Kodėl nesigiriam, kas mūsų darželiuose po žiemos išlindo?
Mano gėlynas nuo namų už 100 km įsitaisęs, tad praeitą savaitgalį pirmą sykį šiemet ten pabuvojau. Virpančia širdim apžiūrėjau gėlyno gyvastį... Nu neblogas vaizdelis. Gan. Visokiausi šilokai visi išlindo. Katilėliai, monardos, pūstatauris, blakėžudė, astrūnas, vienadienė ir t.t., ir pan. irgi. Lengviau suvardinti, kas dar nerodo gyvybės ženklų: ežiuolė, vėžlūnė, saulakiai, gaurės. Bet šiems lyg ir ne laikas dar. Liūdniausias vaizdelis alūnių ir viržių fronte. Iki kovo pabaigos jie gerai laikėsi (yra liudininkai), o po to dalis jų nudžiuvo. Ko taip? Dėl alūnių nesinervinu, nes leidžia atžalas, o nudžiuvėliai viržiai nerodo jokių gyvybės ženklų. Gal dar parodys?
Šiaip jau, zuikiai, stirnos ir bebrai gerokai pasidarbavo. Tujas paplonino iki anoreksinio stovio, zuikiakrūmį nugriaužė iki esmių esmės, ąžuoliuką ir pušelę... amen jiems. Nuo šiol nekenčiu bebrų. Neprognozuojami padarėliai. Tik laiko klausimas, kada jie įsisuks į sodą...
Pridarė nuostolio... Tai Jūsų sodyba tikriausiai neaptverta, kad jie taip siaučia