Sekmadienį persodaliojau visas per tankiai susodintas gėles. Žvalgyba praneša, kad visos persikėlėlės stovi kaip cviekai it per amžius čia gyvenusios. Bet kaip greitai viskas auga! Kai vaizdelio pasikeitimus stebi kas 1-2 savaites, skirtumas yra tiesiog pribloškiantis. Pernykštis saulakis ir prieš savaitę pasodintos saulainės per savaitę pasistiepė po 10 cm. Katžolė, tankiažiedžiai katilėliai, pūstatauris sužėlė į mišką. Katžolė į aukšti jau pusmetrį pasistiepė, tad už jos įsitaisiusiam margalapiui saulakiui belieka tik stebėtis ir pasauliui terodyti viršugalvį. Tarp katžolių gyvenančių geltonųjų kraujažolių išvis nesimatė, tad teko jas perkelti kitur. Galvojau, kad šitos už persikraustymą jau nedovanos. Bet nea, pagulėjo, pagulėjo ir atsistojo gyventi. Tai tiek va istorijų apie gėlių emigraciją.
Ir dar toks vat anekdotas gavosi. Giminaitė paprašė, kad kur nors iš šiltnamio perkelčiau josios sudaigintas vienmetes gėles (kažkokias Naktines personas, gal kas žinote kas per daiktas tai yra?). Pavargau, bet perkėliau. Giminaitė žvilgtelėjo į šiltnamį ir atėjo kvatodama. Tebekvatodama klausia-konstatuoja: Tai tu ir mano paprikas į gėlių darželį perkėlei?!!! Ir išties, 2 iš persodintųjų buvo paprikos.
Bais panašios, jei gerai neįsižiūri... Taip ir palikom. O ką? Pridės dailiai raudonos spalvos darželyje...
tai gal dar nieko blogo kad ištrauksiu ir džiovinsiu?Svogūnai nemazi tokie,dar ir vienas vaikas idėtas..
išroviau ir padžiovinsiu,nes išrauta ji tikrai ne pirma diena,-svogūno toks jau paviršius į puvimą buvo 
gaila butų prarast tokį grožį..
