Pabaigiau
Daphne du Maurier "Jamaikos smuklę". Jei reiktų nusakyti tik vienu žodžiu- patiko ar nepatiko, neabejotinai pasirinkčiau nepatiko. Visų pirma, knyga man buvo neįdomi ir nuobodi. Neįtraukė, nesudomino, neprivertė įsijausti (ir nežinau kodėl, tema, atrodo, nebloga- nusikaltėliai, nuotykiai, naktiniai klaidžiojimai, atšiauri gamta ir kt). Antra, nepatiko pagrindinė herojė. Nors lyg ir viskas su ja gerai- stipri, savarankiška, drąsi, sąžininga ir pan., bet niekaip nepajutau jai simpatijos. O labiausiai nuvylė jos galutinis pasirinkimas, kuris manęs visiškai neįtikino. Ir šiaip ta meilės istorija, jei galima taip pavadinti, nesužavėjo. Tiesą sakant, visas romanas, kaip ir jo veikėjai, man kažkoks netikras.
Perskaičiau nemažai nuomonių apie šią knygą (ne tik mūsų bloge), tai didžioji jų dalis labai teigiamos, pilnos susižavėjimo. Keista, kaip ta pati knyga skirtingai paveikia ją skaitančius.