Knygos, knygos, knygos...

O tu bibliotekoj kada buvai paskutinį syki?
Šiaip tai nereklamuoju, bet nueik, gal ir nustebsi.



Ai, Siberica, nu nekreipk tu į jas dėmesio, tai tu pavadinimų neužjuodini, tai tu turinį nepageltonini..
Aišku, kai kurie pačių knygų aprašymai tokie būna, kad visą skaitymo džiaugsmą sugadina. Bet neišvengiama tai, jei jau internetą įsijungi, turi susitaikyti su informacijos perteklium. Sužinosi ir tai, ko nenorėjai... Nu kitą kartą užgeltoninsi, ai problema čia...
Imk

Bet va, kitą sykį tikriausiai ir man tą GĖDĄ reikės pasiimti, labai jau ją visi giria.

NIMFOMANĖS UŽRAŠAI ~ Valérie Tasso

Iš tiesų, niekada net neplanavau skaityti ar tuo labiau pirkti šios knygos, tačiau gavosi taip, kad pirkau vienam žmogučiui, o jis taip ir dingo… Labai ilgai „Nimfomanės užrašai“ gulėjo mano lentynoje, o aš vis atidėliodavau jos skaitymą. Tikėjausi, kad tai banali, šlykšti istorija apie moterį, kurios galvoje vien tik seksas. Tačiau baisiai klydau.

„Nimfomanės užrašai“ – autobiografinė knyga. Nors anotacijoje rašoma, kad tai erotinė išpažintis, detalių sekso scenų čia nėra, o ir šiaip, jų nelabai daug.

Pirmas knygos trečdalis bene labiausiai atitinka pavadinimą. Būtent čia jaučiasi tas nerūpestingas ir aistringas nimfomanės gyvenimas, kai kasdieną savo lovoje turi vis kitą vyrą. Tačiau, mano nuomone, moteris po truputį auga, todėl kuo toliau, tuo ją mažiau traukia tokie vienadieniai nuotykiai. Šio jos gyvenimo tarpsnio pabaiga ir naujo pradžia – meilė.

Antras trečdalis visiškai priešingas. Jei ne kelios smulkmenos, Val galėtumėm palaikyti laimingai ištekėjusia moterimi, kuri neskuba susilaukti vaikų. Tačiau ne viskas taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moters meilės objektas ne tik suteikia jai begalę skausmo, bet ir sužlugdo jos gyvenimą.

Išgyvendama depresiją ir nežinodama ko daugiau griebbtis Val pradeda dirbti viešnamyje. Apie jos darbą pasakoja paskutinis knygos trečdalis. Kaip pati herojė teigia, tai laimingiausios jos gyvenimo akimirkos.

„Nimfomanės užrašai“ visiškai ne šlykšti, priešingai, netgi jautri ir emocionali knyga. Manau, jos esmė buvo ne parodo, koks yra nimfomanės gyvenimas, bet grynai asmeninis poreikia išsakyti savo jausmus. Daugelyje iš pažiūros paprastų vietų buvo galima įžvelgti gilesnę psichologinę potekstę.

Iš tiesų, nežinau kam rekomenduoti šią knygą. Vieni joje, kaip ir aš, įžvelgs kažką daugiau, o kitiems ji visiškai nepatiks – spręsti jums.

sveikos

aš vėl po truputį einu į savas vėžes, jau link Louise Bagshawe ,,Glamour" viduriuko priėjau, ir dar prie skaitomų ketvirtą knygą pridėjau- Markus Orths ,,Mokytojų kambarys", bet kadangi plonytė, šiandien, manau, ją ir užbaigsiu.

Aha islaikiau.

Sveikos,

Kažkaip greitai perskaičiau Ira Levin "Stepfordo moterys" - tokia lengva, šiaip filmo nesu matęs, norėčiau pamatyti, truputi mistinė, taip ir nesupratau, kaip ten vyrai paverčia savo žmonas - namų šeimininkėmis, galvojau, kad kitaip baigsis ir išvažiuos, bet....

o filme pabaiga kitokia nei knygoje

Visai ne, gali drąsiai skaityti.


Knygos pabaiga turbūt realesnė.
Nors man nepatiko nei knyga, nei filmas. Idėja gera, bet parašyta tai šiaip sau.

Perskaičiau trečdalį "Jamaikos smuklės"- na neypatingai man įdomu. Toks jausmas, lyg ne Maurier parašyta. Bet dar tikiuosi, kad suįdomės.

nesitikek :DDDD

Tinka, geriau 7 diena gal

marakeš, o kaip tau tos Stepfordo moterys? Filmas, kiek atsimenu, tai visai neblogas iki mazdaug tos vietos, kai pradeda viskas aisketi

skaityt nori? nelabai verta