Maniškis tai ryte, akis praplėšęs, kai aš kėliausi (pas mus darbo grafikai itin skiriasi, aš išeinu, jis dar miega, jis sugrįžta, aš jau miegu), žodžiu pasveikino, ir tai buvau maloniai nustebinta, mat buvau pati pamiršus, kas do diena šiandien.
O jau darbe.... Gėlių prisirinkau, vieną net nežinau nuo ko, radau už durų užkištą

Žodžiu, mano tuštybė buvo patenkinta.
Ir, nepaisant visų tų blevyzgų internete dėl šios datos nešventiškumo, Vilnius - pilnas vyrų ir moterų su gėlėmis, o gėlių prekyvietės (kurios, beje, atsirado tik šiandien) apgultos pirkėjų