aciu, gerai, kad priminei apir imbiera, nors ir nemegstu jo, bet tos arbatos geras dalykas reikes rytoj uzsipirkti, as dar darau taip, akd sutarkuoju imbiera + medus + cirtina ir tiesiog dedu i vandeni, arba siaip i burna ir laikau kuo ilgiau, ilgi padeda dar vienas mano atradimas: spanguoles su medum, bet cia jau daugiau profilaktikai, negu gydymui, vit doze gaunama - kaip bomba
aciuka, desiu visas pastangas, kad neisibegetu mano persalimas, nes ir pati baisingai jo nenoriu
QUOTE(festina lente @ 2012 01 30, 18:33)
Visoms salancioms namuose turiu patarima Labai tinka,kai salia nera mylimo silumos saltinio Vietoj tapkiu nusipirkau tuos vadinamus ugus,pasaka Ne tik kojos nebesala,bet ir visam kunui daug silciau. Kai vyras namie,tai nuspiriu as juos i kampa,tada man jau karsta buna
As tapkes siltas turiu, ir chalata, ir kaldru kruva, negelbsti niekas
QUOTE(Elegantiškai sninga @ 2012 01 30, 18:36)
Aš neseniai atradau stebuklą nuo peršalimo ir ypač gerklės skausmo. Imbierinę arbatą. Reikia, žinoma, imbiero. Užpilti jį karštu vandeniu. Tada įdėti šaukštelį medaus ir išspausti citriną (kas nelabai mėgsta rūgščiai - užteks ir pusės). Kiek kartų buvo peršalimas įsimetęs ar gerklės skausmas, labai greit nuėmė. Geriau už visokius čiobrelius, liepžiedžius ir kitas vaistažoles. Neįsisirk
Labai skanus stebuklas
O as varau gaminti savo brangiajam (na ir sau isgi ) zirniu sriuba ir troskinti sonkauliukus su bulvem kartu nes ryt is sokiu velai grisiu, nebus kada, o treciadini jau po darbo leksiu pasitikti i oro uosta Bet kuo arciau susitikimo diena, tuo labiau netveriu, atrodo - jau cia, visai cia, ir tuo pat metu dar taip tooooli...
Sachar, tiesa, prisiminiau, ko klausei. Tikrai taip, pažinties istoriją pasakojau toj temoj. O pažiūrėjau, kokį liapsusą padariau parašiau apie 30 dienos pirmą pasimatymą, nors jis 29 buvo. 30 dieną kitą didelę progą jo šeimoj švenčiam, tai kažkaip susipainiojau Net pačiai juokinga. Va, ne tik vyrai svarbias datas pamiršta ar supainioja. O mūsų istoriją galiu ir čia pakopijuoti iš tos temos, bet istorija ilga:
O buvo taip. Pirmą kartą mes susitikom 2009 metų vasarį. Aš baiginėjau bakalauro studijas ir planavau kitais metais išvažiuoti mokytis į kitą šalį. Tuo metu gyvenau su ex, mūsų santykiai buvo neblogi, tačiau nebuvo tikrumo jis galvojo, kad aš apsigalvosiu ir niekur neišvažiuosiu, nes buvo vyresnis ir norėjo šeimos; aš galvojau, kad dar nenoriu šeimos ir būtinai noriu išvažiuoti mokytis į užsienį. Praktiškai nuojauta kuždėjo, kad teks išsiskirti, na bet delsėm abu. Taigi aš nuėjau savo universitete pasiklausti dėl vieno testo, kurį man reiktų laikyti norint įstoti. Kabineto durys buvo užrakintos, aš ten truputį prie jų patrypčiojau. Tada atėjo dabartinis MB su kažkokiu dokumentu, nes jam reikėjo tos darbuotojos parašo (jis dirbo universitete). Jis man pasakė, kad ji ko gero trumpam išlėkusi, taigi galim palaukti. Abu palaukėm, pakalbėjom draugiškai, apsikeitėm skaipo kontaktais ir nuėjom savo keliais. Vasarą buvo mano gimtadienis, tai jis mane pasveikino, pasidomėjo, kaip sekas, ir viskas.
Prabėgo šiek tiek laiko. Aš išsiskyriau su ex ir nuo rugsėjo atvažiavau studijuoti į kitą šalį. Po skyrybų buvo sunku, nes bendravom su ex ilgai, o čia dar nauja šalis, nauja aplinka. Nusprendžiau visiškai pasinerti į studijas ir, tiesą sakant, jokie vaikinai tuo metu man neberūpėjo. Vieną lapkričio vakarą per skaipą parašė dabartinis MB. Pradėjom kalbėtis. Papasakojo, kad nusprendė išsiskirti su mergina, su kuria draugavo apie metus. Pakalbėjom apie tai, kaip sekasi man. Taip ir įsisukom į tą bendravimo verpetą. Aš turėjau labai daug darbo tuo metu, nes viskas buvo nauja, tai susitarėm vienas kitą kas vakarą pradžiuginti laišku. Taip ir susirašinėjom. Laiškai vis ilgėjo, man buvo labai gera juos skaityti, nors buvom gana skirtingi. Artėjo Kalėdos, aš jam pasakiau, kad kelioms savaitėms grįšiu. Jis iškart pasakė, kad jį labai džiugina mūsų bendravimas ir labai norėtų susitikti. Aišku, kad aš sutikau
Apsikeitėm telefono numeriais. Susiskambinę susitikom. Dar dabar atsimenu tą 2009 gruodžio 29 dienos vakarą. Tą pačią dieną prieš susitikimą ieškojau draugei dovanėlės mergvakario proga ir radau daiktą, vadinamą vyro valdymo pultu (toks pats, kaip TV pultelis, tik mygtukai keltis, išjunk TV, plauk indus, sex ir pan.). Su tuo pirkiniu aš atėjau į mūsų pirmą normalų pasimatymą. Jis atėjo labai geros nuotaikos ir iškart pasakė, kad labai džiaugias, jog pavyko susitikt. Nuėjom į vieną tokią bohemišką vietelę pavakarieniauti, nulindom į tolimiausią jos kampą, ten daug juokėmės, kalbėjom, mane maloniai nuteikė jo prisipažinimas, kad gyvenime jis nėra toks kalbus kaip su manimi, bet jam labai gera bendrauti. Po to pradėjom kvailioti ir nutariau ant jo juokais tą pultą išvabdyti. Tada jis sako, kad ant to pulto trūksta vieno mygtuko su klausimu, kurio moterys labai mėgsta klausti vyrų t.y. kada mane vesi?. Tuomet prasidėjo diskusija apie tai, ir jis manęs paklausė, ar norėčiau ištekėti Pasakiau, kad kada nors norėčiau. Tada paklausė, o ar norėčiau už tokio žmogaus kaip jis. Kadangi pokalbis buvo labai linksmas, tai ir pasakiau kažką tokio į dabar man jau patinki, o jeigu ateity patiksi dar labiau, tai kodėl gi ne Taip prisijuokavom, kad jei viskas bus gerai, tai 2011 metais jau ir ženytisgalėsim. Taigi praktiškai mes pradėjom draugauti nuo pirmo pasimatymo. Po viso šito mano likusias atostogas praleidom kartu, buvo labai gera Aš žinojau, kad jis niekur negali važiuoti, nes Lietuvoje turi įvairių finansinių įsipareigojimų, be to, turi patinkančius darbus, užsiėmimus ir žmones. Ir po to atėjo metas man išvykti atgal. Buvo labai sunku tuo metu. Nepaisant dar kelių mano grįžimų, pykau ant savęs ir ant jo, kad negalim bendraut kaip visos poros, kad reikia to atstumo. Tada atradau ir jame trūkumų. Kaip sako mano draugė psichologė, dėl to ir pradėjau ieškoti trūkumų jame, kad pasilengvinčiau sau gyvenimą, nes tuo metu ieškojau preteksto skyryboms. Ką tik jis pasakydavo, man neįtikdavo, vis burbuliuodavau dėl ko nors. Norėjau išsiskirti, kad nebereiktų kentėti attumo, bet kažkas vis sulaikydavo nuo to. Nes kaip tik susitikdavom kaip ranka tie trūkumai nusibraukdavo, likdavo tik geri ir gražūs dalykai.
2010 metų liepą grįžau vėl praleisti savo atostogas. Tą vakarą susitikom Vilniaus centre. Nuostabus vakaras. Pavakarieniavom Vilniaus centre, daug vaikščiojom, juokavom, žiūrėjom į besileidžiančią saulę, gėrėm vyną, šnekėjom iki paryčių. Nusprendėm eiti gulti. Man nuo vaikščiojimo skaudėjo kojas ir truputį nugarą, tai gavau beveik valandos trukmės masažą, nors jis pats jau buvo beveik išlūžęs, kaip norėjo miego. Po to vakaro aš supratau, kad tikrai noriu su juo būti ir kad, po galais, kaip nors mes tą nelemtą atstumą įveiksim. Nuo to laiko nebuvo nei minties apie skyrybas draugaujam iki pat dabar.
---
Kaip tik vakar saviškiui sakiau, kad taip tempdamą gumą praradau daug gražių momentų
O buvo taip. Pirmą kartą mes susitikom 2009 metų vasarį. Aš baiginėjau bakalauro studijas ir planavau kitais metais išvažiuoti mokytis į kitą šalį. Tuo metu gyvenau su ex, mūsų santykiai buvo neblogi, tačiau nebuvo tikrumo jis galvojo, kad aš apsigalvosiu ir niekur neišvažiuosiu, nes buvo vyresnis ir norėjo šeimos; aš galvojau, kad dar nenoriu šeimos ir būtinai noriu išvažiuoti mokytis į užsienį. Praktiškai nuojauta kuždėjo, kad teks išsiskirti, na bet delsėm abu. Taigi aš nuėjau savo universitete pasiklausti dėl vieno testo, kurį man reiktų laikyti norint įstoti. Kabineto durys buvo užrakintos, aš ten truputį prie jų patrypčiojau. Tada atėjo dabartinis MB su kažkokiu dokumentu, nes jam reikėjo tos darbuotojos parašo (jis dirbo universitete). Jis man pasakė, kad ji ko gero trumpam išlėkusi, taigi galim palaukti. Abu palaukėm, pakalbėjom draugiškai, apsikeitėm skaipo kontaktais ir nuėjom savo keliais. Vasarą buvo mano gimtadienis, tai jis mane pasveikino, pasidomėjo, kaip sekas, ir viskas.
Prabėgo šiek tiek laiko. Aš išsiskyriau su ex ir nuo rugsėjo atvažiavau studijuoti į kitą šalį. Po skyrybų buvo sunku, nes bendravom su ex ilgai, o čia dar nauja šalis, nauja aplinka. Nusprendžiau visiškai pasinerti į studijas ir, tiesą sakant, jokie vaikinai tuo metu man neberūpėjo. Vieną lapkričio vakarą per skaipą parašė dabartinis MB. Pradėjom kalbėtis. Papasakojo, kad nusprendė išsiskirti su mergina, su kuria draugavo apie metus. Pakalbėjom apie tai, kaip sekasi man. Taip ir įsisukom į tą bendravimo verpetą. Aš turėjau labai daug darbo tuo metu, nes viskas buvo nauja, tai susitarėm vienas kitą kas vakarą pradžiuginti laišku. Taip ir susirašinėjom. Laiškai vis ilgėjo, man buvo labai gera juos skaityti, nors buvom gana skirtingi. Artėjo Kalėdos, aš jam pasakiau, kad kelioms savaitėms grįšiu. Jis iškart pasakė, kad jį labai džiugina mūsų bendravimas ir labai norėtų susitikti. Aišku, kad aš sutikau
Apsikeitėm telefono numeriais. Susiskambinę susitikom. Dar dabar atsimenu tą 2009 gruodžio 29 dienos vakarą. Tą pačią dieną prieš susitikimą ieškojau draugei dovanėlės mergvakario proga ir radau daiktą, vadinamą vyro valdymo pultu (toks pats, kaip TV pultelis, tik mygtukai keltis, išjunk TV, plauk indus, sex ir pan.). Su tuo pirkiniu aš atėjau į mūsų pirmą normalų pasimatymą. Jis atėjo labai geros nuotaikos ir iškart pasakė, kad labai džiaugias, jog pavyko susitikt. Nuėjom į vieną tokią bohemišką vietelę pavakarieniauti, nulindom į tolimiausią jos kampą, ten daug juokėmės, kalbėjom, mane maloniai nuteikė jo prisipažinimas, kad gyvenime jis nėra toks kalbus kaip su manimi, bet jam labai gera bendrauti. Po to pradėjom kvailioti ir nutariau ant jo juokais tą pultą išvabdyti. Tada jis sako, kad ant to pulto trūksta vieno mygtuko su klausimu, kurio moterys labai mėgsta klausti vyrų t.y. kada mane vesi?. Tuomet prasidėjo diskusija apie tai, ir jis manęs paklausė, ar norėčiau ištekėti Pasakiau, kad kada nors norėčiau. Tada paklausė, o ar norėčiau už tokio žmogaus kaip jis. Kadangi pokalbis buvo labai linksmas, tai ir pasakiau kažką tokio į dabar man jau patinki, o jeigu ateity patiksi dar labiau, tai kodėl gi ne Taip prisijuokavom, kad jei viskas bus gerai, tai 2011 metais jau ir ženytisgalėsim. Taigi praktiškai mes pradėjom draugauti nuo pirmo pasimatymo. Po viso šito mano likusias atostogas praleidom kartu, buvo labai gera Aš žinojau, kad jis niekur negali važiuoti, nes Lietuvoje turi įvairių finansinių įsipareigojimų, be to, turi patinkančius darbus, užsiėmimus ir žmones. Ir po to atėjo metas man išvykti atgal. Buvo labai sunku tuo metu. Nepaisant dar kelių mano grįžimų, pykau ant savęs ir ant jo, kad negalim bendraut kaip visos poros, kad reikia to atstumo. Tada atradau ir jame trūkumų. Kaip sako mano draugė psichologė, dėl to ir pradėjau ieškoti trūkumų jame, kad pasilengvinčiau sau gyvenimą, nes tuo metu ieškojau preteksto skyryboms. Ką tik jis pasakydavo, man neįtikdavo, vis burbuliuodavau dėl ko nors. Norėjau išsiskirti, kad nebereiktų kentėti attumo, bet kažkas vis sulaikydavo nuo to. Nes kaip tik susitikdavom kaip ranka tie trūkumai nusibraukdavo, likdavo tik geri ir gražūs dalykai.
2010 metų liepą grįžau vėl praleisti savo atostogas. Tą vakarą susitikom Vilniaus centre. Nuostabus vakaras. Pavakarieniavom Vilniaus centre, daug vaikščiojom, juokavom, žiūrėjom į besileidžiančią saulę, gėrėm vyną, šnekėjom iki paryčių. Nusprendėm eiti gulti. Man nuo vaikščiojimo skaudėjo kojas ir truputį nugarą, tai gavau beveik valandos trukmės masažą, nors jis pats jau buvo beveik išlūžęs, kaip norėjo miego. Po to vakaro aš supratau, kad tikrai noriu su juo būti ir kad, po galais, kaip nors mes tą nelemtą atstumą įveiksim. Nuo to laiko nebuvo nei minties apie skyrybas draugaujam iki pat dabar.
---
Kaip tik vakar saviškiui sakiau, kad taip tempdamą gumą praradau daug gražių momentų
Elegantiškai sninga, grazu tai jau tau nebedaug liko mokintis, kaip supratau? vesele jau suplanuota?
QUOTE(*Lelyte @ 2012 01 30, 20:01)
Elegantiškai sninga, grazu tai jau tau nebedaug liko mokintis, kaip supratau? vesele jau suplanuota?
Nebedaug. Bet dar nėra suplanuota niekas, nors mes apie tai dažnai pasikalbam Tik kad nuomonės nesutampa. MB nori didelio baliaus su visa gimine (o jo giminė plati ir ne su visais tikrai norėčiau švęsti), o aš noriu mažos ceremonijos, vieno vakaro šventės ir ilgos kelionės kur nors toli toli. Man tie dideli baliai festivaliai visai nepatinka, tikrai geriau investuočiau pinigus į kokią įspūdingesnę kelionę nei į trečios eilės pusbrolių ir pusseserių skrandžius Bet manau, kad kai ateis laikas, kompromisą sugalvosim. Tik žinau, kad jis nebus dviejų dienų balius su degtinėm, piršlių korimais ir panašiais žaidimais.
Tą receptą su spanguolėm žinau. Mama daro, o aš profilaktiškai pavalgau, nors ji ten dar česnako prideda, tai skonis man toks labai savotiškas būna
Papildyta:
QUOTE(Mitsouko @ 2012 01 30, 20:06)
aš irgi jungiuosi prie jūsų
saviškį pamatysiu po daugiau nei trijų savaičių...
šiandien pirma diena,bet taip sunku be jo jau dabar,nežinau, kaip tiek laiko reikės išlaukti
saviškį pamatysiu po daugiau nei trijų savaičių...
šiandien pirma diena,bet taip sunku be jo jau dabar,nežinau, kaip tiek laiko reikės išlaukti
Sveika atvykus
Bet tai kaip čia mūsų daugėja. Tiesiog kasdien kas nors prisijungia. Iš vienos pusės džiugu, kad tema aktyvi, bet linkiu, kad kiek įmanoma greičiau nebeliktų jokio jus skiriančio atstumo.
Kuris iš jūsų esat kur išvykęs? Ilgam?
Papildyta:
QUOTE(sachar @ 2012 01 30, 19:26)
O as varau gaminti savo brangiajam (na ir sau isgi ) zirniu sriuba ir troskinti sonkauliukus su bulvem kartu nes ryt is sokiu velai grisiu, nebus kada, o treciadini jau po darbo leksiu pasitikti i oro uosta Bet kuo arciau susitikimo diena, tuo labiau netveriu, atrodo - jau cia, visai cia, ir tuo pat metu dar taip tooooli...
Nepadaugink tik druskos iš meilės
pritariu del vestuviu ceremonijos, man irgi labiau prie sirdies woooooow kelione, negu pamaitintas giminaitis, kuriam nerupejo visus 30 metu, kaip ir kuo as gyvenau
QUOTE(sachar @ 2012 01 30, 14:44)
Laba diena Kiba susalot visos?
Nesušalau Dirbu dienos metu, tik vakarais čia įlendu.
MB metams išvyko dirbti, pagal kontraktą. Galima tai ir stažuote pavadinti
Tapkes ir aš trauksiu, turiu tokias pūkuotas. Kai Mb namuose buvo aš savo varliškas kojas jam pakišdavau
Man taip keista skaityti kai čia kažkas durimis tranko, nekalbadienius skelbia... Nors sako visokių porų yra.
Mitsouko, argi čia daug trys savitės ? Pas viena draugę nuvažiuosi paplepėti, pas kitą, į kirpyklą nueisi, vyno taurę išgersi ir viskas...laikas praėjo
QUOTE(Elegantiškai sninga @ 2012 01 30, 19:17)
Sveika atvykus
Bet tai kaip čia mūsų daugėja. Tiesiog kasdien kas nors prisijungia. Iš vienos pusės džiugu, kad tema aktyvi, bet linkiu, kad kiek įmanoma greičiau nebeliktų jokio jus skiriančio atstumo.
Kuris iš jūsų esat kur išvykęs? Ilgam?
Bet tai kaip čia mūsų daugėja. Tiesiog kasdien kas nors prisijungia. Iš vienos pusės džiugu, kad tema aktyvi, bet linkiu, kad kiek įmanoma greičiau nebeliktų jokio jus skiriančio atstumo.
Kuris iš jūsų esat kur išvykęs? Ilgam?
Jis išvažiavo dirbti į Norvegiją,aš likau čia, nes turiu darbą ir baiginėju mokslus...
atvažiuosiu pas jį pabūti 10dienų ir po to vėl mėnesį nematysiu...
ach kaip sunku...
bet kartu ir labai padeda suprasti koks svarbus man jis
QUOTE(Mitsouko @ 2012 01 30, 20:06)
kad man tokie terminai...
QUOTE(*Lelyte @ 2012 01 30, 20:19)
pritariu del vestuviu ceremonijos, man irgi labiau prie sirdies woooooow kelione, negu pamaitintas giminaitis, kuriam nerupejo visus 30 metu, kaip ir kuo as gyvenau
Na, jis tai su dauguma tų giminaičių sutaria puikiai, nes yra labai tolerantiškas žmogus. Man truputį prasčiau su tolerancija. Neseniai pas juos buvo didelė šventė - mamos jubiliejus. Ir ten kaip ir buvo aprangos kodas tam tikras, na kad vis tiek ne į bulviakasį žmonės eina, tai reiktų gražiau apsirengti. O va vienas dėdė tai taip ir atėjo - nutrintu megztiniu ir kaliošais Dar suprasčiau, jei kostiumo neturėtų, bet jam šiaip dzin - sako, kad jam taip patogiau. Tai va tokios smulkmenos, o šventinę nuotaiką gadina, ir nuotraukos jau savaip atrodo. Tai yra tokie keli veikėjai, kurių kažkaip nelabai norėtųsi matyti. Plius, giminė plati. Išeina taip, kad kvieti vieną pusbrolį, lyg ir mandagu visus pakviesti būtų. Žinok, kai galvoju apie tai, atrodo, kad galvos skausmas. Neįsivaizduoju, kaip reikės planuoti. Susitaikiau ir su mnitimi, kad visiems vis tiek neįtiksi, todėl reikia vadovautis savo norais, o ne žiūrėt, ko nori tėvai ar kiti giminaičiai. Nes MB tėvai irgi didelio baliaus norėtų, bet kadangi jiems irgi gerai su tolerancija, tai sakė, kad čia mūsų sprendimas bus, tai mes ir turėsim nuspręsti patys. Ir labai ačiū jiems už tai, jei taip ir bus.
Aš manau, kad kokia didesnė kelionė su įdomiom pramogom tikrai įsimins visą gyvenimą. Tai ir romantika,a ir pabuvimas dviese be rūpesčių, ir nuostabus poilsis.
Papildyta:
QUOTE(Tokata @ 2012 01 30, 20:22)
Smagu, kad ir Tavo nuotaikos džiugesnės nei vakar O jūs prieš jam išvažiuojant gal jau kartu ir gyvenot?
Papildyta:
QUOTE(Mitsouko @ 2012 01 30, 20:22)
Jis išvažiavo dirbti į Norvegiją,aš likau čia, nes turiu darbą ir baiginėju mokslus...
atvažiuosiu pas jį pabūti 10dienų ir po to vėl mėnesį nematysiu...
ach kaip sunku...
bet kartu ir labai padeda suprasti koks svarbus man jis
atvažiuosiu pas jį pabūti 10dienų ir po to vėl mėnesį nematysiu...
ach kaip sunku...
bet kartu ir labai padeda suprasti koks svarbus man jis
Mieloji, jei Tave tai paguos, tai dalis mūsų saviškių kas mėnesį nemato. Aš ilgiausiai nesu mačius keturis mėnesius, rodos. Taip, liūdna, bet pagalvok, kad mėnesis ir po to 10 dienų kartu yra dar labai neblogas variantas, palyginus su kai kuriomis iš mūsų.
QUOTE(Elegantiškai sninga @ 2012 01 30, 20:37)
Aš manau, kad kokia didesnė kelionė su įdomiom pramogom tikrai įsimins visą gyvenimą. Tai ir romantika,a ir pabuvimas dviese be rūpesčių, ir nuostabus poilsis.
tikrai taip, nes tai, mano nuomone, vis tikturi buti jaunuju svente, o ne gimines, kuriai bet kokiu atveju neitiksi, jeigu ir visus sukviesi, vis tiek misraines nebus skanios, arba karstuju per mazai