Meilė per atstumą

Labas. Aciu labai!:} Per sventes as nebuvau grizusi Lietuvelen, nes Spalio menesi buvau Lietuvoje aplankyti seimos. Mano draugas anglas, tad jam nelabai ko ten ir yra vaziuot. Mes esame pora tik 5 menesiai, tad manau ateis ir jam laikas susipazinti su mano seima, pamatyti sali kurioje gimiau ir augau. Daug jam pasakojau apie Lietuva, daug nuotrauku rodziau. Labai suzavetas gamta.:} Per Kaledas jis buvo su savo seima, kadangi jo tevai tik nesenai atsikrauste i nauja nama,niekas ten neirengta sveciams priimti, tad likau svesti Kaledas su draugais.:} o naujuosius sutikome kartu. Nors tiesa sakant nekokie naujieji metai buvo. Mano draugas pas kuri gyvenu pasikviete sveciu is Lietuvos. Jie visi sedejo prie stalo, snekejosi, bet niekas net nepabande su maniskiu bendrauti. Matyt nepasitiki anglu kalbos ziniomis, bet as zinau, kad jie angliskai moka sneketi. Tad tiesiog labai nemaloni situacija gavosi.. Mano draugas pasijuto tikrai ne kaip. Per visa vakara tik as snekejau su juo, niekas net nebande ideti pastangu. O gaila... Bet zinoma, vistiek gera ir smagu, kad naujuosius sutikome kartu. O dabar maniskis salia manes miega ir knarkia ;D kai pasiilgsti zmogaus, net tas knarkimas mielas buna. Gera kai artimas zmogus yra salia :}
O pries sita vaikina, turejau savo ex is Lietuvos. Su juo susitikdavom tik karta i 3 menesius...Savaitei. Budavo ziauroka tiek laiko vienas be kito isbuti. Tad puikiai zinau ka jauti kai nematai savo draugo toki ilga laika. Bet tos akimirkos kai susitinki tikriausiai niekas negali atpirkti. Tiesiog nuostabu. Tikiuosi, kad visos mergaites kuriu mylimieji gyvena toli nuo ju islaikys si isbandyma.:}

Sveikos

Šįkart rašau nebe tokios geros nuotaikos. Šiandien atsisveikinome... Dieną jau kylu ir išskrendu. Šiuo metu labai labai liūdna. Reiktų miegoti, bet net miegas nebeima. Ir taip kaskart atsisveikinant. Ryt į oro uostą nuveš tėtis, nes maniškis dirba. Tai pas tėvus esu ir dabar.

Nuostabus buvo šitas kartu praleistas laikas. Buvo ir rutinos, bet ji neerzino. Džiaugiausi kiekviena kartu praleista akimirka - net tomis visiškai buitiškomis, tokiomis kaip pusryčių ar vakarienės gaminimas drauge, visais pasivaikščiojimais naktimis, nuostabiomis Kalėdomis ir net Naujųjų sutikimu, kai gulėjau lovoj, o mane taip rūpestingai slaugė. Užvakar pasimėgavom vandens procedūrom, o prisnigus pasiėmėm termosą ir ėjom žiūrėti žvaigždžių į miestą (jų buvo visai daug). Ech, kaip aš vertinu visus tuos momentus su savo žmogumi, su tuo pačiu romantiškiausiu savo žmogumi pasaulyje

Žinau, kad po kelių dienų viskas grįš į savo vėžes, aš vėl užsiimsiu mokslais, vakarais su saviškiu plepėsime skaipu ir mažiau apie tai galvosiu. Bet dabar galva pilna minčių ir labai labai skaudą širdį, o akyse ašaros Lyg ir ne pirmas kartas atsisveikinimo, bet mano reakcija visada tokia. Merginos, kaip atsisveikinimo akimirkomis su tuo slogučiu kovojate? Išvis, ar įmanoma kovoti? Visgi labai džiaugiuos, kad visos esame čia ir viena kitą palaikome. O man šiandien labai reikia jūsų apkabinimų
Papildyta:


Kol neatsitinka tokia situacija, visi taip sako. Atsitikus - ieško kompromisų Ši tema ir yra apie tai.
Papildyta:


abiga, tikrai supratau, kad pokštas. Tiesiog pačiai buvo įdomu tokią galimybę pasvarstyti Taip, o akimirkas išnaudojome tikrai puikiai. Taip puikiai, kad dabar rašant į šią temą ir jas prisiminus, rieda džiaugsmo ašaros, nors kartu ir liūdesio, kad viskas taip greit nebepasikartos... Dėl to dabar yra sunkiausia...

O kaip Judu? Ar pasimatėt šį savaitgalį? Turbūt puikiai praleidot laiką
Papildyta:


Ačiū už gražius linkėjimus mums visoms. Manau, kad Jūsų santykiai su taviškiu pakankamai stabilūs, tai nesugadins jų nelabai mandagūs draugai, kurie nenori su juo pabendrauti. Beje, o kiek laiko esate kartu?

Labas. Apkabinu tave! Labai dziaugiuosi uz jus, kad taip nuostabiai praleidote laika. Labai gera skaityti, kad romantika nedingo is jusu gyvenimo. Brangioji, tikrai imanoma kovoti. Surask savyje stiprybes, zvelk i grazia jusu ateiti kartu. Visa tai yra tik laikina ir viena diena baigsis (turiu oumenyje atstuma). Pagalvok kaip gera bus buti kartu ,kai niekas jusu neskirs. Dziaugiuosi, kad suradai savo antra puse, kad ir kuriam pasaulio kraste jis bebutu. As savo draugui pries savaite pasakiau, kad geriau man tureti tave Birmingham'e nei isvis netureti. Isties. Gera jausti ir zinoti, kad radai savo antra puse, kad radai zmogu kuris tave papildo, su kuriuo gali megautis nuostabiomis akimirkomis kartu. Zaviuosi jusu pora. Linkiu jusu jausmams augti ir stipreti. Parasyk jam laiska,papasakok kaip nuostabiai praleidai laika su juo, gal pasijausi siek tiek geriau kai nusiusi jam gabaleli meiles. :} Na bent man tai padeda visada. Ant popieriaus lapo parasyti kaip jauciausi,kaip man gera buvo ir tiesiog suteikti jam silumos kol jis bus toli nuo manes. Stiprybes tau mieloji, tikrai zinau ka jauti.
Papildyta:
Mes esame kartu 5 menesius. Zinau tai nera daug, bet mes esame labai artimi. Jauciu, kad jis mano sielos draugas. :} Minejau,kad zaviuosi jusu santykiais. Romantiskais pasivaiksciojimais ir panasiai. Tikriausiai labai zaviuosi to todel, kad savo praeituose santykiuose to nebudavo. Visada draugo prasydavau eime pasivaikscioti,einam i miesta arbatos atsigerti salta ziemos vakara, bet visa tai jam budavo nuobodu ir neidomu. Dziaugiuosi,kad su dabartiniu draugu visa tai daznai darome. Ir tikrai nereikia prasyti nieko..:} Tiesiog megaujames musu laiku kartu. Siandiena ejome pasivaikscioti be jokio tikslo. Buvo taip salta, didelis rukas. Eh,kaip gera susikibti uz rankuciu ir vaikscioti tamsiomis gatvemis,sneketis ir buciuoti vienas kita kas 3 metrus. :}} biski issipleciau as..Atsiprasau

Elegantiskai sninga, apkabinu tave. Manau visos cia bendraujancios tave supranta ir palaiko
Zinia gi,kad as turbut cia tokia viena,kuri neverkia. Ai verkiu kartais,bet tik is laimes,kai gryzta vyras namo. Kai jau lagaminai iskraustyti,kai nusiprausia keliones dulkes,kai tiesiog apsikabini ir zinai,kad jau nereikia niekur skubeti,nieko daryti. Ir tada uzlieja toks gerumas,kad asaros pacios teka skruostais...
Kad ir ka zmones kalba,emociskai moterys yra stipresne lytis ir mes viska iskesim,kiek reiks,tiek islauksim. Kaip jau sakiau ne karta,visa tai juk laikina,na kartais tik truputi uzsitesia.
Mergaites,visoms po balioneli ir nosytes auksciau

Apkabinimai ir palaikymo žodžiai nuo manęs visoms, žinoma, ypatingi Elegantiškai sninga, nes dabar sunkiausios akimirkos, ką tik atsisveikinus, kol prasidės ta rutina ir priprasi, kad jis ne šalia, o pasiekiamas tik internetu ar telefonu. Aš tokiomis akimirkomis taip pat nesugebu sulaikyt ašarų, gal kad apskritai esu jautri. Gal to ir nereikia, neįmanoma visko gniaužt savyje. Tik kartais norėčiau neverkt prie jo, neverst jį jaustis kaltu. Bet tiesiog galėčiau pasirašyti po BrandNewSmile išsakytomis mintims, kad geriau jau turėti toli, negu nepatirti tokio gražaus jausmo ir santykių
Neee, šį savaitgalį dar nesimatėm, net neplanavom, aš čia apie ateinantį rašiau. Vis dar tikiuosi, kad pavyks pasimatyt, kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau neramu ir ilgu pasidaro. kaip ir visoms kitoms, numanau, norisi savąjį apkabint, sulaukt patvirtinimo, kad jaučia tą patį. Laikykimės visos kartu

Labas rytas visoms

Labai ačiū už tikrai svarbius palaikymo žodžius ir apkabinimus! Naktį truputį padramatizavau, kaip ir visada prieš išvažiuodama. Įsijungia man tais momentais toks gaminimo mechanizmas, kad sunku sustabdyti Aš visaip stengiuosi prie SB neapsiverkti, bet vis tiek būna koks nors momentas, kai nepavyksta ir praktūkstu.

Na bet išskridus nuotaika pasitaisė. Nežinau, kodėl. Gal kad saulė švietė, gal dėl ko nors kito. Kibau į savo skaitinius, net nepastebėjau, kaip atskridau. Pačiai net keista, kad kol kas tokia rami esu pradžioje. Niekada taip nebūna. Na bet... gerai
Papildyta:


Ačiū Tau už palaikymo žodžius, mergyt

Šiaip tai panašiai ir dariau. Tik parašiau ne sau ant popieriaus lapo, o jam žinutę nusiunčiau, kad mane palaiko mintis apie mūsų bendrą ateitį, kurioje matau mus, šunį ir keletą lakstančių aplink pabiručių Kadangi pas mus MB šiuo metu tų pabiručių jau net norėtų, o aš vis sakau, kad kažkiek per anksti, tai jis labai nustebo gavęs tokią mano žinutę ir sakė, kad nes nusirašys idant prisimintų, jei netyčia ištrins žinutę. Jam iš manęs tokius žodžius girdėti reiškia labai labai moteriškų jausmų proveržį, kurie įprastai man neprasiveržia. Prisiminiau anekdotą

Sėdi vaikinas su mergina naktį ant ežero kranto. Staiga vaikinas sako merginai:
- Gal susituokim?
- Žinoma, – nudžiunga mergina.
Vaikinas ilgą laiką tyli. Mergina jo ir klausia:
- Ko tyli?
- Jau ir taip per daug prisišnekėjau, – atsako išbalęs vaikinas.

Prisišnekėjau aš, kaip ir tas vaikinas
Papildyta:


Būtent. Atstumas netruks amžinai. Kad ir kokie skaudūs būna išsiskyrimai, jie yra tik būdas patikrinti santykius, išmokti pasitikėti vienas kitu, išmokti ne tik šnekėtis, bet ir iš tiesų girdėti, ką sako kitas. Kartais net pajausti, kai kažkas negerai, kas žodžiais nepasakyta.

Ar judu žinot, kiek laiko atskirai reikės praleisti?

Papildyta:


Kaip man gražiai nuskambėjo frazė sielos draugas. Aš irgi ją labai mėgstu ir turbūt apie savo santykius galiu pasakyti tą patį.

Taip, romantiški dalykai labai praturtina santykius. Iš tiesų tai maniškį teko irgi paauklėti, nes prieš tai jis turėjo santykius, kur abiem ne per labiausiai tos romantikos reikėjo... O šiaip visa romantika yra smulkmenose, labai paprastuose dalykuose. Žinodama, kad nebūsiu namie ir turėdama truputį laiko, paruošiu kokių salotų, kad pavargęs iškart galėtų pavalgyt. Pridedu dar kokį raštelį prie jų. Ar kokį kitą praktišką dalyką padarau. Visada labai patenkintas būna, ypač dėl maisto, nes nėmėgsta gaminti. Nors man irgi padaro panašias staigmenas ir pagamina. Paivaikščioti vienas kitą naktimis abudu tempiam. Tik po to ryte keikiamės, kad ir vėl neišsimiegojom. Bet tai su laiku atėję dalykai. Juk žmonės visą gyvenimą taikosi vienas prie kito. O beje, jūsų 5 mėnesiai dar pats romantikos pikas, ypač taip nedažnai matantis
Papildyta:
festina lente, labai ačiū Tu ir esi tas tvirtybės pavyzdys, kaip sugebėti tokį netrumpą laiką kurstyti jausmų židinį taip sėkmingai. Reiktų dar ir neverkti išmokti iš Tavęs... Nors kiekvienai turbūt pagal save. Aš iki skrydžio išverkiau turbūt visas savo ašaras (maniškis tik kelias matė, aš kitiems matant stengiuosi neverkt), bet man palengvėjo. Svarbu nelaikyti savyje, o kažkaip tuos jausmus išlieti - ar tai ašaromis, ar savo žmogui laišką parašyti, ar čia, forume, mintimis pasidalinti. O grįžtant niekada neverkiu - nusileidus lėktuvui aš pasijaučiu tokia rami, viduje visiška harmonija.

Dėkojam Tau už balionėlius. Ir tau vienas toks Pagalvojau, kad tik (na čia kaip pažiūrėsi, bet aš stengiuos žiūrėt optimistiškai) 5 mėnesiai liko iki vasaros. Tai nuostabu. Turbūt visų mūsų pagrindinis pasimatymų laikas. Manau, dažna nuklystam mintimis į ją...
Papildyta:


Balionėlis ir Tau, ir ačiū už mintis Taip, visi turim savo būdus emocijoms iškrauti. Aš apskritai nemanau, kad ašaros yra taip jau blogai. Juk palengvėja po to, ar ne? Tik va, kad vyrukai jas matydami būna pasimetę. MB irgi sako, kad nelabai supranta, ką jam daryt, kai tas ašaras pamato. Aš sakau, kad nereikia nieko - užtenka stipraus apkabinimo ir buvimo šalia.

Na o ateinantis savaitgalis jums labai džiaugsmingas nusimato. Jei dar Lietuvoje bus žiema su sniegu, tai išnaudokit jį kaip privalumą - labai smagu jaust tą girgždėjimą po kojomis ar išeit pasivaikščiot naktį, kuri nuo to baltumo ne tokia jau ir tamsi...

Elegantiškai sninga, jis antro kurso viduryje dabar, tad zvelgiant i ateiti tai dar metai su puse mums liko tokiu susitikinejimu.
Nors nieko negali zinot, gal bandysim gyventi kartu. Nesinoris niekur skubeti ir mastyti toli i ateiti. O jus jau ir apie vaikucius pasvajojat?Kaip smagu ir faina :} beje, jei nepaslaptis kiek Jums metu?
Mes pasnekam apie ateiti kartais, pasvajojam. Bet manau dar per jauni esame kurti seima. :} Tad pasimegaujam svajonemis...

Nepasakojau del tu visu asarojimu. Kadangi mes pora jau ne maza laiko tarpa,matote liniuote,vyras karts nuo karto isvaziuodavo i kokia nors Europos valstybe. Pasitaikydavo momentu,kai man budavo labai sunku ji isleisti. Vyras jaucia kazkokia kalte,jei tu verki. Viskas aisku,jei pvz mano sveikata suslubavus,as verkiu jeigu skauda,tada nera jokiu planu niekur vaziuoti ir palikti mane viena. Bet jeigu atrodo viskas gerai,vyras gauna darbo pasiulyma,ruosiasi kelionei ir staiga as pratrukstu,nesuvaldau emociju... Turim kaip atsiminima ne vienus lektuvo bilietus,kurie liko nepanaudoti... (i Airija ir i Olandija) Nes negali vyras isvaziuoti,kai mato asaras. Aisku tai buvo seniai,bet kazkaip ismokau suvaldyti jausmus. Gyvenime as esu zliumbike,bet kai reikia vyra islydeti,niekada neverkiu. Pries sventes tvarkiau dokumentus,sakau vyrui gal jau ismetam mes tuos bilietus. Neleido ismesti. Tie bilietai neleidzia nei vienam praskysti. Taip lengviau mums. Buna momentu,kai liudesys aplanko ir asara nubraukiu. Bet tik ne tada,kai reikia atsisveikinti pries kelione. Nenoriu vyrui uzkrauti savo asaru. Jam irgi sunku buna,kelios dienos pries kelione dingsta apetitas,pasidaro tylus toks. As tik stengiuosi elgtis taip,kad nebutu dar sunkiau. O asaros labai apsunkina issiskyrima. Bet va susitikus tai nesistengiu valdytis,dziaugsmo asaros nieko neigiamai neveikia

Koks saunus Jusu poziuris.

Sveikos, mergaites Galima i jusu bureli?

Ne taip seniai atostogu metu sutikau tikrai nuostabu vyra, praleidom nepamirstamas 2 savaites ir teko issiskirti, nes jis gyvena Londone, o as Kaune Pirma karta skyremes be jokiu pazadu, net kontaktais neapsikeitem, pasakiau tik tiek: "Jei noresi, surasi mane". Jis ir susirado Pradejom graziai bendrauti, net prase buti jo mergina nei vienas vaikinas, tuolabiau vyras nera man tokio klausimo uzdaves Kartu jau beveik 2 menesiai, is kuriu tarpa tarp kaledu ir nauju praleidom kartu, neseniai as buvau pas ji savaitgaliui, bet kazkaip sunku man patiketi kad tai tikra ir ar imanoma pradeti ir auginti santykius per atstuma, nes jau dabar kyla problemu del demesio stokos ir bendravimo

Sachar, sveika atvykus Jūsų istorija man labai graži pasirodė, ypač, kad jis pats tave susirado O kas konkrečiai trukdo, kad mažai bendraujat būdami toli vienas nuo kito? Nežinot, kada dabar pasimatysit?

abiga, pradzios visad grazios buna

O trukdyti pradeda bendravimo stoka, kas vakara per skaipa susiskambinam, bet jis pasidare nesnekus pastaruoju metu, pasisveikina, kelias frazes pasako ir po to tyli, pasineria i ziniu skaityma ir pan O as jo per diena pasiilgstu, noriu matyti sypsena, o jos nera labai retai kada pats nepasakys, kad pasiilgo, kad nori apkabinti ir pan, o man reikia jaustis geidziamai ir mylimai, na ir visokios tokios smulkmenos islenda. Vakar del to turejom pokalbi, papasakojau kaip jauciuosi, isdesciau savas mintis ir pasakiau jog kelias dienas dodu jam laiko pagalvoti ar imanoma rasti aukso viduriuka ar ne, zadejau jam duoti pailseti nuo saves, taigi savotiskas nekalbadienis pradetas Bet visvien ryte atsiunte man bucinuka O kada susimatysim kolkas nezinau, tas irgi nervuoja, bet baisu man ji spausti siuo klausimu, nes visas kelioniu silaidas perima jis - ir savas ir manas

Mergaites, ar cia as gal per daug noriu?