Knygos, knygos, knygos...

kazkur iki 30 lt maciau internete

Aš kaip tik pabaigiau „Timą“.
Na tikėjausi kaip ir daugiau, nes „Erškėčių paukščiai“ pakankamai palikę teigiamą įspūdį, o neseniai skaityta „Nepadori aistra“ irgi pakankamai įdomi buvo. Daugiau nieko autorės neskaičiau, tai įdomu buvo, kas tai per knyga.

Nelabai kažkaip patiko. Tikrai tikėjausi daugiau, bet ko norėti iš pirmosios autorės knygos?
Tiesa, perskaičiau greitai, lengvai ir pakankamai susidomėjusi, bet daugiau kaip ir nieko gero. Vietomis jau tokie banalūs tie pokalbiai, na pamatė, na pamilo, na ir viskas, knyga kaip ir baigėsi. Gal ir gerai, kad baigėsi, nes būčiau neištvėrusi daugiau to paties per tą patį.
Ir ta meilė kažkokia neįtikino. Nes, o jeigu vaikinas nebūtų buvęs toks gražus?

Sveikos

Tikiuosi, priimsite mane i savo bureli
Daznai paskaitineju, ka rasote ir si syki nusprendziau pati parasyt.

Dabar skaitau Sarah Waters romana "Svetimkunis" ("The Little Stranger") - labai "uzkabino" turetu patikti toms, kas megsta mistika, paslaptis, senus dvarus ir pan., rodos, dar yra Pegase nuolaida siai knygai. Ji, beje, nominuota Booker premijai.

Man Murakami mylimiausias rasytojas, tai tikrai skaitysiu viska, ka rasiu jo parasyta o mazdaug kokios apimties tie apsakymai?


Kiek teko matyti, tai tik romanai



jo skaiciau, kad rugpjuti isleis, deja manes Lt jau nebebus, teks kankintis laukiant, kol grysiu ir nusipirksiu




Sveika prisijungus

o as siandien pradejau Arturo Pérez-Reverte "Būgno oda". Dar labai mazai teperskaiciau, kol kas nieko labai ypatingo

hm, neseniai skaičiau "Berlyno tuopos",anotacija įdomi,atsiliepimų gerų skaičiau,bet kai gal 30 pusl. rašo apie lavoną,kaip jis pasikorė,kaip atrodo,kaip rengia ir t.t. nu kažkoks košmaras numečiau aš ją


gal kokią žymaus žmogaus biografiją nupirk kad ir apie aktorę Mironaitę.Aišku,jei jai patinka biografijos


nu nežinau,man tas "Krisius" kažkokia nesąmonė,ir ne aš viena taip galvoju...


sveika
domina mane šita knyga,bet paskaičiau kažkurios atsiliepimą,kažkaip pabijojau ją pirkt

naujokei labas

„Dar vienas nerimauti verčiantis dalykas yra tas, kad jaunimas vis labiau tingi mąstyti. Suprantu, skamba keistai, bet greitai viskas bus paaiškinta. Vieno iš prestižinių JAV universitetų mokslininkai nustatė, kad knygų skaitymas sukuria pilkąsias smegenų ląsteles, o kompiuteriai jas užmuša. Visą gyvenimą dabar užvaldo kibernetinė erdvė. Retas jaunas žmogus skaito knygas, o apie rašinių rašymą ar kitą kūrybą nėra ko šnekėti.

Dabar atrodo keista skaityti 700 – 800 puslapių knygą, kai galima pamatyti filmą pagal ją ar perskaityti santrauką internete. Rašinių, analizių ar kitokių laiko ir mąstymo reikalaujančių kūrinių rašymas nebėra populiarus, visa tai galima gauti iš interneto, net nepajudinus savo smegenų. 50 – 70 puslapių rašiniai pasitelkus savo protą ir enciklopedijas, dabar atrodo tokia pat egzotika, kaip ir viduramžiai.

Dabartinis jaunimas nebelinkęs mąstyti ir tai pasimato tarp pradėjusių lankyti mokyklą vaikų. Tarp dabartinių mano amžiaus žmonių, būnant antroje ar trečioje klasėje, nebuvo problemų parašyti 5 ar 10 sakinių rašinį apie žiogą. Dabar tai sukelia kančias, nes vaikai knygas keičia į kompiuterį ir visokius beverčius žaidimus, kurie nė trupučio nelavina vaizduotės. “

zinok labai ivairios. Yra trumpu, bet yra, kurie uzima ir keliasdesimt puslapiu. Bet kaip jau sakiau skaitosi labai greitai. Kiek zinau yra isleistos 3 apsakymu rinktines.
Tai va dvi jau skaiciau, reiks ieskoti treciosios.

laba.


sveika prisijungusi


taigi, skaitykime knygas, kad turėtų ką kompiuteriai užmušinėti

Sveikos Perskaičiau jau prieš kelias dienas, bet nebuvo laiko atsiliepimą parašyti. Turėjau tris laisvas dienas, tai tiek myniau dviratuką, kad dabar net malonu darbe "sėdėti"


Albom Mitch "Antradieniai su Moriu"

Vienas knygas mes atrandame susižavėję viršeliu, kitas - perskaitę anotaciją, o labai dažnai knygos atkeliauja į mūsų gyvenimą po geros rekomendacijos. Šį kartą su geru draugu (ir labai geru knygų, bei filmų rekomendatoriumi ;D) kalbėjome apie profesorių Randy Pausch. Tai vienas iš tų žmonių, kurie savo pavyzdžiu įkvepia tūkstančius. Daug nepasakosiu, juk atsiliepimas ne apie Jį. Siūlau susipažinti, jei dar neatradote šios asmenybės. (paskutinė jo paskaita apie vaikystės svajones - http://www.youtube.c...?v=ji5_MqicxSo)

Taigi tęsiant diskusiją apie mokytojus, kuriuos atsimename visą gyvenimą, draugas pasiūlė perskaityti Albom Mitch knygą "Antradieniai su Moriu". Tai ne vienintelė šios knygos rekomendacija, taip pat vienas artimas žmogus įvardijo ją (knygą) kaip geriausia iš kada nors skaitytų. Išvydusi ją bibliotekoje neatsispyriau pagundai susipažinti su šia knyga, ir deja... Deja , tikriausiai dėl per didelių pagyrų, knyga neišdildomo įspūdžio nepaliko. Taip, tai graži istorija apie išskirtinį mokytoją, apie gyvenimą ir apie žmogaus santyki su mirtimi. Tai šilti ir labai asmeniniai antradieniai su senyvu pasiligojusiu dėstytoju. Tokių knygų reikia, kurios tiesiog spinduliuoja šiluma, nors ir rašo ne apie pačius mieliausius dalykus. Ne pati geriausia, bet verta dėmesio.



O yra buvęs toks laikotarpis, kad senoji karta ne nerimautu dėl prastėjančios jaunosios kartos? Taip, iš daugelio kompiuteris atima vaikystę, mąstymą ir paverčia tinginiais. (kam naudotis tona sveriančia knyga, kai yra wikipedia? ) bet bet bet.. kai kuriems naujovės atneša naujas galimybes. Aš už progresą, nors kartais tas techninis progresas skatina kultūrinį regresą, jei taip galima pasakyti

Bent jau šios temos lankytojoms, tai tikrai negresia tiek prisikursim pilkųjų ląstelių, jog nebetilps

aš visiškai nepritarčiau, kad jaunoji karta blogesnė- tegu tik tie burbantys pažiūri į tai, kaip jaunystėj elgėsi jie patys ar jų draugai visais laikais visokių buvo ir bus. Juk visi negali mėgti skaityti knygų. Kaip mano teta sakė kartą man: kam tau tos pasakos? ar iš jų išgyvensi? Nebuvo ir seniau taip, kad visi skaitė, nėra ir dabar. Žinoma, naujovės nustumia vienus dalykus į antrą planą, bet kas mėgo, tas mėgs, kas skaitė, tas skaitys.

Taip įdomiai parašei.
O kažin, kodėl dažniausiai va taip būna, prisiklausai pagyrų, nori baisiausiai perskaityti ir paskui...

Na aišku dar, kiekvieno tas skonis labai individualus...
Papildyta:



Na, bet tavo skonis tai ir turi skirtis nuo kažkieno ten močiutės....
Ką ten tas jaunimas apie karą ir pokarį supranta.

Iš tikro tai aš ta knyga net nebūčiau susidomėjusi, jei ne mano mamos begalinis noras įsigyti, o ji labai didelė tokių knygų apie Lietuvos kaimus, karą, pokarį ir pan. gerbėja. Tai teko dovanoti. O paskui pasiėmiau ir aš paskaityti.
Kai užsikabinau, kaip patiko, dabar ir rekomenduoju visiems.

Aš taip pat nemanau, jog auga "degradų karta" kaip ne kartą teko girdėti iš pensijinio amžiaus žmonių. Mano aplinkoje tikrai daug žmonių skaito, kuria, domisi, o ne tik prieš šv. TV klūpi.
Mano bandymas puikiai pasiteisino, jau beveik metus gyvenu be televizoriaus. Tiesa sakant be poros laidų per Lietuvos televizijos kanalą nelabai ir bėra ką žiūrėti. Niekas galvos nebarškina, visą reikiamą informaciją galima laikraščiuose ar internete perskaityti




Skonis. Hm.. turėjau aš menotyros paskaitas, ir žinote? mus dėstytoja bandė įtikinti jog skonis praktiškai neegzistuoja. Meno suvokimas, moksliškiau percepcija, dažniausiai priklauso nuo žmogaus dvasinio "gilumo", išsilavinimo ir pan. Tikrąjį skonį, na tokį, kaip mes mėgstame sakyti "na man patinka ir tiek" gali pajusti tik toje srityje save "auginęs" žmogus.

Bet mes, paprastos, bet ne prastos knygų mylėtojos gal ir galime šiek tiek sau leisti laisvai lieti mintis per daug nesigilinant. O tuo labiau, manau čia (forume) yra ir labai intelektualių skaitovių. Ir tikrai ne viena ir ne dvi.

p.s. Aš dar neužsiregistravau naujoje temoje (AgnĖ.** ) Taigi registras Haruki Murakami "Mylimoji Sputnik" regis imu sirgtu Murakamizmu

p.s.s. AgnĖ.** , tau vis dar 17m. ir tu vis dar iš Kauno? čia tavo blog'ą varčiau, ne pirmą kartą, bet niekad nepagyriau. Tai va ėmiau ir pagalvojau, jei kas patinka, tai kodėl ir nepagyrus Šaunuolė