QUOTE(Flintuke @ 2011 10 27, 15:42)
Na, tikiuosi ir man pavyks išsiugdyti šią savybę dėl kitų nuomonės, nes aš tai labai imu į širdį ką kiti sako aišku tai mano sprendimų visiškai neįtakoja, jau dėl to tai tikrai bet kartais užgauna širdį, dar neišmokau atsiriboti nuo negatyvių komentarų
Jei kitąkart taip sakys, gali ir ką atsikirsti Mano viena pažįstama vis mėgsta man priminti, kad jau ji tai taip negalėtų, nes jai labai svarbu per dieną kuo ilgiau su vyru būti. Mes senokai matėmės, bet net į mergaitišką susitikimą tą vyrą atsitempė. Tai kai kažkada pasakė, kad taip negalėtų, atsakiau, kad nepaisant visų minusų, bent jau turiu laiko sau. Vis šioks toks pliusas Tai tada nutyla.
Na bet šiaip tikri draugai į situaciją visada reaguos supratingai Jei ir bus koks stebėjimasis, tai draugiškai ir iš gerosios pusės. Asmeniškai aš džiaugiuosi ir dėl kito dalyko, kad atstumas savotiškai patikrina santykius - tu turi dėti pastangas, stengtis dėl kito, išmoksti bendrauti kitom priemonėm, mažiau ginčijiesi ir daugiau klausaisi O kartais pažiūri į žmones, kurie diena iš dienos kartu, bet vienas kitam tik nervus gadina, ir tada supranti, kad fizinį buvimą kartu tikrai šiek tiek kompensuoja bendravimo kokybė.
Papildyta:
QUOTE(festina lente @ 2011 10 27, 17:02)
Kaip pavyksta?.. Net nzn,tiesiog taip reikia. Kitaip nei as,nei jis nepakeltumem tokio gyvenimo. Siaip gyvenime as esu tokia verksne,bet va tokiom akimirkom vyras nera mates mano asaru. Orouostuose kai matom verkiancius,tai mums isspaudzia sypsena. Juk taip tik sunkiau.
Aš kadangi iš tų, kurios ir oro uoste išspaudžia vieną kitą ašarą, tai pasakysiu, kad tuo metu negalvoji, sunkiau ar lengviau Tiesiog pasidaro labai liūdna ir apsiašaroji.
Papildyta:
QUOTE(festina lente @ 2011 10 27, 17:02)
Man dazniau asaros byreti pradeda,kai tiesiog sedim dviese kur nors ramiai.
Ir man taip būna artėjant atsisveikinimui, tada MB dažniausiai pasimeta ir nesupranta, kas man yra. Bet jau išaiškinau, kad čia tokia moteriška reakcija Na aišku, balsu neraudoju, bet ašaras akyse tai vis tiek pamato...
Papildyta:
QUOTE(festina lente @ 2011 10 27, 17:02)
O laukianciu yra tikrai daug,tik ne visos tuo nori dalintis. Vis gi aplinkiniu nuomone kartais varo i nevilti ir nesinori nieko pasakotis. As tema sekiau senai,bet nesinorejo man cia nei guostis,nei dziaugtis. Tiesiog taip yra. Pripranti zmogus prie visko. Kas negali taip gyventi ir nesupranta,taip ir negyvena. Ne atstumas isskiria zmones.
Paskutiniam sakiniui visiškai pritariu. O šiaip, mergyt, gali čia dalintis ir džiaugsmu, ir liūdesiu. Gi vis tiek visos tuo pačiu gyvenam Aišku, užsuka kartais viena kita žiežula garsiai nusistebėti, kad ką čia vištos laukiat. Na bet tegul, negi gaila leisti kažkam pasisakyti ir pasijusti reikšmingam.
Beje, pažiūrėjau Tavo liniuotę ir pamačiau kartu jau 13 metų ir.... Čia su saviškiu? Šauniai