Daugiametės lauko gėlės III

Pas mane uolaskėlės pasodintos pusiau pavėsyje, tai tikrai puikiai auga, bet esu mačiusi augančių saulėje.

Prisisodinau šią vasarą alūnių gojelį.
Va tokį:

Nežinau, kaip jas paruošti žiemai, turint omenyje šalčius ir zuikius. Kad nukirpinėt nereikia žinau, bet gal pridegti eglišakiais? Kas galėtumėt patarti? Labai lauksiu patarimo.

Dengti nereikia, žiemoja puikiausiai, bet ar kiškiai jas ėda, nežinau, neturiu tokios patirties.

Ačiū už atsakymą. Tikiuosi, kad peržiemos, nors "marmeladinė" ir žalioji su violetinėm gyslom savo spalvas po pirmųjų šalnų jau pakeitė. Ir ne į gerąją pusę. Bet gal jos čia taip žiemai susiruošė. Pagyvensim pamatysim. Nuo zuikių gal visgi pridengsiu, nes pagal spiriukų kiekį, paliktą gėlių darželyje po praeitos žiemos, galima manyti, kad jie ten kaimenėmis svečiuojasi ir kažkuom gausiai užkandžiauja.

_____

Na ir prisiduosiu, kokį gėlyną per šią vasarą užveisiau. Pradėjau nuo 0 (nulio).

Čia liepinis variantas. O čia jau rugsėjo pradžia face ir profile. Neužbaigiau dar. Nespėjau šiemet. Dar net statybinis brokas matosi. Jau nekalbant apie virves skalbiniams džiauti... Nemažos dalies jau susodintų gėlių-gražuolių nė ar veik nesimato. Nesusikrūmyjo dar. Bet kitais metais tikiuosi, kad džiungles papildys jau pasodintosios vėžlunė, 2 spalvų monardos, penstelmonas, alpine zunda, kraujažolės, katilėliai ir smulkiažiedė astra violetiniais lapais ir rožiniais (čiut ne baltais) žiedeliais. Gal visgi įžiūrit kažką iš paminėtųjų?
Kitais metais žadu gėlyną plėsti. Nekantriai laukiu pavasario. O žiemos man nereikia... Tiek planų/idėjų! Kam ta žiema?

O kaip jūs tą apvadą padarėte? Nerealiai gerai atrodo. Įkasinėjote akmenis? Bet taip lygiai sudėjote. O kaip tie akmenukai mažesni? Neišsivaikšto?

Labai gražus gėlynėlis - taip ir toliau

Sunkiai... Iškasiau apie 40 cm gylio tranšėjas. Jų dugną išklojau nedideliais ir negražiais akmenimis (gražius gi gaila po žeme kišti...). Ant pastarųjų sluoksnio pyliau smulkių akmenukų, kad neliktų tarpų, į kuriuos žvyras galėtų subyrėti. Žvyro itin gaila, nes pati jį dariausi su virtuviniu kiaurasamčiu... Po to pyliau storą žvyro sluoksnį, o ant jo tupdžiau akmenis su plokščiais paviršiais. Turime kolūkiečių paliktą didžiulę akmenynę. Netgi dvi. Tad reikiamų akmenų į valias net akmeninių mozaikų dėlionei. Sudėliojus akmenis, mažesni/didesni tarpai tarp jų visgi lieka, tad juos užpildžiau smulkiais akmenukais. Vaikštant jie neišsilaksto. O kokiu būdu dar galėtų? Dar užmiršau paminėti, kad iš abiejų takelio šonų (pagal sumanymą, tai takeliai, o ne apvadai, ir tas išryškės, kai kitais metais jie kažkur nueis ir nuves...) yra 30 cm aukščio apsauginės juostos iš plastiko. Kad takelis būtų stabilus, gėlyno pusėje, kur dirvožemis yra lengvas, į žemę prikaliau drūtų medinių kuoliukų. Psio.
Pati viską sugalvojau. Nežinau, ar esu teisi. Pagrindinė takelių prasmė, be estetinės, aišku, - apsisaugojimas nuo žolių ir kurmių invazijos į gėlyną. Dėl žolių gal ir neprašoviau. O vat kurmiai, čia jau po viskam perskaičiau, aptikę kliūtį, gali pasikasti į 2 m gylį. Na ką gi... Bet ant takelių kurmiarausių tikrai neprikas. Kur jau ten jiems... Nebent palei takelį...


Ačiū. Tikrasis gėlyno grožis ir... klaidos pasimatys kitąmet. Gi šiemet, aišku, gėlyno žvaigžde yra saulakis. Kalvarijų turguje babytė netyčia įpiršo. Sakė, pirkit ponia, nesigailėsit ir man dėkinga būsit. Ir išties. Nuo birželio iki lapkričio žiedais apsipylęs. Šaunuoliukas tokis.

Na.. procesas skamba itin sudetingai. Bet rezultatas grazus. O jei tai dar ir takeliai (vadinasi, ne poros metru ilgio, tai apskritai nerealu..)

o štai taip rudenėlis atrodo dalyje mano gėlynų (kita pusė dar nefotogeniška, nes laukia rudeninio sutvarkymo )

šiapus ir anapus tvoros



plotelis su alpinariumo augalais - iki mini alpinariumo lygio dar nepriaugau, dar tik pamažu "gromuluoju" idėjas, nes išties gražių ir tinkančių prie visos aplinkos teko matyt ypatingai mažai - dažniausiai tai nelabai skoningi svetimkūniai, tiesiog mados klyksmai - akmenų krūvelės su pamėtytais spygliuočiais Vienžo iš lėto progresuoju ta linkme



šiandien baigtas tvarkyt "viržynas". Trejus metelius viržiai gyveno visiškai netinkamoje dirvoje, "sunkiame "molyne, vargo nabagiukai ir pagaliausiai iki jų "priėjau". Dabar įkurdinau juos rododendrų pašonėje, durpių/pušyno smėlio žemelėj



dabar išsidraikę, vargę suvargę, bet pavasariop išgenėsiu drastiškai, patręšiu ir kitą rudenį jau manau mane jie džiugins



per tvorą žiūrint - tvarkom ir būsimo parko šlaitą - ten augaliukai dar tik pradėti sodint


Papildyta:
Mini kalnelis rudeniškai margas



ypatingai džiugina šiemet kaip reikiant ūgtelėjęs daudonlapis pūkenis - Anglijoj parkuose jie toooooooooookie gražūs kai žydi, kad net kvapą užima



kalniukas iš kitos pusės



ant vaikų supynių užsikorus



tas pats kalniukas"iš pauskščio skrydžio"

[quote=mumrikas,2011 11 09, 00:00]
o štai taip rudenėlis atrodo dalyje mano gėlynų (kita pusė dar nefotogeniška, nes laukia rudeninio sutvarkymo )

O čia tai bent fotoreportažas..liuks vaizdelis

ateityje teks daug visko išrauti, nes augalai gan sparčiai auga, dauguma augalų teks išrauti. Na bet tai vis kūrimo procesas

Tai vat kad ne - nuotraukose nesimato atstumų - kai fotografuoji iš šono atrodo, kad augalai šalia, kai prieini, pasirodo, kad tarpas pusantro metro, atrodo kad vienoj eilėj, o susodinti šachmatų tvarka. Sodindama laaabai atsakingai žiūrėjau į būsimus jų dydžius, augimą - numačiau vaizdelį minimum 30m. į priekį - nekaišiojau tam, kad tik būtų Kai kurie jų turi persidengt, susiliest - taip ir numatyta bendroj vizijoj ir galų galiausiai viskas yra karpoma ir formuojama

Yra tekę matyt toooookius karpytų medžių pavyzdžius, kad patikėt sunku, jog tai dvidešimtmetė tuja ar lietuvaitis paprastas ąžuolas

Tik rododendrus ateity teks kiek į šonus pastumt, bet tai ypatingai lengvai persodinami nors ir suaugę krūmai, tai kol kas noriu, kad jie kaip tik šalia augtų, o kai jaus ims viens kitą gožt ir patrauksiu į šonus