Bet ką padarysi - būna ir blogiau (netrukus pati tuo įsitikinsiu 
) Leidžiamės nuo Lovčeno kalno į apačią 
viska konspektuojuosi,kad kelione butu idomesne 
Ten saugoma Jono krikstytojo ranka (berods be poros pirstu) ir dar pas rusus forume skaiciau, kad ir kryziaus gabalelis. DAr pavaiksciojus galima apziureti senasias ambasadas, yra kazkokie muziejai, bet jau reikia pasidometi kokie jie ten. Cetinje labai siaip maziukas ir ramus miestelis. Ir kalbama, kad lyg ir bus sugrazintas jai sostines statusas, lyg ir kai kurios salys planuoja savo ambasadas ikurti vel siame miestelyje 
kadangi ju nelabai turejau tai nusifotkinau svarbiausias info 
ir perskaiciau toki dalyka kad vaziuojant ten reikia deklaruoti ivezama turta,tarkim kompa,fotika ir pan,kad nekiltu problemu isvezant. Dare taip kas nors? 
o ir galima vezti tik litra vyno ir litra degancio gerimo...
o ir galima vezti tik litra vyno ir litra degancio gerimo... 
). Bet vaziuojant vengru pasienietis labai priekabiai narse, gerai, kad nepastebejo viso alkoholio kuri vezemes, nes nezinau, kaip butu sureagaves. Bet mate daugiau nei trejeta buteliu. Tik gal todel, kad jie buvo nepaslepti, tai kazkaip susvelnejo marmuze o ir mes nerukantys, tai cigareciu pas mus nei kvapo, o ju kazkaip labiau ieskojo. Siaip ir is kitu esu ne karta girdejusi, kad vengru pasienieciai meilumu nepasizymi. Na, gal darbas ju toks O juodkalnieciai ir serbai kazkaip demesio nekreipe ka ten gabenames.
, planuojanti prieš metus keliones..... Suradau ir pamaniau... ji pasiekiama, tikrai pasiekiama... Tąkart beliko sulaukti vyro pritarimo 
Jis tik išvydęs pirmuosius vaizdus be jokios abejonės pareiškė tu tik planuok šią vasarą ten būtinai nuvešiu Na, nuo tada ir pradėjau svaigti Juodkalnija Jei kas paklausdavo kur vasarą važiuosim sulaukę atsakymo nustebdavo - tuo metu iš pažystamų tikrai nei vienas nežinojo kur ta Montenegro randasi 
Daug kas kažkodėl įsivaizduodavo kad važiuosim į Afriką - suabejodavo tik žinodami kad mes visur keliaujam automobiiliu - tai kaipgi į Afriką su mašina nusigausim Besvajojant praėjo keli mėnesiai... Vieną dieną mano brangusis pasiūlė pažiūrėt filmą (o man tai katastrofa nesu filmų mėgėja ) Na, sako neatsikalbinėk ir žiūrėk - parsiunčiau tau svajonių Grafą Montenegro Na kągi, žiūrėjau, žiūrėjau - kiek kartų žiūrėjau net nebepamenu...
nuo jo gi tikrai pusė Juodkalnijos matosi. Moka padaryti skanius daiktus juodkalniečiai, kaip ir savo bandukus iškepti
o ir galima vezti tik litra vyno ir litra degancio gerimo... Kažkaip galvojau kad šįkart bus pirmasis kartas kai patikrins - labiausiai bijojau vengrų muitininkų - vyno (tame tarpe ir Vranaco ) vežėmės geroooooooooookai per daug Bet iš Serbijos įvažiuojant į Vengriją muitininkas tik paklausė iš kur važiuojam - kai pasakėm kad iš Graikijos tik pamojo ranka ir praleido Jiems tąkart didesnį rūpestį kėlė iš Turkijos namo į Vokietiją grįžtantys turkai... Žiauru buvo žiūrėt kai iš jų "pritrombuotų" mašinų viską krovė ant žemės Moka padaryti skanius daiktus juodkalniečiai, kaip ir savo bandukus iškepti Beje, šiemet ne vienam didesniam prekybcentry matėm didžiulius plakatus, reklamuojančius šį vyną - kaip supratau jis pripažintas metų gaminiu Nr. 1
Vaizdai pasakiški, tik... nuotraukos tiesiog tragiškos Galbūt pirmą kartą gyvenime norėjos kad būtų paniurus diena arba bent saulė taip neakintų Gerai kad nuotraukos su žmonėm kažkiek tą saulę "atmušė" - bent jau šiose nuotraukose truputį Kotoro įlankos grožio galima įžiūrėt 
...Daug kas stebisi kad kelionėse manęs nedomina muziejai... Nagi domina mane muziejai, bet kitokie... gamtos sukurti 
Mažasis "lobių ieškotojas" net prožektorių nešas į vidų - nagi reikia viską atydžiai apžiūrėt - galbūt kas nors liko 
...Antrą kartą kelionėj aplanko nuostabus jausmas ... niekada negalvojau kad taip gera sugrįžti ten kur kažkada jau buvom... Toks jausmas... lyg grįžom namo 
Prieš tris metus jų čia buvo tiek daug... tokių kūdučių Dabar pamatėm tik vieną vienintelį... ir pavalgiusį 
Pasidalinam kelionės įspūdžiais - viskas be galo įdomu - juk keliaujam skirtingais maršrutais Pasidžiaugiam patirtais įspūdžiais, palinkim vieni kitiems gero kelio, atsisveikinam ir važiuojam toliau...
Moka padaryti skanius daiktus juodkalniečiai, kaip ir savo bandukus iškepti matydama naujus dalykus patiri naujas emocijas, atradimo dziaugsmas be abejo yra kazkas nerealaus, bet grizimas yra aplamai kazkas svaiginancio, gero, ramaus ir .... na, tu mane suprasi tikrai
Atrodo Juodkalnijo praleidom nemažai laiko, net 1 0deinų, bet kiek dar daug nematėm, kai kur buvo pabūta trumpai. Tas pats Kotoras labai įstrigo, norėčiau ten bent jau gerą pusdienį praleist, o ne pusantros valandos kaip buvo mums. Ir pati gi lėktum į ta Juodkalniją jaučiu ne kartą - tik mane prigriebk
matydama naujus dalykus patiri naujas emocijas, atradimo dziaugsmas be abejo yra kazkas nerealaus, bet grizimas yra aplamai kazkas svaiginancio, gero, ramaus ir .... na, tu mane suprasi tikrai Prieš kelis metus užsispyrus kaip ožka visiems įrodinėdavau kad jau kas kas, o aš gyvenime niekada negrįšiu į jau lankytas vietas - gyvenimas per trumpas, yra tiek ir tiek visko ką galima pamatyt, o jau grįžti ten kur jau buvai tai jau ne Dabar taip juokas ima iš savo žodžių... ...O jausmas sugrįžus į širdį užbūrusias vietas tai išties fantastinis...
