Knygos, knygos, knygos...

aš jau įpratusi eilėse ,,stovėti". Va, šiandien žiūriu, atėjo Picoult ,,Namų taisyklės"- gal keturiolikta eilėj buvau. Bet kad dabar ir taip turiu 9 knygas, o grąžinti nieko negaliu. Tai numanau, kad gal net neduos, kai tokią daugybę turiu (nors žiūriu, mokiniams net dešimt duoda) Nors gal reiks bandyti eiti. Juk ne veltui tiek laukiau.

Ir iš viso, tik neseniai sužinojau, kad praeitą penktadienį kažkokia knygų mugė mieste buvo. Tikrai būčiau nepraleidusi progos nors pažiūrėti į knygas,o galbūt ir ką nors įsigyti.

Laba,
Gal turite kuri parduoti knyga ,,Ieskau vyro impotento bendram gyvenimui" .Pirkti jau niekur nerandu Buciau labai dekinga

o kokią anglišką skaitai? oho kokia sparti aš tai net nepradėjau atsisiunčiau filmą "Geišos išpažintis" tai va katik baigiau skaityt, labai patiko kaip ir knygą nesuprantu ko ankščiau jos neskaičiau ( buvau kažkada jau senai ją parsinešus iš bibliotekos, bet nunešiau atgal )

L. Bagshawe ,,Glamour". Lyg ir nėra išverstos į lietuvių kalbą. Šiaip visai įdomi.

O ,,Geišos išpažintis" tai puiki knyga Filmas irgi patiko (kadangi knygoje viską tik įsivaizduoti gali, o filme kostiumai, gamta, tradiciniai šokiai ir pan.- na, tikrai labai gražu )

Murakami Nors, kaip matau, jau Chirurgą skaitai, irgi nebloga






Man tai pasaka taip šviesu, o vakare tai išvis vaizdas koks Reikia dabar "kruvinai" mokytis ir bakalaurą gerai baigti, oj kaaaaip aš noriu į tą Universitetą
čia pats universitetas:
http://upload.wikime.../e0/Kommode.JPG



Na aš iki Rugsėjo, po to vėl Vilniuje Galiu dar "papkliotkinti", kad paskutinį kartą laaabai pasipiktinau. Tiesiog norėjau kuo greičiau iš ten dingti. Atsivedžiau Mamytę, kad pagaliau pasidarytų skaitytojo bilietą, stovime registratūroje (aptarnavo tas keistas vaikinas - mergina) ir aš tik žiūriu, kad kažkoks keistas jaunuolis aplink prirakintą prie pat bibliotekos durų dviratį sukiojasi, besisukiodamas dar ir žnyples išsitraukė, jau matau, kad bandys nukirpti apsaugas prirakintas ir vogs dviratį. Aš administratoriui rėkiu, kad apsaugai skambintų, galu gale vartus automatinius uždarytų, gi vidinis kiemas, niekur nepabėgs. Kaip manot ar darė ką nors? ogi ne. Mat jo žodžiais "čia dažnai taip atsitinka". Aš šoke, sakau gi "VAGIA" "SKAMBINK!!!!" VĖL NIEKO. Dviratį pavogė, paskambinau policijai (net po vagystės policijai bala žino kodėl bijo skambinti gal dėl to, kad darbas greitai baigtis turėjo ) Paskambinau aš. Žinoma nieko nepešiau, kur jau policija pagaus po tiek laiko. Dviratis ne mano, bet gi mes žmonės. Nenorėčiau, kad mano daiktą vogtų ir niekas nė piršto nepajudintų.

Gal jums tiks cia. Kaina nera didele.
http://www.sena.lt/g...yvenimui/144013

daite, gavau knyga, aciu, rasau cia, nes dezute uzpildyta

man Karas ir taika baisulingai letai skaitosi. kazkaip kol kiekviena zodi istari mintyse - tai stumiuosi po kokius tik 5-8 lapus per diena. dabar 45 skaitau tai, matyt, tikrai apie metus reiks paskaityt, nes per abi knygas virs 1600 psl. yra

Po to papasakok ar patiko "eziukas"
"Chirurga" dar tik 50 psl teperskaiciau, bet jau idomu daros

Bet kokiam antram - trečiam tome tai tų žodžių mintyse tarti tikrai nebereikės.
Oi, įdomu, įdomu... Beje, mano Ana Kareninos skaitymo tempas antram tome pagreitėjo. Gi jau pripratau prie Tolstojaus.

Bet dabar vis tiek neatsispyriau pagundai ir skaitau Kertesz Imre „Be likimo“. Ai, galvojau, bus popsas, bet vis tokia mintis kirbėjo, gi Nobelio premija už knygą, įdomu, įdomu. Tai dabar skaitau, negaliu atsitraukti, na ir sugebėk tu man parašyti, taip iki begalybės paprastai, natūraliai, apie tokius sudėtingus dalykus. Labai patinka.
Papildyta:


Ir dar kaip faina, kad mane pamokinai.
Dabar ir aš "stoviu".
Įdomiausia, kad tas "stovėjimas" visai pasimiršta, nes juk yra kažkaip ir taip, ką skaityti, o paskui dar žiūrėk, ir naujų knygų užsakymai iš bibliotekos pareina.
Tik spėk skaityti...

Geros knygos. Aš "Kafką pakrantėje" dabar irgi skaitau. Parašyk savo nuomonę apie "Užburtą ratą", jei tik pabaigsi.


Įspūdinga.


Mano nuomonė apie šią knygą tokia pati. Lengva ir smagi, daug kartų prajuokino.


Aš visai nieko apie tai negirdėjau. Tikrai būčiau nuėjusi.

Paveikė vakar mane mūsų kalbos apie Coelho tiek, kad prieš miegą sugalvojau truputį paskaityti "Prie Piedros upės- ten aš sėdėjau verkdama". Bet knyga labai lengvai skaitėsi, tai per kelias valandas ir užbaigiau. Nepasakyčiau, kad labai patiko, ar ką nors naujo pasakė, bet keletą naudingų ir gražių minčių radau.

Labiausiai tai "sužavėjo" skyrelis knygos gale. Nepasirašyta, kieno, tai nusprendžiau, kad ten lietuvių leidėjai pasistengė- visiems nesusipratėliams paaiškino, kaip jie turėjo suprasti knygą ir kas joje buvo negerai (katalikišku požiūriu). Nesakau, kad pritariu visoms Coelho knygoje išsakytoms mintims apie religiją ir tikėjimą, bet man tos svetimos nuomonės visai nereikėjo.

Paspaminsiu - radau knyginį pasiūlymą, gal kas susidomės:
http://www.supergera...l?category_id=1

laba.

Pradėjau Guy de Maupassant ,,Mėnesiena"

Suzanne Collins ,,Liepsnojantis įtūžis”
Taigi, trečioji ir paskutinė ,,Bado žaidynių” dalis. Kažkaip net atsipūčiau, kad daugiau nebus tęsiama ši istorija- mano nuomone, knygos vis silpnėjo.

Liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin išgyvena, tačiau netenka namų - 12-a apygarda subombarduota. Geilas išsigelbėja ir išgelbsti Ketnės šeimą. Pitas patenka į Sostinės budelių nagus. Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Jos gyventojai sukilėliai siekia paimti valdžią visame Paneme. Sukilimas plinta sparčiai kaip ugnis. Nieko nenutuokiančią Ketnę sukilėliai ištraukia iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai nežinant nusprendžia padaryti strazdu giesmininku – sukilimo simboliu. 13-a apygarda į pagalbą pasitelkia kitų apygardų gyventojus ir stoja atviron kovon su Sostine. Sukilėlių planai jau kruopščiai parengti, tetrūksta Ketnės, kuri kupina dvejonių…

Ir taip aišku, kad ji, anksčiau ar vėliau sutiks dalyvauti. Ketnė tampa strazdu giesmininku (orig. knygos pavadinimas- Mockingjay, nesuprantu, kodėl vertėjai patys sukūrė pavadinimą), šaukle, sukilimo simboliu.

Kone visoje knygoje ir vyksta tas sukilimas. Bėgant laikui Ketnė ne tik iš naujo turi įvertinti savo galimybes, bet ir geriau pažinti apie save esančius žmones, o pati kova, veržimasis į kitas apygardas ir Sostinę primena dar vienas žaidynes- neaišku, ar kas išliks gyvas. Nors visgi nemanau, kad nors trumpam pagalvojote, jog Ketnė galėtų mirti? Pagrindiniai veikėjai, ypač tokie kaip ji retai miršta… Na, bet ką galiu pasakyti apie pabaigą, tai ji man visiškai nepatiko. Ypač epilogas- tikrai galėjo sugalvoti autorė ką nors įdomiau.

Knyga mane nuvylė ir nė kiek neįtraukė, na, gal tik nuo 300-ojo puslapio pajutau šiek tiek įtampos, laukimo (kaip visa tai baigsis?), bet greitai tie pojūčiai dingo. Viskas sukasi arba apie sukilimą, arba apie meilės trikampį- bet toji kova, manyčiau, užėmė pernelyg daug vietos, visai įdomu, bet galiausiai viskas atrodė taip ištempta, kad net nuobodu buvo skaityti, o apie visas tas meilės, tai toks jausmas, kad Ketnė nei vieno, nei kito nemyli, tarsi hormonų veikiama mergina, kuriai gera bučiuotis ir su tuo, ir su tuo, o daugiau- nieko, nes iš jos minčių galima rasti tik visišką neapsisprendimą. O kodėl gi jai neatsiribojus nuo jų abiejų? Visgi, geriau pagalvojus, džiaugiuosi vienu Geilo sprendimu- apskritai, visoje knygoje buvo jaučiama, kad jis suprato Ketnę ir nė trupučio ja nesinaudojo ir to paties tikėjosi iš jos.

Ketnė.. Kažkokia neapsisprendusi, lyg ir nori maištauti, veikti taip, kaip pati trokšta, bet vis tiek elgiasi pagal kitų norus. Susižavėjimo nekelianti asmenybė. Tuo tarpu Finikas (Bado žaidynių dalyvis iš kitos apygardos) man patiko, gaila, kad trumpai tebuvo. Ir galbūt nuskambės juokingai, bet man šioje knygoje labiausiai patikęs veikėjas yra katinas Vėdrynas. Jis bent jau ištikimas ir nepriklausomas. Ir apskritai, mielas gyvūnėlis.