė liūtis – nutarėm nebesukt į šį mano planuose buvusį miestą - juk per lietų ne kaži ką pamatysi Budapešte irgi niūru , dulksnoja lietus - važiuojam palei Dunojų – kitam krante matosi parlamento rūmai



Nesinori net lipt iš mašinos – išsamesnė pažintis su Budapeštu tegu lieka ateičiai Šiai niūriai dienai praskaidrinti įmetu kelias Budapešto nuotraukas iš praėjusios kelionės po Balkanus Tąkart tikslas buvo pamatyti parlamento rūmus













Papildyta:
... ir pasigrožėti Budapeštu nuo Žvejų bastiono kalvos





















Papildyta:
Sukam link Esztergomo – gal visgi prie Višegrado pilies oras pasitaisys... deja, nepasitaisė Mes jau Komarne – prieš akis išnyra Komarno katedra



ir tiltas... jungiantis Vengriją su Slovakija

oho ir vel maloniai nustebau sikart pamacius Budapesto nuotraukas nuostabu