o kodel niekas nesiltina PIR plokstemis , dengtomis aliuminio folija? Jos pigesnes (15 Lt/kv), lengvesnes, plonesnes, siltesnes?
Tai ar yra skirtumas tarp polistirolio ir vatos po klinkeriu?
Kodėl dažniau deda vatą?
Kodėl dažniau deda vatą?
QUOTE(Otecmolodec @ 2010 03 10, 11:16)
Variantų daug: vata, polistirolas, termodažai TSM, įvairios plokštės, reflektinės sluoksniuotos plėvelės tipo "Superqilt"(atstoja 20cm vatos). Visos šios medžiagos yra tam skirtos ir išbandytos praktiškai.
Lieka tik jas palyginti ir, priklausomai nuo to ką norima pasiekti, pasirinkti labiausiai tinkamą variantą.
Lieka tik jas palyginti ir, priklausomai nuo to ką norima pasiekti, pasirinkti labiausiai tinkamą variantą.
Gal galima plačiau apie "Superqilt"(atstoja 20cm vatos). ? Ačiū
Papildyta:
QUOTE(nikvik @ 2010 03 10, 12:02)
o kodel niekas nesiltina PIR plokstemis , dengtomis aliuminio folija? Jos pigesnes (15 Lt/kv), lengvesnes, plonesnes, siltesnes?
Ir apie tai prašom plačiau
Ačiū
QUOTE(biesas66 @ 2010 03 09, 22:50)
kabanas teisingai sako.Jei suvesi visas izoliacines pleveles kaip reikiant,problemu su veju nebus. O siltinti stoga su kokiom PU putom perdidele prabanga. Nebent kaip bruonius sake uzpusti kokis 5 cm o poto vata.
vata juk ir sukritineja ir jos 100 % sandariai sudeti fizikiskai nelabai imanoma
Papildyta:
QUOTE(kaban @ 2010 03 10, 09:02)
geriau tureti papildomu 5 cm vatos nei 5 cm blokelio..
kiekvienas sluoksnis turi savo paskirti - blokeliai nesha konstrukcija, putplastis apsildo, klinkeris fasado apdaila.. mano isitikinimu - jei dedamas putplastis - tei i reik tinkuoti.. jei dedamas klinkeris - tai is esmes turi buti ventiliojamas fasadas, o tada putplastis netika, reikia deti vata..
kiekvienas sluoksnis turi savo paskirti - blokeliai nesha konstrukcija, putplastis apsildo, klinkeris fasado apdaila.. mano isitikinimu - jei dedamas putplastis - tei i reik tinkuoti.. jei dedamas klinkeris - tai is esmes turi buti ventiliojamas fasadas, o tada putplastis netika, reikia deti vata..
Tikra tiesa
Papildyta:
QUOTE(laimingas @ 2010 03 10, 09:05)
Kas pasakys ar blogai siena pasidaryt daugiau nei R=6..., nors uztenka R=5? Fibo 20, Neoporas 20 cm ir klinkerines plyteles.... 
Blogiau nebus, bet su situo straipsniukas irgi reiketu susipazinti, kad pajusti ribas
Papildyta:
QUOTE(meistrenas @ 2010 03 10, 09:48)
Klinkeris ir polisterolo 15cm super.Taip ir daro visi ,o polisterolo nereikia tinkuot nes jis saules negaus.
Kaban nebijok kalbek tiesiai sviesiai
- tai kas pasakyta auksciau yra VEJAI.Papildyta:
QUOTE(meistrenas @ 2010 03 10, 09:59)
na jeigu desit 30cm.polisterolo tai isivaizdokit kokie platus angokrasciai bus per juos i namus sviesos nepateks.Aisku yra variantas langus dedant isnest juos i lauko puse(pakabint)bet kiek dirbu dazniausiai dedam 15cm cia pagal arhitektu skaiciavimus
Papildyta:
Paprastai meistras daro pagal brezinius kurios suprojektavo arhitektai.
Papildyta:
Paprastai meistras daro pagal brezinius kurios suprojektavo arhitektai.
nu ir skleidzia erezija meistras
Papildyta:
QUOTE(nikvik @ 2010 03 10, 10:42)
zojux, kokias tu ten savarankiskai putas puti?
As uzsipirkau Penosil firmos PU klijavimo putas, bet is esmes, nera labai daug skirtumo. pazystamas klijavo ir su vieno dali namo ir sukito, tai sake, kazkoks skirtumas yra (ten atrodo ar greiciau sudziuna vienos ar kazkas), bet neesminis
Man laaabai patiko šita reklama: http://www.sandarusnamas.lt/ išpradžių tai vertinau tik kaip reklamą, bet paskui tiesiog juokas paėmė kai peržiūrėjau nuotraukas iki galo. Nesikartosiu ką ten jie sapalioja, bet įdomiausia dalis kas matosi nuotraukose. Kaip pats autorius rašo, kad vaizdas 2010-01-10 tarp 14 ir 15 val. t.y. patys pietūs ir nufotagrafuota pietinė stogo šlaito pusė ir palyginimui pateiktos nuotraukos kuriose rodomi šiauriniai stogų šlaitai, tai ir sniegas nenutirpo. Nesakau, kad bloga ta izoliacija tiesiog man tai primena skalbimo priemonių reklamą.
QUOTE(Yogurtas @ 2010 03 10, 22:15)
Man laaabai patiko šita reklama: http://www.sandarusnamas.lt/ išpradžių tai vertinau tik kaip reklamą, bet paskui tiesiog juokas paėmė kai peržiūrėjau nuotraukas iki galo. Nesikartosiu ką ten jie sapalioja, bet įdomiausia dalis kas matosi nuotraukose. Kaip pats autorius rašo, kad vaizdas 2010-01-10 tarp 14 ir 15 val. t.y. patys pietūs ir nufotagrafuota pietinė stogo šlaito pusė ir palyginimui pateiktos nuotraukos kuriose rodomi šiauriniai stogų šlaitai, tai ir sniegas nenutirpo. Nesakau, kad bloga ta izoliacija tiesiog man tai primena skalbimo priemonių reklamą.
Nesupratau ka ten blogo izvelgete, nebent fizikinius procesus norite isjuokti (jei visa informacija pateita nefalsifikuota), tai labai akyvaizdus irodymas.
tai kiek supratau ta GAMO termovata gerule? o ji neduria kaip stiklo vata?
o ji neduria kaip stiklo vata?
QUOTE(sAuLyTeA;) @ 2010 03 11, 18:05)
jojo, tokia uti-puti gerule minkstule, neduria, nekanda, svelniai paglosto..
Sveiki, dabar pas save 2-me a. tvirtinu profilius GKP, o po to desiu ekovata 5-7 cm storio tarp sienos ir GKP. Turiu gera atsiliepima apie ekovata ir noriu su laiku taip apsildinti visas kambarius is vidaus.Pridedu meistro nuomone:
Turiu pasigirti ,kad mano pečius slegia daugiametė visapusiška teorinė ,praktinė statybininko patirtis Todėl manę ima juokas ,kada rašoma ,kad pastatų sienas šiltinti iš vidaus negalima. Čia reikėtu tik kelti klausimą su kokiomis medžiagomis.Kaune ir plačioje mūsų šalyje esu apšiltinęs nemažai įvairios paskirties bei įvairių konstukcijų pastatų Pradžioje su užsakovai turėjome tikrai nemažai bėdų .
Kada apšiltinimui iš vidaus naudojome mineralines vatas , po jomis reikalinga dėti garą izoliuojančias plėveles. Kitą būdą, apšiltinimui naudojome putplastį. Tiek pirmu tiek antru atvėju sienos tampa garams nelaidžios, tai ką mes gauname ? Ogi gauname tai ,kad žiemos metu tarp plėvelės ir sienos arba tarp putplaščio ir sienos atsiranda drėgmė, kuriai išgaruoti į patalpų vidų neduoda garą izoliuojanti plėvelė arba drėgmei nelaidus putplastis ,o į lauką neduoda išgaruoti sienos difuzinė varža . Teko ne vieno namo ir buto sienas matyti apšiltintas tokiu būdu , nuo sienų nebegalima net nugramdyti tokių medžiagų tiek jos pripelyjusios prie sienų .
Visos problemos su apšiltintais pastais ,o tuo pačiu ir su užsakovai pasibaigia tada, kai apšiltinimui pradėjau naudoti organinę termoizoliacinę medžiagą ekovatą. O pradėjau ekovatą naudoti nuo pastebėjimo.Kada mes sienas iškalame medinėmis lentelėmis po jomis niekada nebūna jokio kondensato jos neperšlampa ,jos visada būna sausos ir šiltos ,todėl ,kad tai gamtos kurinys ,organinė medžio pluoštinė medžiaga . Naudojant pastato konstrukcijų apšiltinimui ekovatą( tai medžio plaušto medžiaga) nebūtinos plėvelės ,vadinas ir drėgmė nesikaupia .Drėgmė natūraliu būdu ,kaip ir ankščiau per paminėtas medines lenteles drėgmė išgaruoja į patalpas.Sienos patalpoje nebedrėgsta ir nebepelija, kadangi sienos tampa šiltos ir garai nebekondensuojasi kaip ankščiau ant šaltų sienų paviršių.
Todėl patariu šiltinkite sienas su ekovata turėsite tikrai gerą rezultatą . Meistrai su ekovata nemėgsta dirbti nes ekovata yra biri medžiaga ir ją sunkiau sudėti kur kas jiem patogiau pridėti mimeralinės vatos plokštę. Didesnius plotus reikėtu apšiltinimą atlikti mechanizuotai ,ten kur apšiltinimo plotai nedideli arba norite pigiau pasidaryti patis tai patarsiu kaip pasidaryti. Padarote verikalų karkasą po to tvrtinate gulščią gipso kartono plokštę ,tarp sienos ir gipsokartono esamą tarpą užpildote ekovata ,kad ekovata nesusigulėtu reikia gerokai ją paspausti į vieną m3 apie 62kg. ,toliau tvirtiname antrą eilę gipsokartoną ir vėl užpildote plyšį ekovata.
Noriu perspėti kad perkant ekovatą Jūsų neapgautų ,vietoje tikros ekovatos dėl pardavėjų nežinojimo ar tyčia Jūms gali parduoti mineralinės vatos atliekas kurios būna supakuotos plasmasiniuose maišuose Tikra ekovata būna supakuota tik popierinuo.
Turiu pasigirti ,kad mano pečius slegia daugiametė visapusiška teorinė ,praktinė statybininko patirtis Todėl manę ima juokas ,kada rašoma ,kad pastatų sienas šiltinti iš vidaus negalima. Čia reikėtu tik kelti klausimą su kokiomis medžiagomis.Kaune ir plačioje mūsų šalyje esu apšiltinęs nemažai įvairios paskirties bei įvairių konstukcijų pastatų Pradžioje su užsakovai turėjome tikrai nemažai bėdų .
Kada apšiltinimui iš vidaus naudojome mineralines vatas , po jomis reikalinga dėti garą izoliuojančias plėveles. Kitą būdą, apšiltinimui naudojome putplastį. Tiek pirmu tiek antru atvėju sienos tampa garams nelaidžios, tai ką mes gauname ? Ogi gauname tai ,kad žiemos metu tarp plėvelės ir sienos arba tarp putplaščio ir sienos atsiranda drėgmė, kuriai išgaruoti į patalpų vidų neduoda garą izoliuojanti plėvelė arba drėgmei nelaidus putplastis ,o į lauką neduoda išgaruoti sienos difuzinė varža . Teko ne vieno namo ir buto sienas matyti apšiltintas tokiu būdu , nuo sienų nebegalima net nugramdyti tokių medžiagų tiek jos pripelyjusios prie sienų .
Visos problemos su apšiltintais pastais ,o tuo pačiu ir su užsakovai pasibaigia tada, kai apšiltinimui pradėjau naudoti organinę termoizoliacinę medžiagą ekovatą. O pradėjau ekovatą naudoti nuo pastebėjimo.Kada mes sienas iškalame medinėmis lentelėmis po jomis niekada nebūna jokio kondensato jos neperšlampa ,jos visada būna sausos ir šiltos ,todėl ,kad tai gamtos kurinys ,organinė medžio pluoštinė medžiaga . Naudojant pastato konstrukcijų apšiltinimui ekovatą( tai medžio plaušto medžiaga) nebūtinos plėvelės ,vadinas ir drėgmė nesikaupia .Drėgmė natūraliu būdu ,kaip ir ankščiau per paminėtas medines lenteles drėgmė išgaruoja į patalpas.Sienos patalpoje nebedrėgsta ir nebepelija, kadangi sienos tampa šiltos ir garai nebekondensuojasi kaip ankščiau ant šaltų sienų paviršių.
Todėl patariu šiltinkite sienas su ekovata turėsite tikrai gerą rezultatą . Meistrai su ekovata nemėgsta dirbti nes ekovata yra biri medžiaga ir ją sunkiau sudėti kur kas jiem patogiau pridėti mimeralinės vatos plokštę. Didesnius plotus reikėtu apšiltinimą atlikti mechanizuotai ,ten kur apšiltinimo plotai nedideli arba norite pigiau pasidaryti patis tai patarsiu kaip pasidaryti. Padarote verikalų karkasą po to tvrtinate gulščią gipso kartono plokštę ,tarp sienos ir gipsokartono esamą tarpą užpildote ekovata ,kad ekovata nesusigulėtu reikia gerokai ją paspausti į vieną m3 apie 62kg. ,toliau tvirtiname antrą eilę gipsokartoną ir vėl užpildote plyšį ekovata.
Noriu perspėti kad perkant ekovatą Jūsų neapgautų ,vietoje tikros ekovatos dėl pardavėjų nežinojimo ar tyčia Jūms gali parduoti mineralinės vatos atliekas kurios būna supakuotos plasmasiniuose maišuose Tikra ekovata būna supakuota tik popierinuo.
QUOTE(jurijuslog2133 @ 2010 03 12, 13:34)
Sveiki, dabar pas save 2-me a. tvirtinu profilius GKP, o po to desiu ekovata 5-7 cm storio tarp sienos ir GKP. Turiu gera atsiliepima apie ekovata ir noriu su laiku taip apsildinti visas kambarius is vidaus.Pridedu meistro nuomone:
Turiu pasigirti ,kad mano pečius slegia daugiametė visapusiška teorinė ,praktinė statybininko patirtis Todėl manę ima juokas ,kada rašoma ,kad pastatų sienas šiltinti iš vidaus negalima. Čia reikėtu tik kelti klausimą su kokiomis medžiagomis.Kaune ir plačioje mūsų šalyje esu apšiltinęs nemažai įvairios paskirties bei įvairių konstukcijų pastatų Pradžioje su užsakovai turėjome tikrai nemažai bėdų .
Kada apšiltinimui iš vidaus naudojome mineralines vatas , po jomis reikalinga dėti garą izoliuojančias plėveles. Kitą būdą, apšiltinimui naudojome putplastį. Tiek pirmu tiek antru atvėju sienos tampa garams nelaidžios, tai ką mes gauname ? Ogi gauname tai ,kad žiemos metu tarp plėvelės ir sienos arba tarp putplaščio ir sienos atsiranda drėgmė, kuriai išgaruoti į patalpų vidų neduoda garą izoliuojanti plėvelė arba drėgmei nelaidus putplastis ,o į lauką neduoda išgaruoti sienos difuzinė varža . Teko ne vieno namo ir buto sienas matyti apšiltintas tokiu būdu , nuo sienų nebegalima net nugramdyti tokių medžiagų tiek jos pripelyjusios prie sienų .
Visos problemos su apšiltintais pastais ,o tuo pačiu ir su užsakovai pasibaigia tada, kai apšiltinimui pradėjau naudoti organinę termoizoliacinę medžiagą ekovatą. O pradėjau ekovatą naudoti nuo pastebėjimo.Kada mes sienas iškalame medinėmis lentelėmis po jomis niekada nebūna jokio kondensato jos neperšlampa ,jos visada būna sausos ir šiltos ,todėl ,kad tai gamtos kurinys ,organinė medžio pluoštinė medžiaga . Naudojant pastato konstrukcijų apšiltinimui ekovatą( tai medžio plaušto medžiaga) nebūtinos plėvelės ,vadinas ir drėgmė nesikaupia .Drėgmė natūraliu būdu ,kaip ir ankščiau per paminėtas medines lenteles drėgmė išgaruoja į patalpas.Sienos patalpoje nebedrėgsta ir nebepelija, kadangi sienos tampa šiltos ir garai nebekondensuojasi kaip ankščiau ant šaltų sienų paviršių.
Todėl patariu šiltinkite sienas su ekovata turėsite tikrai gerą rezultatą . Meistrai su ekovata nemėgsta dirbti nes ekovata yra biri medžiaga ir ją sunkiau sudėti kur kas jiem patogiau pridėti mimeralinės vatos plokštę. Didesnius plotus reikėtu apšiltinimą atlikti mechanizuotai ,ten kur apšiltinimo plotai nedideli arba norite pigiau pasidaryti patis tai patarsiu kaip pasidaryti. Padarote verikalų karkasą po to tvrtinate gulščią gipso kartono plokštę ,tarp sienos ir gipsokartono esamą tarpą užpildote ekovata ,kad ekovata nesusigulėtu reikia gerokai ją paspausti į vieną m3 apie 62kg. ,toliau tvirtiname antrą eilę gipsokartoną ir vėl užpildote plyšį ekovata.
Noriu perspėti kad perkant ekovatą Jūsų neapgautų ,vietoje tikros ekovatos dėl pardavėjų nežinojimo ar tyčia Jūms gali parduoti mineralinės vatos atliekas kurios būna supakuotos plasmasiniuose maišuose Tikra ekovata būna supakuota tik popierinuo.
Turiu pasigirti ,kad mano pečius slegia daugiametė visapusiška teorinė ,praktinė statybininko patirtis Todėl manę ima juokas ,kada rašoma ,kad pastatų sienas šiltinti iš vidaus negalima. Čia reikėtu tik kelti klausimą su kokiomis medžiagomis.Kaune ir plačioje mūsų šalyje esu apšiltinęs nemažai įvairios paskirties bei įvairių konstukcijų pastatų Pradžioje su užsakovai turėjome tikrai nemažai bėdų .
Kada apšiltinimui iš vidaus naudojome mineralines vatas , po jomis reikalinga dėti garą izoliuojančias plėveles. Kitą būdą, apšiltinimui naudojome putplastį. Tiek pirmu tiek antru atvėju sienos tampa garams nelaidžios, tai ką mes gauname ? Ogi gauname tai ,kad žiemos metu tarp plėvelės ir sienos arba tarp putplaščio ir sienos atsiranda drėgmė, kuriai išgaruoti į patalpų vidų neduoda garą izoliuojanti plėvelė arba drėgmei nelaidus putplastis ,o į lauką neduoda išgaruoti sienos difuzinė varža . Teko ne vieno namo ir buto sienas matyti apšiltintas tokiu būdu , nuo sienų nebegalima net nugramdyti tokių medžiagų tiek jos pripelyjusios prie sienų .
Visos problemos su apšiltintais pastais ,o tuo pačiu ir su užsakovai pasibaigia tada, kai apšiltinimui pradėjau naudoti organinę termoizoliacinę medžiagą ekovatą. O pradėjau ekovatą naudoti nuo pastebėjimo.Kada mes sienas iškalame medinėmis lentelėmis po jomis niekada nebūna jokio kondensato jos neperšlampa ,jos visada būna sausos ir šiltos ,todėl ,kad tai gamtos kurinys ,organinė medžio pluoštinė medžiaga . Naudojant pastato konstrukcijų apšiltinimui ekovatą( tai medžio plaušto medžiaga) nebūtinos plėvelės ,vadinas ir drėgmė nesikaupia .Drėgmė natūraliu būdu ,kaip ir ankščiau per paminėtas medines lenteles drėgmė išgaruoja į patalpas.Sienos patalpoje nebedrėgsta ir nebepelija, kadangi sienos tampa šiltos ir garai nebekondensuojasi kaip ankščiau ant šaltų sienų paviršių.
Todėl patariu šiltinkite sienas su ekovata turėsite tikrai gerą rezultatą . Meistrai su ekovata nemėgsta dirbti nes ekovata yra biri medžiaga ir ją sunkiau sudėti kur kas jiem patogiau pridėti mimeralinės vatos plokštę. Didesnius plotus reikėtu apšiltinimą atlikti mechanizuotai ,ten kur apšiltinimo plotai nedideli arba norite pigiau pasidaryti patis tai patarsiu kaip pasidaryti. Padarote verikalų karkasą po to tvrtinate gulščią gipso kartono plokštę ,tarp sienos ir gipsokartono esamą tarpą užpildote ekovata ,kad ekovata nesusigulėtu reikia gerokai ją paspausti į vieną m3 apie 62kg. ,toliau tvirtiname antrą eilę gipsokartoną ir vėl užpildote plyšį ekovata.
Noriu perspėti kad perkant ekovatą Jūsų neapgautų ,vietoje tikros ekovatos dėl pardavėjų nežinojimo ar tyčia Jūms gali parduoti mineralinės vatos atliekas kurios būna supakuotos plasmasiniuose maišuose Tikra ekovata būna supakuota tik popierinuo.
Viskas gal ir gerasi,bet sukisti 5cm eko vatos uz gipso ir dar suspausti apie 62 kg m3 (kas pamatuos) tai tikras anonizmas.. Na bet jei meistrai gali tai padaryti.. gal ir nieko. Tik neviena karta esu girdejes kad 5 cm tegalima deti is vidaus..
P.S. Ot butu pamatyti meistrelius kurie ir kaip deda ta eko vata po gipsu.
QUOTE(biesas66 @ 2010 03 12, 13:55)
Viskas gal ir gerasi,bet sukisti 5cm eko vatos uz gipso ir dar suspausti apie 62 kg m3 (kas pamatuos) tai tikras anonizmas.. Na bet jei meistrai gali tai padaryti.. gal ir nieko. Tik neviena karta esu girdejes kad 5 cm tegalima deti is vidaus..
P.S. Ot butu pamatyti meistrelius kurie ir kaip deda ta eko vata po gipsu.
P.S. Ot butu pamatyti meistrelius kurie ir kaip deda ta eko vata po gipsu.
vata is vidaus nededama ne del dregmes o del sienu.. siena murine yra geras silumos akumuliatorius.. izoliojant ja nuo patalpos su 5 cm vatos - prarandamas murines sienos prasme, paverciamas namas karkasiniu pagal savo esme. Is esmes yra 2 techilogijos, tarp kuriu reikia riktis -1) muras+isorinis apsiltinimas 2) karkasas + istisinis apsiltinimas. 1 variante namo silumos akumas padeda islaikyti siluma esant kazkokiems staigiems pokyciams lauko temperaturos ar naturalios ventiliacijos, antram atvejui isejus is namo orui - bus salta.. 1 nama paprasciau palaikyti siluma, pvz galima kurentis KK karta per para.. 2 variante - negalima, ora reikia pastoviai sildyti (aishq jei ventiliacija veikia)..
aishq jei kitu variantu nera - ta galima sildytis ir is vidaus.. bet purksti ten 5 cm brangiausiu medziagu - gal uz ta pacia kaina iseitu is isores pygesnem medziagom apsisildyti?
QUOTE(kaban @ 2010 03 12, 14:35)
vata is vidaus nededama ne del dregmes o del sienu.. siena murine yra geras silumos akumuliatorius.. izoliojant ja nuo patalpos su 5 cm vatos - prarandamas murines sienos prasme, paverciamas namas karkasiniu pagal savo esme. Is esmes yra 2 techilogijos, tarp kuriu reikia riktis -1) muras+isorinis apsiltinimas 2) karkasas + istisinis apsiltinimas. 1 variante namo silumos akumas padeda islaikyti siluma esant kazkokiems staigiems pokyciams lauko temperaturos ar naturalios ventiliacijos, antram atvejui isejus is namo orui - bus salta.. 1 nama paprasciau palaikyti siluma, pvz galima kurentis KK karta per para.. 2 variante - negalima, ora reikia pastoviai sildyti (aishq jei ventiliacija veikia)..
aishq jei kitu variantu nera - ta galima sildytis ir is vidaus.. bet purksti ten 5 cm brangiausiu medziagu - gal uz ta pacia kaina iseitu is isores pygesnem medziagom apsisildyti?
aishq jei kitu variantu nera - ta galima sildytis ir is vidaus.. bet purksti ten 5 cm brangiausiu medziagu - gal uz ta pacia kaina iseitu is isores pygesnem medziagom apsisildyti?
O jei nera galimybes is isores dasideti vatos? O jei nesinori daryti is namo akumuliatoriaus,sildyti sienas? Jei norisi kad namas kaip greit atsala taip greit isiltu? O silumos pokycius puikiai galima reguliuoti su vidiniais o gal isoriniais katilo davikliais. (na gal cia ne visiem katilam taip paprasytai gaunasi)
Vienzo,cia skonio dalykas,tiksliau poreikiu.
