Meilė per atstumą

Sveikos

Kaip, mergaitės, savaitgalį leidžiat? Mes neseniai grįžom iš miesto, daug vaikščiojom. Truputį pašąlę dabar, tai labai smagu, kad nereikia po balas braidyti.




Labai Tave suprantu. Mano pačios studijos panašios, nes pakeičiau specialybę, tiesa, ir pirmąją baigiau. Beje, kaip patiko Norvegija? Norėtum ten ilgesniam laikui išvykti?

Nuostabūs planai - linkiu įgyvendinti kuo greičiau ir kuo sklandžiau

O dėl pasitikėjimo, tai va, prisikalbėjau. Aišku, juokais čia viskas, bet MB pasakojo, kad kolegė vakar per šventinį darbo vakarėlį truputį padaugino ir gana intensyviai bandė gundyti. Tai man tas, žinoma, nepatiko, nors ir jis pats sakė, kad toks begalinis lindimas iš merginos pusės net atstumia. Bet pačiai vis tiek kažkas sukirbėjo, jaučiau vakar vakare stiprų pavydą, kai papasakojo O dėl tų dienų net nėra ką kalbėti, tada visko būna ir nepamatuotai - tada tikrai mus, merginas, reikia kur nors trumpam izoliuoti, nes esam linkę prikrėsti kvailysčių ir prikalbėti nesąmonių

Papildyta:


Ačiū Nors iš tiesų ir pas mus visko būna. Juk nėra namų be dūmų, kaip sakoma. Tačiau turbūt svarbiausia, kad viską būtų galima taikiai ir ramiai išspręsti

Kadangi žinot, jog norit tęst santykius, net jei atsiras ir didesnis atstumas, bent jau bus aiškumas. Nors visgi linkiu, kad neatsirastų. Bet esi teisi, be pasitikėjimo nebūtų nieko. Jei keli isterijas dėl kiekvienos smulkmenos, tai mėnesiais nematant žmogaus taip pat bendrauti jau būtų nebeįmanoma. Kaipmat tektų skirtis...

Smagu, kad kartu išgyvenot dar daugiau gražių akimirkų O kada maždaug planuose kitas susitikimas?

Planai dar nepatvirtinti,bet turetu buti 8 arba 10 savaiciu.Geriau jau 8
Oi,kazkaip prisiminem musu pradzia santykiu,visokias kvailystes ir isdaigas,taip sildo tie prisiminimai... Atrodo jau tiek laiko prabego,puse gyvenimo kartu nugyventa,o vis dar nepaleidziam vienas kito ranku,visur susikibe. Dziaugiuosi,kad vis dar mokam vienas kita maloniai nustebinti.
Tarp jusu cia jauciuosi kaip pagyvenus moteriske Pas daugeli matau dar rozinis periodas tesiasi,o mes jau seimos ir namu nebezaidziam,po vienu stogu 12 metu gyvenam. Pas mus viskas kitaip.
Noriu visoms palinketi,kai jau nebeliks atstumo tarp jusu ir mylimuju,kad rutina neisgazdintu ir nenugesintu jausmu. Smagus tas etapas,kai lauki pasimatymu ir kartais trumpai pazaidi "seima",bet man nera nieko mieliau uz ta rutina,kai salia yra brangiausias zmogus.
Kadangi prasidejo nauji metai,tai manau daug kam tas laukimas jau gerokai patrumpejo ir taip gyventi lieka vis maziau. Svajokit,bet ir veikit. Kartais reikia labai labai pasistengti,kad tos svajos virstu realybe. Visoms linkiu kuo daugiau graziu akimirku

Sveikos,

Koks ramus sekmadienis čia, Lietuvoje... Su SB dabar namus tvarkom, jis trumpam įšoko naujienas paskaityti prie savo kompo, o aš į forumą Šiaip užsiimam ta buitine rutina dabar, tvarkomės, bet viskas sklandžiai.

Tik va, nevisai į temą, bet mąstau, jog metas man stiprinti savo imunitetą. Per naujus metus gulėjau lovoje dėl peršalimo, dabar kažką pasigavau - pilvą išbėrė stipriai Nesuprantu, nei kas čia, nei kodėl. Alergiją atmečiau, nusipirkau tepalo, tikiuosi, kad padės Šiandien planavom kaip tik į baseinus eiti, na bet man ir vėl negalima. Ech



Smagu, kad esi su mumis Kai skaitom Tave, turbūt skaitom apie savo ateitį. O, kad ji tokia ir būtų - graži; su rutina, kuri neerzina; su maloniomis staigmenomis vienas kitam. Aš tikiu, kad judu ir dabar kur nors einat vis dar susikabinę už rankų Aš manau, kad net ir po vienu stogu gyvenant nereikia pamiršti tų laikų, kai buvom įsimylėję ir už ką vienas kitą įsimylėjom. Ir kad tų prisiminimų nesugriautų tokios nereikšmingos smulkmenos, kaip neišplautas puodelis ir pan. Praeitą vasarą man grįžus buvo atsiradusi ta trintis ir dar PMS buvo kažkoks labai ilgas, tai tikrai patampiau saviškiui nervus su tokiom nesąmonėm. Bet ar tai laimė? Supratau, kad šnekėjau nesąmones, atsiprašiau, dabar kelis kartus prieš leptelėdama kokį priekaištą pagalvoju.

Beje, ir aš linkiu tų 8 savaičių, ne 10 Mūsų kitas savaitgalis jau taip pat paskutinis - 16 dieną aš išskrendu. Bus lygiai mėnuo kartu praleistas, kuris man praskriejo taip nepastebimai. Savo ruožtu tikiuosi, kad taip prabėgs ir visi kiti mėnesiai iki vasaros, kuomet kartu būsim daug ilgiau. Ir maniškis kovo pradžioje mane turbūt aplankys Nyderlanduose...

Ramaus ir jaukaus sekmadienio jums visoms

[quote=Elegantiškai sninga,2012 01 07, 21:58]
O dėl pasitikėjimo, tai va, prisikalbėjau. Aišku, juokais čia viskas, bet MB pasakojo, kad kolegė vakar per šventinį darbo vakarėlį truputį padaugino ir gana intensyviai bandė gundyti. Tai man tas, žinoma, nepatiko, nors ir jis pats sakė, kad toks begalinis lindimas iš merginos pusės net atstumia. Bet pačiai vis tiek kažkas sukirbėjo, jaučiau vakar vakare stiprų pavydą, kai papasakojo O dėl tų dienų net nėra ką kalbėti, tada visko būna ir nepamatuotai - tada tikrai mus, merginas, reikia kur nors trumpam izoliuoti, nes esam linkę prikrėsti kvailysčių ir prikalbėti nesąmonių

Smagu, kad jis pasipasakoja tokius dalykus, kad kas vilioja ar panašiai Pavydo sveika dozė ir turi būti, kaip kitaip, jei rūpi žmogus, net jei jis sako, kad niekas daugiau nerūpi, kad daug dirba ir pan. Kažkaip kuo ilgiau nesimatom, tuo sunkiau būna, gal čia ir logiška. Juolab nepatinka, kai jis sako "pasimatysim po savaitės, dviejų", o paskui planai nepavyksta ir dažniausiai tai reiškia kokį mėnesį. O gal ir gerai, kad nenusistatom konkrečios datos, paskui taip ir būtų, kad savaičių savaites palnuoji konkrečią datą, o vėliau jam išpuola netikėtas budėjimas ar dar kas nors Tiesiog lengviau žinoti ir skaičiuoti dienas iki susitikimo, kaip pvz. jūsų pora dabar planuoja kovo mėnesį susitikt. beje, jums ne taip mažai ir liko iki 16 d., linkiu džiaugtis vienas kitu. O kitoms ir sau pačiai stiprybės laukti

Et, vakar toks gražus, ramus sekmadienis buvo. Vakare buvom kine - pažiūrėjom filmą „Artistas“. Gražus, nuostabiai sukurtas, tikrai rekomenduoju. Taip, laiko neliko itin mažai, na bet mano veide jau atsiranda šiek tiek liūdesio. Kaskart po žiemos švenčių išvažiuoti būna sunkiausia. Neaiškūs tvarkaraščiai, kai kurios svarbios datos ir nėra tikslumo dėl kito susitikimo, tik apytikriai pamąstymai. Dabar labiausiai už viską laukiu vasaros Ir jai jau taip nemažai planų sugalvota. Mūsų atveju, konkreti diena irgi atsiranda likus maždaug mėnesiui, o iki to laiko būna preliminarūs pamąstymai. Bet man ta data reikalinga kaip oras. Kai ją žinau, tiksliai žinau ko laukiu ir tikrai tas laukimas gerokai lengvesnis, gali vos ne dienas braukytis ir žinai, kad niekas nepasikeis. Bet suprantu, kad jūsų atvejis truputį kitoks, ypač kai taviškis dirba tokį sunkų ir daug jėgų atimantį darbą.

Vakar MB pradėjo klausinėti, į kokį čia forumą rašinėju, tai ir jam parodžiau Sako: ot tos moterys, tarpusavyje viskuo dalinasi Po to paplepėjom, kad gal vyrams netgi truputį sunkiau dėl to, kad daug dalykų išgyvena vieni ir net su draugais ne apie viską šnekasi. Kartais kalbėdama per skaipą pajaučiu, kaip jam sunku dėl atstumo, dėl darbo ar kokių kitų problemų. Ir tai reikia atsargiai pešti žodžius. Tad ir galvoju, jog vyrams šiuo aspektu sunkiau nei mums, nes apie daug ką nesukdamos galvos galim pasipasakoti draugėms ar net išsiliet moteriškame forume.

Jungiuosi prie jusu. Gyvenu Anglijoje. Mano draugas studijuoja kitame mieste gan tolokai nuo manes,tad susitinkam tik savaitgaliais. Kartais kas 2 savaites,ar net 3. Tikriausiai daugeli is jusu skiria didesnis atstumas. Bet kaip bebutu atstumas yra atstumas. Negali apkabinti zmogaus,pabuciuoti kai tu to nori. Turi laukti..Visad gyveni laukimu.
Bet is dalies,labai daug pliusu randu tokiuose santykiuose. Nes mes labai pasiilgstam vienas kito. O kaip gera susitikus...Pabuciuoti,apkabinti kai taip issiilgsti :} Vis svajoju apie ateiti,kada ateis tas laikas kai gyvensime kartu. Kaip turetu buti gera. Bet tuo paciu pagalvoju ar nebus sunku mums,kai mes esame priprate pasiilgti vienas kito staiga pradeti kartu gyventi ir matyti vienas kita kasdiena. Tikriausiai tai bus dar vienas isbandymas. Bet matyt kai tikrai myli zmogu tokie dalykai nebaisus. Papasakokit, kas kiek laiko susitinkat su savo mylimaisiais?Ir koks atstumas jus skiria?
Tarp musu atstumas kaip nuo Klaipedos iki Vilniaus.

Malonu matyti naujus veidus, t. y. nick'us šitoj temoj BrandNewSmile, mūsų atvejai turbūt labai panašūs, mes abu irgi vienoj šaly, tik Lt, bet irgi viskas pažįstama, ką rašei apie gyvenimą laukimu. Skiria "tik" apie 200 - 250 km, bet panašiai susitinkam, kartais ir mėnesio tarpas būna. Dabar žiema, tad manau, kad dar rečiau matysimės, eismo sąlygos, jo budėjimai galbūt išpuls savaitgaliais, o ir finansiškai juk kainuoja, daug neprilakstysi. Apie tą gyvenimą kartu irgi visokių minčių būna, kad gali atsirasti trintis ir pan. Be abejo, reikia abiejų noro ir pastangų būt kartu, tada ir ta kasdienybė graži.

Elegantiškai sninga, nebijai dabar būti šnipinėjama? Šiaip labai pritariu apie tuos moterų išsipasakojimus. Abejoju, ar kuris vyras net savo geram draugui, pažįstamam ar kad ir šiaip pašnekovui pripažintų, kad ilgisi draugės ar pan., jie tiesiog apie jausmus nesikalba, pateikia kaip faktą, kad draugauja per atstumą ir šios temos neplėtoja, bent aš taip įsivaizduoju. Ir tikrai nesugalvotų "guostis" internete. Pastebėjau, kad maniškis linkęs 'bėgti" į darbą, taip pat smulkius remontus namuose, pats kažkada pripažino, kad būnant labai užsiėmusiam nėra kada galvoti.

Sveikutės

Šiandien jau tikra žiema už lango. Kaip smagu tą sniegą matyti Tik gaila, kad greitai jau išvažiuoti reikės. Kol kas laikas čia buvo puikus - vakar su dviem draugėm susitikau, beveik naktį grįžau. Su buvusia bendraklase taip smagiai pabendravom, pas ją jau ir vaikutis mažas. Tai tiek plepėjom ddaug, mokyklos laikus prisiminėm, visokius nuotykius. O jau tiek laiko nuo to praėjo Dabar esu pas tėvus. Pas juos ne per daugiausiai pabuvau, tai šiandien vakare dar nutariau pasilikti. Nors ir labai noriu su SB būti

Papildyta:


Labas, mergyt Sveika atvykus. Koks dviprasmiškas jausmas. Viena vertus, labai smagu, kad mūsų čia daugiau ir aktyviau vyksta pokalbiai. Kita vertus, oi kaip norisi, kad jūs visos kuo greičiau būtumėt su savo išrinktaisiais be jokių trukdžių.

Tokia situacija kaip Tavo buvo vienai mano draugei, kuri su draugu irgi UK studijavo skirtinguose universitetuose. Bet šiuo metu gyvena kartu, atstumas jiems buvo išbandymas, kurį jie sėkmingai įveikė. Tikiu, kad ir jūs abu įveiksit. O ar buvot per šventes grįžę?

Kalbant apie mūsų atstumą, tai jis apie 1600 kilometrų. Aš gyvenu Nyderlanduose, o maniškis Lietuvoje. Matomės maždaug kas du mėnesius, kartu leidžiam vasarą. Tik va dabar išskrendu 16 dieną, tai darosi vis liūdniau. O jūs tikriausiai šventes praleidot dviese?
Papildyta:


Dėl šnipinėjimo baimės tikrai nejaučiu MB ne toks žmogus, kuris landžiotų į moteriškus forumus skaityti, ką aš čia rašau. Jam tai tikrai neįdomu. Kita vertus, net jei teoriškai jis ir sugalvotų kažką paskaityti, taigi nieko naujo nesužinotų. Jam žinoma tai, ką esu parašiusi čia.

Taip, va likus iki išvykimo kelioms dienoms ir MB truputį persimainęs, sako, kad jau pradeda pasiilgti. Nori, kad kuo daugiau būtume kartu. Šeštadienio vakaras mums bus paskutinis, tad ir vieną susitikimą atšaukiau. Noriu tiesiog pabūti dviese ir pasimėgauti vienas kito draugija be jokių pašalinių akių ir minčių. Juk po to vėl reikės nemažai laukti...

O kada jūsų pasimatymas? Senokai buvot susitikę, taigi greičiausiai jis jau visai čia pat

Dėl to šnipinėjimo aš nerimtai Smagu, kad neturi ko nuo jo slėpti.
Ech, ką galiu pasakyt, reikia išnaudot tas akimirkas, kai dar esat kartu , ypač, kad abiem to norisi labiau nei pasimatyti su draugais. Kaip supratau, ketinat pasimatyt jau kovą, tai ne tiek ir daug liko laukt nuo sausio vidurio, tik atsisveikinimo akimirka turbūt skaudžiausia, bent man taip būna.
Dėl mūsų pasimatymo, labai tikiuosi, kad jau kitą savaitgalį, jei niekas neišpuls. Gal kelių neužpustys, nes žiema pavėluotai atėjo

negaleciau taip ;]

Jusu teise rinktis