Knygos, knygos, knygos...

Neverta tikrai skaityt, nebent nori visiškai lengvo skaitaliuko. Man net filmas iš dalies geresnis buvo. Aš tai dabar net nebegaiščiau laiko knygai

laba vakarą. Katik baigiau skaityti KARINA ALVTEGEN "GĖDA",kaip ir sakiau knyga labai patiko,ir labai greit susiskaitė.. Tik gal kiek trukdė pesimistiškumas,ir spalvų trukumas,net buvau ant herojų supykus,kažkaip galima buvo galbūt ir kitaip viską ispręsti. Bet visumoje ji man patiko. Abi herojės tokios skirtingos,bet jas sieja tas pats jausmas GĖDA.
Užvakar nusipirkau ALVTEGEN "KALTĖ". Pažiūrėsiu kaip man patiks jos detektyvai.Nuo rytojaus pradedu skaityti STIEG LARSSON "MERGINA KURI ŽAIDĖ SU UGNIMI".

Beje, jei dar kas nematė ir norėtų sudalyvauti, tai paskelbė mano konkursą http://www.laikas.lt...apuosala-knyga/

Labas vakaras skaitau "Mečetės namus". Smagiai skaitosi, nors ir gan daug vardu ir stilius kart kartėm ne koks. Kiek žinau autorius rašė knygą ne savo gimtąja kalba, gal dėl to. na bet vistiek kol kas patinka.

p.s. varčiau sm tapytojų (tapybos) temą ir mačiau kai kurias ir čia besilankančias. Kodėl nepasigiriat? galvoju pabandyti, bet mąstau ar racionalu leisti šitiek pinigų, kai žinau jog gausis daugiau ar mažiau ne kokia makaliūzė



Ačiū už atsiliepimą. Nors tiesa sakant vis tiek nežinau ar noriu, ar nenoriu ją skaityti

Labas rytas, knygės
Grįžau po atostogų, kurios skaitymo prasme buvo gana darbingos Didžiausią įspūdį paliko B. Akunino "Kapinių istorijos", "Tryliktoji pasaka" ir Maurier "Įtemptas laukimas"

O dabar einu skaityt ką prirašėt per mėnesį laiko

Man "Dienų pavyzdžiai" nepatiko. O jo "Valandos" - super!!!

Ta tai labai smagi . Baidausi kapinių ir mirties, bet po Akunino šitų istorijų truputį paprasčiau pradėjau į tai žiūrėt ir pasivaikštinėjau ir Po Pere-Lachaise, ir po San Mikelę, ir kituose miestuose (po kapines ).
Išvis Akuninas Lietuvoj nelabai pastebėtas (gal net nelabai žinomas, tik tiems kas rusiškai skaito), nes jo kažkodėl neverčia. O jo serija apie Erastą Fandoriną mano asmenine nuomone geresnė ir įdomesnė už kokios Marininos detektyvus, kurių priverstos (prasme, išverstos) devynios galybės.

Verta skaityti tik trilogiją, ypač "Dinos knygą". Visos kitos - taip sau....

Na ne visos, aš dar ir "Torą" pridėčiau. Kol skaičiau pirmą dalį, dažnai pagalvodavau, kad tuščiai laiką leidžių, bet antroji tikrai ne šiaip sau. Dabar labai laukiu, kol gausiu trečią.
Bent jau antroji "Toros" dalis tikrai neprasta knyga. Merginos jausmai/pergyventimai/potyriai ten vietomis taip pavaizduoti, kad ohoho.

Man dar Pelagijos serija labai patinka, gal net labiau negu Fandorino

Man taip pat patinka jos psichologiniai detektyvai
Skaiciau: Geda, Seselis ir Kalte. Is siu triju "Seselis" pasirode "stipriausia": knyga Nors apskritai visus detektyvus buvo malonu skaityti.

laba

Markus Orths ,,Mokytojų kambarys”


šios knygos tikrai nebūčiau skaičiusi, bet užsinorėjau ko nors vienam kartui, o ji plonytė, anotacija visai įdomi (tiesa, patariu jos neskaityti, nes sužinosite pabaigą- nesuprantu, kaip taip galima? Juk visą įdomumą sugadina.), tad kodėl gi ne?

Pasakojama apie Kranichą, kuris, įgijęs mokytojo kvalifikaciją, įsidarbina mokykloje- košmariškame ir nesuvokiamame pasaulyje. Mokyklai būdingi visi blogiausi totalitarinės valstybės bruožai. Anot pirmą dieną jam aiškinusio direktoriaus, galima paminėti keturias kolonas, ant kurių laikosi visa mokyklos sistema: baimę, aimanavimą, apsimetimą ir melą. Melas esąs mokyklos eliksyras. Kranichas pamažu perima šio beprotiško žaidimo, kurio pavadinimas „Mokytojų kambarys“, taisykles…

Tikriausiai daugelis iš jūsų, kol mokėtės mokykloje, slapčia svajojote (ar, jei mokotės dabar, svajojate) kada nors patekti į mokytojų kambarį ir sužinoti, apie ką kalba ir kuo jame dažniausiai užsiima mokytojai? Aš būtent to ir tikėjausi iš šios knygos- kad bus aprašomas mokytojų kambary verdantis gyvenimas. Na, buvo jo, bet ne tiek daug, kiek norėtųsi. Daug kas, įskaitant ir pabaigą, atrodė absurdiška, bet ne juokinga, kaip skelbia užrašas anotacijoje (cituoju: Tai groteskiška parodija, absurdiška ir labai juokinga.) . Aišku, nemažai buvo situacijų, kurios gerai pažįstamos : kai mokytojas pasikeičia su kitu mokytoju kabinetais, bet tuomet pasirodo, kad ir rakto nepasiėmė, ir kad kita klasė ,,pasiglemžė” tą kabinetą…

Visgi buvo vietų, kur galima ir pasijuokti: argi nepažįstama iš mokyklos gyvenimo situacija, kai, pasirodžius auditui, mokytojas staiga pasikeičia ir ima visai kitaip dėstyti pamoką, kitaip elgtis? Knygoje tai puikiai atskleidžiama, o kad tai vyksta ir iš tikrųjų, žinau iš savo patirties. Dar vienas dalykas, kuris buvo itin gerai pavaizduotas- chaosas. Nežinau kaip, bet skaičiau ir tiesiog jaučiau tai, ką išgyveno pagr. veikėjas mokytojų kambary, kai visi vienas per kitą rėkia, kalba..

O pati aprašoma mokykla, o ypač jos direktorius- siaubingi. Tai tikrai atrodo kaip totalitarinė santvarka, nes visi darbuotojai bijo jo- direktoriaus. Tuo tarpu direktorius bijo gimnazijų valdybos (jei tik nesuklydau įvardindama ją) ir t.t. Na, nė vienam mokytojui nelinkėčiau dirbti tokioje mokykloje.

Ar rekomenduoju? Nelabai.