Tinginys, melagis ar nevykėlis?..

Kaip jau ir sakiau, ne dovanele, todel ir nesuvokiu kam tada kartu gyventi. Tik nereik, man pasakoti pasaku, kad del to kalta vaikyste ,pati augau tookioj seimynelej, kad plaukai pasisiaustu jei papasakociau, tad netike tevai, tai ne rodiklisi ir nepasiteisnimas, musu klaidoms ir nesekmems. Viena yra matyti ar nematyti, kita yra noreti ir nenoreti.

yra ir tokia liga - depresija...



kita vertus, o kodel tu taip verziesi motinos gyvenima gyvent ir jos problemas spresti? mama pasirinko taip gyventi ir tu uz tai nesi atsakinga. ne tavo tai darzas, ne tavo ir pupos...

pirmiausia savo seima pasirupink, santykius su vyru kurk, o ne tevus auklek. beje, mamos palingavimai galva del tavo vyro - ne i gera. ir ne nemanyk, kad saviski perauklesi, padaryti kitoki, negu jis yra... taip nebus. ir tavo santykiai su tavo vyru bus tokie, kokius abudu sugebesit susikurt. kaip ir tavo motinos santykiai su tavo tevu yra tokie, kokius jie susikure.

Vaikystė ir tėvai nėra vienintelis rodiklis, yra dar aplinka, kiti žmonės, įgimtas temperamentas. Jeigu žmogus silpnas, jeigu niekas per visą gyvenimą neatveria jam akių, jis ir gyvens plaukdamas pasroviui - taip, kaip gyveno jo tėvai. Kad gyventi visiškai kitaip, reikia įdėti labai daug pastangų. Manau, su tuo sutiksit?

Nu tai tada ir aš norėčiau sužinoti tą stebuklingą receptą, kaip įjungus visišką durnių nereaguoti į savo motinos patiriamas kančias ir šuniui ant uodegos einantį gyvenimą. Būna, žiūrėk, kad net ne giminaičio bėdos slogiai nuteikia, o čia va juk motina. Juk ir mažesnioji sesutė toje aplinkoje auga.

Kažkaip, aš net nelabai matau galimybę, kad diedas virš keturiasdešimt metų galėtų kažkaip pasikeisti, o jo pasikeitimo įtakoje pasikeisti mamos ir mažosios sesutės gyvenimas.

Autore, o kokį tu pati matai problemos sprendimą? Na juk buvo visokių svarstymų šia tema.

nukirpti bambagysle ir suvokti, kad tevai yra tokie, kokie yra, ir gyvena toki gyvenima, koki sugeba gyventi. "atsirisus" nuo tevu ir pradejus gyventi savo gyvenima, tampa lengviau ir savo tevus suprasti, priimti juos tokius, kokie yra - tik tada atsiranda ir galimybe jiems tiesiog zmogiskai padeti, palaikyti, kai to reikia, be nuostolio sau paciam...

vaikai nera ir negali buti atsakingi uz tevu problemas...

Nera lengva, taip cia as sutinku, bet imanoma
Papildyta:


Cia as kazko nesupratau ar jus visi gyvenate 1kambario bute? "turto jokio NETURIM", bet jug jus jau suaugusi, turite vyra, kodel apie savo tevu turta ir savo kalbate daugyskaitoj? Leiskit tada paklausti ka jus pati uzdirbot ir pasieket su vyru kartu siame gyvenime, kad jau taip galite mamai teva pilavoti???
Ziuredamas i jusu teva niekuo jis nepvirs, bet va taik koks jis yra, kitas reikalas...

Mama pati jį "pilavoja". Ir aš juo šventai tikėjau, iki kol pats savo autoriteto nesumalė į miltus man prieš akis. Nebūtų mama pastojusi, nebūtų išaiškėję, koks jis iš tikro yra. Žmogui gali nesisekti ir 30 metų, bet jeigu jau jo alkstąs kūdikis jam nėra stimulas pajudinti subinę ir bent jau bet ką dirbti, kad galėtų pamaitint vaiką, kad ir kokia depresija besirgtų (irgi jau išnaudotas pasiteisinimas, beje), tai man nėra gerbtinas žmogus.

Kodėl daugiskaita?

Vyras (tiksliau, anyta) turi 1 kamb. butą, kuriame kaip ir turėčiau gyventi nuolat, bet vyras mus išprašo lauk, "pas senelius". Jam vaikas trukdo, kai programuoja, bet ką tiksliai veikia namie, kol mūsų nėra, nežinau.
Ir tas mane biesina - nesijaučiu esanti šeimoje, kartu, su juo, todėl iškart atsiranda nesaugumas, baimė. Jis su mumis neišeina net pasivaikščiot, bet į draugės gimtadienį išvažiavo nakčiai, su draugais eina į barą, ir t.t.
Gal aš durna? Gal man reikėtų vis dėlto numesti vaiką tėvams kaip šiknai ir eiti po barus, atsiprašau, ne, po nemokamus koncertus kur nors Rotušėj, nes tai vienintelis dalykas, ką galiu sau leisti?
Kas keturis mėnesius pasiruošiu psichologiniam terorui, kai jis man grasina užsiundyti teismais, įrodyti, kokia aš kekšė, kad vaikas ne jo, kad jam atsibodau iki gyvo kaulo, kad noriu tik pinigų, kad {įrašyk ką nors šlykštaus}, ir t.t. Bipolinis sutrikimas. Iš pradžių maniau, kad skiedžia, paskui jau ėmiau įtikėti. Mano santuokai - metai.

Taip, aš suaugusi, dar mokausi, jei toks klausimas pasistojo. Gyvenime dar turiu baigt mokyklą ir labai to noriu, kad galėčiau toliau mokytis ir įgyt aukšt. išsilavinimą. Nes niekutį aš uždirbsiu, likusi viena (kas, manau, nusišviečia - kitos moterys, etc). Todėl skubu baigti mokslus ir lipti kuo aukščiau profesinėje srityje, jei reikės, lipsiu per galvas - manęs namie laukia vaikas, kurį reikia maitinti, šikinti ir dar iphone reikės nupirkt vėliau. Negaliu laukti manos iš dangaus, vaikas tuo nepramis.

Ar aš barakuda? Taip - iš vyro kas mėnesį gaunu sauskelnių. Jeigu gaunu. Jei ne, gyvenu mėnesį iš 97lt, išnaudoju savo vaiką, galima sakyt.
Norėčiau būti dirbusi, kaip ir kitos, normaliai, išėjusi atostogų, gauti išmoką, nepriklausyti nuo nieko. Dabar sėdim abi kartu su mama, metamės pinigėlius, dalinamės pareigomis, vaikais, daiktais, darbais ir nuoskaudomis

Gal ji jį ir mes - išaiškės rudenį, kai kraustysis.
Dar rusena kvaila viltis - negali būti jau toksai jis visai padėjęs, ką? Vis dėlto tėvas...
Bet ir net laimingas pabaigas reikia kurt, aktyviai, o ne laukti kaip apreiškimo.

Svajoju savo vaiką, mamą ir seseris nuvežti prie jūros. Ir taip ir padarysiu, ir ne kada nors, o jau susiplanavau darbelį iki egzų

Man labai idomu, kokiuu budu Mike pakeis suaugusi, susiformavusi vyra. To nebebus niekada. Ir reikai tiesiog susikaupti ir mesti ji lauk. Kaip sirdis beskaudetu. Jis kol vienas neliks - nesusivoks.

ne vieno tevo cia problema... Kodel mamos gerove rupinies labiau nei savaja?
Tevelis ne dovanele, vyrelis tavo beja ir gi, tai gal geriau susikoncentruok i savo asmenini gyvenima, o ne mamos
Vyras (tiksliau anyta) turi... Tai ne vyras, o anyta turi...
Taip svajones tavo grazios, linkiu pasiekti gyvenime visa ko geriausio (nuosirdziai), bet siai dienai tu ir pati nelb ka esi pasiekus ( izeisti tikrai nebandau, tik konstatuoju fakta), 94lt.tai asaros, tad kartais reik ir i save atsisukti, ka as pats esu padares ir pasiekias, kad galeciau sitaip teisti kita ( tavo tevo as jokiu budu nepateisinu)

Dabar užmečiau akį į autorės profilį. Jaunutė visai..kaip suprantu, nepilnametė pastojai?
šiaip manau skirkis su vyru tuo savo, bent alimentus mokės. Nes kaip suprantu, jūsų santykiai jokie.

Nepakeis, issipasakos, issiguos ir gyvens taip ir toliau, be to ir savaji nelabai suvaldo Kitos vyra keisti bando, kai savasis ir ne auksas, apsurdas
Papildyta:


jeeetau, gi tikrai labai jauna O as kvesa cia dar pilavoju ja

Mama turbut bijo pokyciu del amziaus.Visi supranta,kad toki seni laukan vyti reiketu.Bet kai moteris tokiame amziuje,matyt bijo likti viena,bijo,kad viskas kas per tiek metu jau nusistovejo,gali apvirsti aukstyn kojom.
Ir nemanau,kad ja pavyktu ikalbeti mesti vyra.Gyvens su tokiu iki gyvenimo galo.

Paskaiciau kita istorijos dali ir supratau,kad ir tu seki motinos pedomis.Gyveni su vyru,kuris vertina tika save,bet ne seima.Kad jau abi ilindot i toki suda,tai abi ir bandykit is jo lipti.Neleiskit vyrams ant galvos uzlipti!