Svočių klubas

Tęsinys...
Taigis, iš parko pajudėjom link bažnyčios (maždaug 40-45km atstumas). Važiuojant, trumpas instruktažas dėl pabroliukų šokio bei pamergių dainos (ko vėliau, dėl techninių kliūčių, įgyvendinti nepavyko). Linksma kompanija, lingavimai, juokeliai, šampano purslai ant kojų, suknelių ir limuzino lubų....Pakeliui sustojome prie vis dar augančių kukurūzų lauko. Fotosesija prie šiaudų ritinių. Jauniesiems tai buvo pirmas kartas, kai jie apturėjo malonumą ant šiaudų ritinio pasėdėti Tiesa, vakams buvo atrakcija kukurūzų burbuoles išsiraškius paskanauti. Nesurežisuota atrakcija. Jie taip skaniai kukurūzus lapnojo, kad vienas pabroliukas taip pat to gėrio užsinorėjo. Entuziazmas išblėso vos atsikandus pirmąjį kąsnį...Pasirodo, kad kukurūzai jau yra labai kieti...Vaikams tai nė motais buvo Dar keletas minučių ir pasiekėme bažnyčią. Prie jos jau laukė gausios sveikintojų pajėgos. Mačiau, kad diskutavot apie židinių pašventinimą bei uždegimą. Mūsų idėja buvo židinį atvežus į bažnyčią tik pašventinti, o jį uždegti jau šventimo vietoje. Viskas gal būtų taip ir įvykę, jei jaunojo mama jo nebūtų šventimo vietoje pamiršusi... Nėr tai nėr...anokia čia problema. Taigi, sugužėjome į mažutę, bet jaukią Vilkijos bažnytėlę. Skambant vargonams bei giedant Ave Marija, jaunosios tėtis įvedė jaunąją. Prieš juos ėjo mūsų mažė, nešina ant pagalvėlės sudėtais žiedais...Likau sužavėta (beje, panašu, kad tokia pati savijauta buvo daugumos svečių), kunigo nuoširdumu, paprastumu bei gebėjimu "nuimti įtampą" pajuokaujant....Apskritai, tiek santuokos Sakramento, tiek ir Krikštynų ceremonijų metu, kunigas sugebėjo ne tik skaityti pamokymus, bet ir įtraukti visus susirinkusiuosius į ceremoniją (pavyzdžiui, paprašė, kad jaunosios ir jaunojo tėveliai ir broliai/seserys prieitų prie jaunųjų ir uždėtų dešinę ranką jiems ant pečių. Tada pasiūlė ir visiems susirinkusiems pakelti dešiniąją ranką. Anot jo, visos šios rankos, gelbės jaunuosius jų bendro gyvenimo kelyje ). Visa bažnytinė dalis truko apie valandą...Po jos, pusę tiek truko dokumentų išrašymas. Žodžiu, kunigo prašymu, mūsų jaunieji nuo šiol turi mano ranka rašytus Santuokos Sakramentą bei vaiko Krikšto liudijimą Taigi, oficialioji dalis šioje vietoje kaip ir baigėsi....Tiesą pasakius, susėdus į limuziną, visų veidai jau nebedvelkė tuo rytiniu šviežumu...turiu omenyje, kad šiluma vis tik duoda papildomo nuovargio....Laukė paskutinis etapas. Nuo bažnyčios iki šventimo vietos tik apie 7km. Vos kelios minutės kelio...kurios mums truko beveik 20 minučių, mat pakeliui sulaukėme pirmosios bromos. Plačių pečių bei kaukėti vyrukai, su gausiomis palaikymo pajėgomis išlaipino visą pulkelį laukan iš limuzino. Piršlys išsirideno su visu savo didžiuliu senoviniu lagaminu (kurį puošė užrašas "Piršlio turtas" bei svėrė bemaž pusę piršlio svorio). Na o du teroristai, man liepė likti mašinoje....Na, kad visą pulką nuskausmino (t.y. gerokai apšvarino jų turimas stipriųjų gėrimų atsargas), tai aš nelabai ir mačiau...Mat tuo metu sėdėjau su dviem plačių pečių iškalbingais vyrukais, gėrėm šampaną ir kalbėjom apie gyvenimo kelius bei klystkelius Dėl manęs, tai ir dešimt tokių bromų galėjo būti
Na ir plepė esu...

O gal taip smulkiai nepasakoti?...nors, pagalvojau, kad šį aprašą išsisaugosiu ir, kai švęsim vestuvių metines, duosiu jauniesiems paskaityti....
Taigi, tęsiu toliau.
Atvykę į šventės vietą, buvom sutikti su duona ir druska. Tada laukė pirmiausia muzikantų tarpduryje padėtas krepšys, o tada jau ir stalo išpirkimas. Užstalėje sėdėjo mano labai iškalbinga teta (piršys), pusbrolis su drauge (jaunieji) bei tetos draugas (itin kūda raudona suknia vilkinti svočiutė). Na, problemų su išsipirkimu kaip ir nebuvo...Keletas mįslių (kurių beveik niekas atspėti nepajėgė), dovanėlės nuo pulko....Tiesa, piršlys nerizikavo ištraukti džiovintą žuvį (liaudiškai voblą vadinama) iš maišelio, kad visa salė jos aromatu neprakviptų Kažkaip tikėjausi, kad sunkiau bus. Vėliau netikras piršlys (teta) prasitarė, kad pamačius mus ir mūsų pasiruošimą, ji apskritai pamiršo, kad lietuviškai kalbėti geba.... Išsipirkus stalą, keletą minučių prireikė daiktų sunešiojimui ir t.t. Tada lauke visi sustojom ir prasidėjo sveikinimai. Mano pati maloniausia pareiga buvo - laikiau dėžutę vokeliams sudėti: prieina svetys - ją atidarai, nueidinėja - uždarai. Itin aukšto intelekto reikalaujantis užsiėmimas Tiesa, labai patiko vienų sveikintojų jauniesiems įteikta dovana - bent 20 vokelių perrištų kaspinėliu. Ant kiekvieno jų, po užrašą (idėja - kad kiekvienam atvejui, būtų pinigėlių. Pvz., perkant mašiną, planuojant kelionę ir pan. Trūksta - atplėšei tam skirtą vokelį). Fantastiška idėja Pasibaigus sveikinimams, visi buvo sukviesti į pobūvių salę. Va čia buvo pirmas dalykas, kuris mane suerzino (ir erzino visą šventės laikotarpį) Salėje buvo nežmoniškai karšta ir tvanku Nepadėjo nei atviros durys, praverti langai ar kondicionierius....Po dešimties minučių, visi buvom blizgančiais nuo prakaito veidais...Trumpai prisistatėm, kur buvom, ką matėm. Aš jaunąjį prieš visą auditoriją didvyriu (iš didžiosios D raidės) išvadinau, pasakodama varlės bučiavimo istoriją....o tada jau MAISTAS Visi kerta, lapnoja - o man kažkas pilve sėdi ir kokteilius maišo....negera iki pykinimo....Žodžiu, pirmą šventimo dieną kaip ir nieko burnoj neturėjus likau... Taigi, vos tik užvalgę, visi nekantriai pabyrėjo į lauką....Antras minusas - sodybos teritorija gana didelė, o alaus stalas buvo įrengtas ne pobūvių salėje, o lauke (maždaug 100m. nuo salės, nuo pagrindinio įėjimo nesimatančioje vietoje, t.y. už kampo). Trečias minusas - didžioji svečių dalis rūkoriai...Jei kas pasakys, kad krizė "ant Lietuvos", tai tikėti neverta... ojojoj kokia nemaža šlamančių krūva buvo į orą paleista per rūkorių plaučius....Ketvirtas- šventėje dalyvaujantys mažuliukai pupuliukai vaikai...Taigi, visos šventės metu, teko bandyti sugaudyti visus rūkorius, betriūbinančius alų ir prižiūrinčius vaikus svečius...
Sugaudžius bent didesnę dalį svečių, pradėjome pareigybių dalybas. Dalį rinkom mūsų scenarijuje minėtų pareigybių (stalo komendantai 2vnt., Seselė, gaisrininkas). Muzikantai papildomai išrinko savo stalo komendantą bei Meilės ministrus (porą). Įteikėm gerbėjų atmušėjus pamergėms bei seilėtekio stabdžius (kad be įkalčių pas pamerges grįžtu) pabroliams.
Ech...atrodo tik užvakar visa šventė buvo, o mano smegeninėj, jau kažkas tam tikras atkarpas "pratrynė"...Tikiuosi, kad tas tuščiagalviškumas laikinas, dėl poilsio stokos....Kitaip teks Bilobil gerti arba blondine pavirsti, kad niekas nesistebėtų, jog tam tikrų pokyčių esama...

Kurgi aš sustojau...Rinkimai...tik jiems pasibaigus....vėl visi puolė laukan Kas fotografuotis su jaunaisiais, kas šiaip - įkvėpti nors porą litrų gryno oro....Ir vėl piršleliui teko visus kviesti pirmam jaunųjų šokiui. Vėliau jaunieji šoko su tėveliais. Tada - piršlio pokla su ragučiais (nors vėliau - tai turbūt ragučiai liko svočiai, o piršliui šokiai iki aušros ). Atėjo eilė pamergių supermergaičių dainai....ir muzikantų turima aparatūra niekaip nenorėjo groti šios dainos...Žodžiu, vietoj pamergyčių dainos, įjojo pabroliukai ant arklių kardais mojuodami (kaip keista bebūtų, Ruslanos dainą iš to paties kompakto paleisti pavyko ). Truputėlį pasimavė Tada mažais mažais žingsneliais piršlys ant arklio įjojo...Apvarė keletą ratų aplink pabrolius Visiems daug juoko buvo....Prasidėjo šokiai pokiai. Po jų, davėm jauniesiems apelsiną prismaigstytą dantų krapštukų (maždaug po 6-7 kiekvienam). Tai jaunikis jau čia savo išmonę parodė - jaunoji sako "meškiukas", jaunasis "meškutė", jaunoji "zuikutis", jaunasis "zuikutė"... Tada pasakėm, kad tai buvo tik treniruotė ir...ištraukėm melioną gausiai prismaigstytą dantų kraptukų...Visi kvatojo....Linkėjom, kad jaunasis visą naktį savo išrinktąjai tik gražius žodžius vardintų Vėliau ėjom darbų dalinti...Juokingiausia tai, kad beveik visus darbus (tiek malonius, tiek ir nelabai) jaunoji rinkosi....Tik lygins skalbinius vienas iš svečių...bei kartą per mėnesį baran piršlį vesti niekas nepanoro....Nepasisekė maniškiui Vėliau - keletas dainų...Beveik prieš dvyliktą, pasiruošėm degti Šeimos židinį...Problema, nėra jaunojo mamos - jaunųjų vaiką migdo. Kol ją ateiti priprašėm, dingo jaunojo tėtis. Tą radus, paaiškėjo, kad jaunasis kažkur kažko ieško...Žodžiu, pašalinus technines kliūtis, jauniausioji pamergytė įnešė Šeimos židinį, o už jos ėjo visi tėveliai nešini degančiomis žvakėmis. Buvo labai labai gražu, kai visi kartu jie įžiebė naujos šeimos židinio ugnį bei pasakė linkėjimus. Vidurnaktį - fejerverkai. Aš įteikiau kuklų milijoną (smulkioms išlaidoms šeimyninio gyvenimo pradžiai), o piršlys dovanojo kelionę. Gražiai paporino, kad kelionė yra į abi puses, o jos maršrutą, datą bei laiką pasirinks patys jaunieji. Sumaketavau voką papuošiant jį žinomos įmonės logotipu bei keletu jaunavedžių dovanas identifikuojančių ženklų....Visiems buvo gardaus juoko, kai jaunasis ištraukė 4 autobuso talonėlius Tada jaunieji pjaustė tortą bei dalino svečiams. Na, o kol svečiai saldinosi gyvenimą - mūsų jauniausia pulko pora sušoko ugningą tango bei ča ča ča. svečiai savo susižavėjimą išreiškė šūkiais "pakartot". Vėliau, ne vienas priėjo prie jų ir rankas spaudė Na, sušokus tango aš pasakiau, kad turbūt retas kuris šios šventės svečias negalėtų sušokti tango...Drąsuolių neatsirado

Tiesa, pamiršau, kad prieš vidurnaktį dar muzikantai suorganizavo pramogą "Karti karti". Teko ir piršliui mokyti, ir pabroliams, ir meilės ministrams, ir kai kuriems svečiams. Žodžiu, tiek metų su savo dokumentiniu gyvenu, o tik prieš keletą dienų išmokau, kad bučiuojantis reikia lūpas abiems suglaudus jas krutinti Kol taip bučiavomės, ir bambonkę sučiulpę būtume
Vėliau - žaidimai, šokiai, dainos ir t.t. Maždaug apie 2val. nakties, įteikėme jaunajam triusikėlius bei varškės pakelį, o jaunąjai naktinukus ir plaukų suktukus. Jaunoji šoko vilkėdama tais naktinukais iki paryčių Maždaug po 3val. muzikantai išėjo ilsėtis. Aš nuvijau jauniausiąjį pabroliuką miegot. Nesitikėjau, kad dešimtmetis vaikinukas taip aktyviai ir šauniai gali žaidimuose dalyvauti Tuo pačiu metu, palikau piršlį vieną vadovauti paradui (mat didesnė dalis svečių jau buvo išsiskirstę miegoti). Ans mane iki kambario parlydėjo ir.....užrakino bei pasiėmęs raktą dingo...Tiesa, pamiršau pasakyti, kad dar vienas nemalonus dalykas buvo UODAI....Mano mažoji, kaip ryte paaiškėjo, matyt pati skaniausia iš visų svečių... Taigis, svočia miega - piršlys ošia....Pirmą kartą prabudau apie 7 ryto (bumčikas girdisi, už plonos sienos kaimynas knarkia be pertraukų, piršlelio šalia esančioj lovoj nei kvapo... . Bet tai ne problema, apsiverčiau ant kito šono ir užmigau...Antrą kartą parbudau 7:40 (tada jau laikrodin žvilgtelėjau)...Piršlys nei ragų nei nagų kambarin dar neįkišęs...vis dar... Toks neramumas apėmė...Čia matyt todėl, kad neseniai Delfyje straipsnį skaičiau, kad dažniausiai sugriešijama vestuvių metu....Mintyse jau paruošiau kočėlą ir rūsčios minos išraišką, kuria pasipuošiu susitikdama savo piršlį palaidūną Sukurpiau planą, kad va dabar išsimaudysiu duše ir tada išlipsiu per langą (trumpa klasikinė suknutė tam ne kliūtis). Man besimaudant girdžiu rakinamų durų garsą ir pusbrolio šauksmus. Pasirodo, piršlys su keletu svečių dar nei bluosto nesudėjęs (čia oficiali versija ). Prasidėjo visų kėlimai. Tiesa, vakare pamiršom įduoti, kad sienlaikraščius iškabintų. Tai piršlelis ryte juos ant sienų pakabino. O tą spalvų testą, tai ant stiklinių durų priešais įėjimą. Visi testą bandė....Buvo tokių, kurie tik paskutinę spalvą įvardindami suklydo Šis plakatas pasiteisino visu 100proc. Tada pusryčiai. Nusegę nuometą perdavėm vyriausiai pamergei. Jaunąjam įteikėm šalmą bei brėžinį bei nurodę tinkamą namui statyti vietą pasiūlėm penkmečio statybų planus įvykdyti per artimiausius 3 metus. Jaunąjai vietoj nuometo įteikėm švytinčias Playboy zuikučio ausytes su pamokymais, kad dabar iki Auksinių vestuvių ji turės reguliariai romantiškai nuteikti savo vyrą. Tada jaunoji metė puokštę bei, jaunasis, nuėmęs keliaraištį, jį metė į gausų vaikinukų būrį. Pagavo vyriausias pabrolys. Tada parodėm jaunųjų suslėgtą sūrį (kurio niekas nevalgė, tad išdalinom kaip lauknešėlį svečiams), skanavom svočios tortą bei nuo vakar likusį Krikštynų tortą. Pasisaldinus gyvenimą dar žaidėm žaidimus. Merginos šoko kankaną, vakinukai Sirtakį (suorganizavo muzikantai). Dar žaidėm žaidimus. Net ir muzikantas dainuoti negalėjo, kai vaikinai pasipuošę kumštinėmis darbinėmis pirštinėmis moteriškas nailonines pėdkelnes movėsi bei jomis apsirėdę šoko Vaizdelis liuksusinis. Muzikantai minėjo, kad dar tokio vaizdo matę nebuvo. O tada jau nominacijos ir...viso gero
Nepanaudojau tik poros žaidimų (su šluota bei pajėgumo....).
Ar ką daryčiau kitaip? Turbūt ne. Panašu, bent jau tokius atsiliepimus girdėjom, kad šventė pavyko puikiai

Na smagu,Martynos mama, kad viskas pavyko, visiems patiko, didesniu nesusipratimu nebuvo

Matyt svarbiausia, kad zmones butu suvaldomi ir noriai pasiduotu svocios idejoms, tada tikriausiai niekas nebebaisu

As jau po vestuviu
taip pavargau, kad iki siol negaliu atsigauti, labiausiai gaila saves ir savo ideto milzinisko darbo, bet geru prisiminimu emociju beveik nera.

Pirmiausia buvo du pabroliai kuriems buvo po 22 metus, bet ju elgesys kaip paaugliu 14-16 metu, jokios kulturos, pastoviai su cigaretemis, keiksmazodis ant keiksmazodzio, jokio demesio pamergem, i mano prasymus ir pastabas visiskai nereagodavo, vienas prisigere visiskai, tapo agresivus, paskui net susimuse su tokiu paciu sveciu...
kitas labai tingus, nieko nenorejio daryti, as pasiuliau pabroliams zaidima su teniso kamoliukais, kuriuos reikejio is dezutes iskratyti, jis pasake as nedarysiu, as pasiduodu

Antras, pats pagrindinis visiskos fiaskos priezastis tai MUZIKANTAI APSISAUKELIAI, kurie visiskai nemokejio vesti vestuviu, muzika nesamoninga, pasenusi, neatitiko sveciu amziaus, kalbos, nes sveciai buvo rusai ir lenkai, o muzikantai lietuviai, nors Jauniesiems sake, kad lenkiskai ves vestuves..... kazkiek grojio ir rusisku dainu, bet tos dainos ne vestuvems, neuzveda, beveik niekas nenorejio sokti, paskui visi aptingo, susiskirste grupelemis pakampiais ir gere....
Dar muzikantas padare visiska bardaka ir chaosa vestuviu scenariuje, tu vadinamu uzsedimu buvo kokie penki, as jau nezinojau ka man daryti ir ka sakyti. Nueinu, pasakau, dabar darysime viena, antra , trecia, Jis padaro viena antra, trecio nera viel bardakas.....

Antra diena jau muzikantu nebuvo, galvojau bus jau geriau, parosiau daug zaidimu , isrinkau pacius paciausius is jusu atsiliepimu ir komentaru kurie labiausiai patinka sveciams. Bet viel susiduriau su problemomis, dauguma zmoniu nenorejio zaisti, sedi aptinge ir viskas... po zaidimo su pabroliais, kur reikejio pedkelnes be pirstiniu uzsideti, labai juokingas zaidimas, visi issilakste, nes atseit su manimi pavojinga.... Mano rankos visai nusileido, galvojau vat zmones, nieko jems nereikia, sedi, geria, ruko, kaip eilineme kabake ir vsio...
Paciam gale palaike mane SENIAI, MOCIUTES, atsistojo, parunktiniavo, pasoko, kazkiek nuotaika man pakele, o visas pulkas vadinamas pakampiais pasislepes alu gursnojo.

TAI BUVO MANO PASKUTES VESTUVES KURIUOSE PIRSLIAVAU , daugiau neleisiu niekam taip mane zeminti ir negerbti mano ideto milzinisko darbo ir pinigu.

SEKMES VISOMS, NUOSIRDZIAI JUMS LINKIU SEKMES, GERU PRISIMINIMU APIE SAVO PIRSLIAVIMA

Kai turesiu geresne nuotaika parasysiu kas patiko

Žinai, man atrodo, kad svarbiausia - net ir situacijoje, kada tu matai, kad nėra gerai, o tiksliau ir visai "š....dina" puse į viršų viskas einasi, neprarasti humoro jausmo ir optimizmo....Paverkšlenti ir aš turėčiau dėl ko, bet...ar tai ką nors keistų????? Panašu, kad mano svočiautose pirmosiose vestuvėse suvaldyti 60 žmonių buvo žymiai lengviau, nei šįkart 42. Visur kompanijos skirtingos...Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai bei lūkesčiai....
Taip kad linkiu visoms (ypač Lilijaiv) - stenkitės taip, kad vėliau negirdėtumėte savo sąžinės priekaištų, kad vat pati galėjau labiau pasiruošti ir daugiau pastangų įdėti. O jei buvo kažkokių nuo jūsų nepriklausiusių nesklandumų, tiesiog "nurykite" kartėlio piliulę ir pamirškite viską.... Nuoskauda, ar aplinkinių neįvertinimas?????
Didžiuokitės savimi už savo pastangas

Tiesa, šeimos pinigų valdymą darėm antrą dieną. Neblogai atrodė "Piršlio santaupos" kojinėse.
O dabar, akių paganymui, įdėsiu Svočios torto nuotrauką (P.s. labai ačiū Adrijai iš Supermamų, už šį ne tik kad nuostabiai gražų, bet ir nerealiai skanų tortą )

Esu apsoliuciai, simtaprocentaliai isitikinusi, kad kokios bus vestuves priklauso tik nuo MUZIKANTU, jie turi buti PROFAI, uz tai jie ima labai labai didelius pinigus.
Zinau salia Vilniaus tokie praso apie 4 tuks. uz vakara. Esu dalivavusi su jeis vestuvese irgi buvau pirsliene, AS KAIFAVAU, ilsejausi, psisisokau, sveciams nebuvo kada nei rukyti nei valgyti nei gerti, kojos pacios soko, visa muzika nuo pirmu natu kuo toliau to geresne, to linksmesne iki visisko sveciu uzvaldimo, kai zmones gave didele doze gero adrenalino jie linksmi, smaigstauja, isdikauja ir t.t.

Deje, siose viestuvese kur teko dalyvauti si siestadieni, kiek zinau Jaunieji muzikantus pradejo jeskoti paciam gale, visiems gerems kam skambino jau buvo uzimti, tai kazkurie is uzimtu parekomendavo siuos APSISAUKELIUS, vestuviu GADINTOJUS, taip ir gavosi....
Isivaizduokyte, dainos ,,Zona moja,, nemokejo, nors visos lenku ir rusu radio stotys istisai si hita groja...

Jūs tik neužpykite, bet bent jau dainos pavadinimas, tai labai jau vestuves primenantis
Ir su pirmuoju Jūsų teiginiu nei pro kur nenorėčiau sutikti.... Vestuvės pirmiausiai priklauso nuo jaunųjų, nes tai yra būtent jų šventė. Tada nuo vedančiųjų (nepriklausomai ar tai yra samdyti profesionalūs vedėjai, ar svočia su piršliu, ar tiesiog liudininkai), nuo svečių, o tik tada jau nuo muzikantų...Šiuolaikiniam technikos amžiuje, galima paruošti patinkančių ar populiarių dainų popuri... Bet tai tik mano nuomonė, kuri, neabejotinai, gali būti ir klaidinga
Bet kuriuo atveju, panašu, kad šiuo metu esate labai įskaudinta. Tikėtina, kad atslūgus emocijoms, vėliau vestuvės tokiomis tragiškomis jau vadinamos nebus.....

Visiškai Jums pritariu šį savaitgalį teko būti piršliene (pas mus nieks nenaudoja pavadinimo "svočia") vestuvėse. Muzikantai... kaip čia pasakius švelniau... Na jie ir nėra vestuvių muzikantai, vestuvės tokios ekonominės buvo, šventėme pirmame kavinės aukšte, antrame buvo kitos vestuvės, o muzikantai - tiesiog kavinės pagal sutartį dirbantys dainininkai, kas vakarą ten grojantys, bendrai abiems aukštams. Mums paaiškino, kad prie mūsų norų nieks nesitaikys, muzikantai 45 minutes gros (dainos - pagal jų įprastą vakaro programą), po to - 15 minučių pertrauka. Ir taip iki 24 val. Tai ir taikėm visą vestuvių programą, bent jau kalbas prie stalo, vis į tas 15 minučių sukišti. Mano piršlys jau buvo bepradedąs visai nusiminti, kad neįmanoma bus nei kokių žaidimų pažaist, nei normaliai sudėliot programą prie stalo, bet išėjom į lauką, nusiraminom, apžiūrėjom teritoriją ir išsprendėm problemą: žaidimus žaist išeidavom laukan (ir muzika girdėjosi, ir susikalbėti galėjom), prie stalo irgi žmones paprašėm operatyviai susirinkt kaskart, kai tik muzika nutyla. Na rezultatas - nebuvo nė vieno nepatenkinto vestuvių programa, mano jaunieji (bent jau man taip atrodė) visą vakarą spindinčiom akim sėdėjo, sakė, kad labai labai patiko vakaras, iš svečių irgi nemačiau nė vieno susiraukusio, visi kvatojosi, šoko, dalyvavo žaidimuos, o labiausiai pamaloninti pasijautėm, kai kavinės padavėja priėjusi prie mano vyro pasiteiravo, ar mes samdomi piršliai (kad galėtų duoti kontaktus, jei būtų besiteiraujančių iš klientų Čia jau reikėtų pasakyti, kad mums pirmas blynas buvo...)
Muzikantų programa baigėsi 24 valandą, nebuvo nė vieno norinčio, kad jie pratęstų pasirodymą, tad pasistatėm savo muzikinį centrą ir pasileidom savo muziką (iš anksto buvom įkalę jauniesiems, kad prisirinktų geros trankios muzikos, tinkančios visokio amžiaus kompanijai). Namo skirstytis žmonės tik apie 3 valandą pradėjo...

Taip kad, viskas priklauso visų pirma nuo nusiteikimo. Jei tikėsies, kad labai daug padės muzikantai, tai aišku, gali kilt didelių bėdų. O kai esi pasiruošęs blogiausiam - tada ir visai be muzikantų balius gali būti geras Man gal dėl to ir pasisekė vakaras, kad nuo pat pradžių tikėjausi, kad nieko gero su muzikantais nesigaus...

Beje, mergaitės, labai Jums ačiū - iš jūsų pokalbių labai daug minčių pasisėmiau

mes suorganizavome šeimos židinio įteikimą bažnyčioje po ceremonijos. tėvai atnešė židinį prie altoriaus, kunigas pašventino jį, aš perskaičiau žodžius, tėvai įteikė. buvo labai gražu.
kol kas dar neatsigavusi esu pasipasakosiu vėliau visa kita