Meilė per atstumą

Na,jusu santykiai dar labai sviezi,jus dar tik po truputi isibegejat. Vistiek,jei pajausi,kad ta zmogu myli,kad jis yra tas,del kurio galetum daug padaryti,dings ta baime. Pradzioje visada iskyla abejoniu ir daug klaustuku,nes negali zmogaus pazinti per trumpa laika. Paskui atrandi ne tik jo pliusus,bet pamatai ir minusus. Puiku,jei tie minusai nera tokie,kuriu negaletum atsverti pliusais. Kartais baime irgi nera blogai,ji privercia blaiviai ziureti i zmogu ir viska vertinti ne per rozinius akinius.
O as tyliai tyliai tau pavydziu... kad taviskis turi vaiku...

Na tikekimes, kad kai ateis laikas tos baimes dings O po pirmos nesekmingos meiles kazkaip daug ko ismokau, ir labiau protu stengiuos vertinti situacija, nors zinoma jausmai kartais daro savo O minusai po truputi islenda, bet kolkas dar su jais galiu gyventi ir sugyventi

festina lente, pamatysi turesit ir jus savo seima Iseitis visada yra, kai pribres tinkamas laikas viskas issispres

Pas mane viskas nuspresta,susitaikyta,susiguleje.
Labai nemegstu staigmenu,vyras ta puikiai zino,bet man kyla nerimas del jo kartais issprustanciu kalbu.Kaip jau rasiau,kai pirsosi as atsisakiau. O dabar jis vis uzmeta man,kad laikas santykiams pereiti i kita etapa. As tokia ragana,kaip jis sako,turiu nuojauta stipria. Nenoriu garsiai istarti,ka itariu. Bet ko gero jau ir nesispardyciau Tik musu atveju tai niekas nepasikeistu. Mes senai esam seima. Tegul kiti vadina kaip nori,reiksmes tam neteikiu,kad ir sugyventiniai. Man svarbiau,kad pagaliau baigtusi tas gyvenimas per atstuma.



P.S. Atsiverciau temos pirmus puslapius,ten is dabar bendraujanciu maciau gal tik Abiga ir Elegantiskai sninga. Ar kitu jau nebeskiria atstumas? Smagu,jei kazkam jau nebereikia laukti

As ne apie santuoka Tas dalykas zinoma irgi nera blogai

Kartu esam 3metus, 2 beveik gyvenome kartu Lietuvoje, o dabar metai per atstuma..man dabar atrodo, kad neimanima prie to priprasti - kiekvienakart vis sunkiau isleisti mylima zmogu....galvoju, kad galbut galima priprasti buti be mamos, bet be savo antrosios puses - ar tai yra imanoma pati paskatinau zmogu isvykti, nes buciau uzsigrauzus, negali mylimo tempti zemyn, ne kiekvienam taip skirta..

Aciu visoms uz silta priemima

Suprantu. Tik tai yra naturalus santykiu perejimas i kita etapa,pirma pasimatymai,o paskui ar tai apsigyvenimas kartu,ar santuoka. Mes apsigyvenom kartu mazdaug po 2 metu,gal daugiau truputeli. Ir pasirodo jam susisviete,kad jau laikas pereiti i kita etapa,tai iseitu santuoka. Gal jis jaucia,kad as jau galeciau jam kitaip atsakyti i ta pati klausima,ne taip kaip paskutini karta. Mane tai kazkodel siek tiek gazdina. Na neplanavau as kada nors teketi. Jis datas atsimena,menesi ir diena,kas mums svarbu,vat su metais jam sunkiau,o siandien man pareiske,kad rudeni jau busim 15 metu kartu. Skaiciuoti pradejo. Dievazi,jaudinuosi kaip pacanke

Baime yra naturalu tokiu atveju, as ir jaudinciaus, bijociau ir nerimauciau, bet tuo pat metu tikiuosi, kad butent taip viskas ir bus Kazkaip mane paskutiniu metu ant romantikos patrauke, bet vat manes niekas da nieko neklausia ant kelio priklaupes

Tai vat,atrodo tiek metu gyvenam,apie viska kalbeta,viskas susitarta ir nuspresta. O va bac,ir as ramybe prarandu,kas siek tiek juokinga man paciai. Nu kas gali tokio nutikti,kad po 14 metu jaudintis dar del kazko... Primena draugystes pradzia ir tuos drugelius pilve Na,jauni mes dar,keiciames patys ir mastymas keiciasi su metais. Matysim,kas cia ir kaip,gal tik is ilgesio ka leptelejo iki galo nepagalvojes. As tos temos nenorejau pletoti,tai nuleidau negirdomis. Grys vasario gale i namus,gal jau nenores nieko keisti. Dar jo laukia operacija,tai kazin ar isvis noresis tu romantiku.

Tai ir tau jau ne uz kalnu susimatymas

Ne uz kalnu Tavo dar greiciau
Dabar tai jau einu i pasimatyma sapnuose. Labanaktis

Labas visoms Buvau čia apsireiškusi vasaros pradžioj, bet nelabai ir plepėdavau Tiesa, temą seku iki pat dabar, sakau, gal jau laikas pasireikšt
Priminsiu apie save šiek tiek: su MB pradėjom draugaut per atstumą, taip draugavom apie metus, susitikdami kas 2-3 savaites savaitgaliais. Po to atsikrausčiau į tą patį miestą kaip ir jis, po 9 mėn. kartu apsigyvenom Deja, praėjus vos daugiau nei mėnesiui jis išvyko visai vasarai į kitą šalį.. Nuo rudens gyvenam kartu, tiesa, ne dviese kol kas.
Turbūt visoms iškilo klausimas, ko aš čia parsibeldžiau Na, man smagu paskaitinėt kaip sekasi kitoms, gyvenančioms taip kaip aš kažkada gyvenau, o ir nesu tikra, kad nebegyvensiu ir pati taip pat. MB baigia mokslus vasarą, darbo čia kol kas dar neturi, todėl visko gali būti, kad išvažiuos vėl kur

Nieko nėra geriau kaip sulaukti palaikymo iš tokių pat likimo draugių

Sveikos, mergaičiukės

Vakar išties jaučiausi nekaip, tai mačiau, kad vyniojat pokalbį, bet niekaip neprisiverčiau parašyti. Gulėjau lovoje ir pliurpiau su SB. O pliurpėm tai kaip tik apie šeimyninį gyvenimą, lūkesčius ir t.t. O mūsų name naujokas organizavo vakarėlį. Aš jau su pižama buvau, miegot ruošiaus, bet pakvietė prisijungti, tai persirengiau ir nuėjau. Visai smagiai pasisėdėjom ir buvo smagių istorijų. Šiaip visi psichologai, tai tarpusavyje taip įdomiai bendrauja O mano viena iš geriausių draugių irgi psichologė, tai kažkaip visai gerai aš tarp jų jaučiuos. Taip išėjo, kad miegot parsibeldžiau 04:30. Na bet kaip ten bebūtų keista, šiandien net gerklei geriau



Labas žaliai arbatai Kaip tik dabar geriu tokią su imbiero prieskoniu ir galvoju, kokį gražų pseudonimą pasirinkai. Žinoma, smagu, kad mus skaitai, bet prašom prašom reikštis ir atsibelsti kuo dažniau. Tikrai smagu, kai čia yra gyva.

Aš Tave ir istoriją atsimenu. Tiesą sakant, temoje dažnai rodo, kas šiuo metu ją skaito. O aš ir galvojau, kad jei skaitai, turėtų kažkada užeiti noras parašyti. Tai va ir užėjo. Puiku. Istorija su daug pokyčių. Primink, kurioj šaly dabar gyveni Kaip gyvenimas kartu? Sako, kad lengviau apsispręsti, ar čia tikrai tas žmogus. Jau žinai, kad tas?
Papildyta:


Mes jau draugauti pradėjome per atstumą. Pirmas pasimatymas gruodžio 29 buvo 2009 metais, praktiškai nuo jo ir draugaujam. Na čia šiaip visokių painumų buvo, tai turim ir kitą, vėlesnę draugystės datą, todėl švenčiam du kartus per metus Tad jau daugiau nei dveji metai mes taip.

Sakai, esi pririšta prie Lietuvos. Laiko tik darbai / mokslai, ar yra ir gilesni motyvai (pavyzdžiui, nemėgsti keisti žinomos aplinkos)? Nes su pirmuoju atveju nėra sudėtinga susitvarkyti, žinoma, priklausomai nuo situacijos. O tas antras jau sudėtingesnis reikalas...
Papildyta:


Aš tikiu, kad jis ir pas jus greit atsiras. Juk pratinatės vienas prie kito ir dedat pastangas idant santykiai būtų išsaugoti. Tai kol kas svarbiausias tikslas. Ir šiaip apie jus visada smagu skaityt - esat tokie du fainulkos. Va
Papildyta:


Na, penki mėnesiai per metus nėra taip jau mažai. Mes būnam keturis. Geriausiu atveju. Tik kadangi aš Europos valstybėj, o jis Lietuvoj, mums bendrauti ir vienam pas kitą atvykti yra paprasta. Galiu tik įsivaizduoti, kaip sunku suderinti ritmą ir pabendrauti, kai toks laiko skirtumas. Ir priskraidyti tikrai negali.

Ar jūs žinot, kiek dar laiko taip per atstumą draugausit? Aš manau, kad ateina toks metas, kai reikia susėsti ir pasikalbėti, aptarti tokius klausimus:
- kada visa tai baigsis?
- kur mes kartu gyvensim?

Aiškus laiko rėmų žinojimas suteikia daugiau pasitikėjimo ir laukimas tampa žymiai lengvesnis. Žinoma, pradžioje santykių to nei reikia, nei tai įmanoma padaryti, bet neįsivaizduoju rimtų ketinimų be tokio pokalbio.

Papildyta:


Žinai, aš manau, kad jūs abu jau esate šeima. Kažkuria prasme dar tikresnė už visas tas šeimas, kurie turi antspaudus, bet dėl kokių nors priežasčių nėra laimingi kartu ar net nebando tokie būti, kurie kasdien graužia vienas kitą ir riejasi. Tokių šeimų kažkodėl pilna...

Mes su saviškiu kaip tik vakar pakalbėjom apie vestuves. Nuomonės sutapo - taip, dažniausiai niekas nesikeičia. Kita vertus, mums abiem vestuvės yra gražus gestas, toks lyg viešas įsipareigojimas būti su šituo žmogumi laimėje ir nelaimėje, turte ir skurde. Tikrai yra dalis žmonių, kurie į pagyvenimą kartu žiūri gana atsainiai - netiks žmogus, išeisiu. Taip ir atsitinka. Žinau kelis pavyzdžius, kur žmonės taip su keliais partneriais pagyvenę išeina. Priežastys dažniausiai būna visiškai buitinės ir, atrodytų, išsprendžiamos civilizuotom priemonėm ir savo požiūrio pakeitimu į pačią problemą. Todėl aš galvoju, kad kai kuriais atvejais tas antspaudas žmones į santykius verčia žiūrėti rimčiau. Problemas spręsti, santykius tobulinti, o ne sukti savais keliais dėl kokių kad ir buitinių smulkmenų. Nesusituokusiems žmonėms tai labai paprasta padaryti. Tai, ką rašiau, jūsų gražiai porai netinka, nes esat ir tolerantiški vienas kito atžvilgiu, ir problemas sugebat spręsti, o ne nuo jų pabėgti. Bet manau, kad didelei daliai žmonių tai pasiteisina ir priverčia rimčiau žiūrėti į santykius.