QUOTE(Paix @ 2010 01 14, 22:38)
Šiaip smeigės apie litą kainuoja, o dvidešimtinės 1,90 lt.
tai gal kas zino kiek mazdaug tokios sienos m2 kainuotu: ARKO 18 + 20 cm neopotas + smeigtukai (po 1,90 lt)
tai gal kas zino kiek mazdaug tokios sienos m2 kainuotu: ARKO 18 + 20 cm neopotas + smeigtukai (po 1,90 lt)
arko M puslapyje yra skaičiuotė, bet be darbų. arkoM18 102LT su 17cm puplasčiu.
QUOTE(Giedruolė @ 2010 01 14, 22:44)
arko M puslapyje yra skaičiuotė, bet be darbų. arkoM18 102LT su 17cm puplasčiu.
pasiieskojau ir suradau... bet biskiuka kaina skiriasi tame arko puslapyje...
http://www.arko.lt/l...apsiltinimu.htm
nu cia kiek supratau paprastas puplastis o ne neopotas... ir dar 17 cm o ne 20 cm... na ir smeigtuku kaina i tai neieina
na bet bus orentyras (zinoma, jei cia teisybe raso)
Keliu temą į viršų........
Gal atsiras norinčių pasisakyti apie polistirolo storį tų namų šeimininkų, kurie jau gyvena tokiu būdu apšiltintuose namuose
QUOTE(Jaudrius @ 2010 01 14, 20:54)
Sveiki forumiečiai,
Padėkit ,prašau, apsispręsti dėl neoporo,polistirolo sluoksnio grindyse, sienose. Konstruktorius siūlo dėti tiek kiek reikia kad pasiekti STR reikalaujamas varžas. Pas mane yra noras dėti storesnį sluoksnį....... ar yra logikos storinti sieną? Jai taip tai kiek cm? Sienos sumuštinis arko18 neoporas (o gal geriau paprastas polistirolas?) ir tinkas. Numatyta rekuperacinė sistema, grindininis šildymas.
Turbūt kartojuosi, bet niekur neradau vieningos ir koncentruotos nuomonės!!! Ačiū už sugaištą laiką!!
Gal atsiras norinčių pasisakyti apie polistirolo storį tų namų šeimininkų, kurie jau gyvena tokiu būdu apšiltintuose namuose
QUOTE(Jaudrius @ 2010 01 14, 20:54)
Sveiki forumiečiai,
Padėkit ,prašau, apsispręsti dėl neoporo,polistirolo sluoksnio grindyse, sienose. Konstruktorius siūlo dėti tiek kiek reikia kad pasiekti STR reikalaujamas varžas. Pas mane yra noras dėti storesnį sluoksnį....... ar yra logikos storinti sieną? Jai taip tai kiek cm? Sienos sumuštinis arko18 neoporas (o gal geriau paprastas polistirolas?) ir tinkas. Numatyta rekuperacinė sistema, grindininis šildymas.
Turbūt kartojuosi, bet niekur neradau vieningos ir koncentruotos nuomonės!!! Ačiū už sugaištą laiką!!
Sveiki,
Klausimas gal ir blondiniskas, bet idomu suzinoti: Namas ir garazas turi bendra siena. kas yra geriau: apsiltinti bendra namo ir garazo siena ar jos neapsiltinti, o apsiltinti garazo sienas. (garazas nesildomas, garazo palepe negyvenama)
Klausimas gal ir blondiniskas, bet idomu suzinoti: Namas ir garazas turi bendra siena. kas yra geriau: apsiltinti bendra namo ir garazo siena ar jos neapsiltinti, o apsiltinti garazo sienas. (garazas nesildomas, garazo palepe negyvenama)
QUOTE(Jaudrius @ 2010 01 15, 19:08)
Keliu temą į viršų........
Gal atsiras norinčių pasisakyti apie polistirolo storį tų namų šeimininkų, kurie jau gyvena tokiu būdu apšiltintuose namuose
QUOTE(Jaudrius @ 2010 01 14, 20:54)
Sveiki forumiečiai,
Padėkit ,prašau, apsispręsti dėl neoporo,polistirolo sluoksnio grindyse, sienose. Konstruktorius siūlo dėti tiek kiek reikia kad pasiekti STR reikalaujamas varžas. Pas mane yra noras dėti storesnį sluoksnį....... ar yra logikos storinti sieną? Jai taip tai kiek cm? Sienos sumuštinis arko18 neoporas (o gal geriau paprastas polistirolas?) ir tinkas. Numatyta rekuperacinė sistema, grindininis šildymas.
Turbūt kartojuosi, bet niekur neradau vieningos ir koncentruotos nuomonės!!! Ačiū už sugaištą laiką!!
Gal atsiras norinčių pasisakyti apie polistirolo storį tų namų šeimininkų, kurie jau gyvena tokiu būdu apšiltintuose namuose
QUOTE(Jaudrius @ 2010 01 14, 20:54)
Sveiki forumiečiai,
Padėkit ,prašau, apsispręsti dėl neoporo,polistirolo sluoksnio grindyse, sienose. Konstruktorius siūlo dėti tiek kiek reikia kad pasiekti STR reikalaujamas varžas. Pas mane yra noras dėti storesnį sluoksnį....... ar yra logikos storinti sieną? Jai taip tai kiek cm? Sienos sumuštinis arko18 neoporas (o gal geriau paprastas polistirolas?) ir tinkas. Numatyta rekuperacinė sistema, grindininis šildymas.
Turbūt kartojuosi, bet niekur neradau vieningos ir koncentruotos nuomonės!!! Ačiū už sugaištą laiką!!
Viskas priklauso nuo pamatu storio. Jei pamatai leidzia- ant sienu dek 30cm termoizoliacini sluoksni - niekad nesigailesi. luboms dek 50cm, grindims-20cm.bendroje namo samatoje termoizoliacijos kaina - nulis, isleisi tik keliais tukstanciais daugiau, o rezultata tikrai pajusi! Zodziu, kur gali storinti - ten ir storink..
Papildyta:
QUOTE(gutegute @ 2010 01 15, 19:17)
Sveiki,
Klausimas gal ir blondiniskas, bet idomu suzinoti: Namas ir garazas turi bendra siena. kas yra geriau: apsiltinti bendra namo ir garazo siena ar jos neapsiltinti, o apsiltinti garazo sienas. (garazas nesildomas, garazo palepe negyvenama)
Klausimas gal ir blondiniskas, bet idomu suzinoti: Namas ir garazas turi bendra siena. kas yra geriau: apsiltinti bendra namo ir garazo siena ar jos neapsiltinti, o apsiltinti garazo sienas. (garazas nesildomas, garazo palepe negyvenama)
Klausimas geras. Jei garazas visai nesildomas, tai turesit dar deti dvigubas duris I koridoriu, nes ant metaliniu garazo duru kaupsis kondensatas. sildykit ir isorines, ir vidines sienas. Ne maziau kaip 20cm vidines sienas, nes nesildomame garaze visuomet nus minusine temperatura. O jei dar nepasistatete garazo - geriau Jo ir nestatykite-pinigai I bala.automobiliai pagaminti taip, kad stovetu lauke.
Gerb. Bruoniau ant sienu deti 30cm izoliacijos-polistirolo sluoksni yra visiska NESAMONE! Jokio apciuopiamo efekto didinant polistirolo sluoksni jau >20cm nebus pasiekta (jei bus laiko ir sugebesiu surast straipsni su tyrimu duomenimis, imesiu) o tik bus ismesti pinigai ir gautos papildomos problemos kaip pvz problema kazka tvirtinant ant tokios sienos, angokrascio gylis 50-60cm?! Grindim 20cm nu dar dar, stogui 50cm nesamone. Ne tik izioliacinio sluoksnio storis lemia silumos nuostolius, bet ir ypac SANDARUMAS, Jei bus polistirolas ar vata sudeta nesandariai, bus plyseliu pro kuriuos eis saltis, px kokio storio izoliacijos sluoksnis 20 ar 100cm. Savo stoga siltinau 35cm vatos, bet jei dabar daryciau galvociau apie purskiama vatra/putas (ivairiu variantu dabar yra) sluoksnis mazesnis butu bet gautusi ypac sandaru.
Na pabaigai dar galima pasakyti kad didinant izoliacini sluoksni dalinai gaunamas didesnis sanadarumas, jei klojama sluoksniais kurie persidengia, bet cia kaip is patrankos i muse.
Na pabaigai dar galima pasakyti kad didinant izoliacini sluoksni dalinai gaunamas didesnis sanadarumas, jei klojama sluoksniais kurie persidengia, bet cia kaip is patrankos i muse.
gal kažkam bus idomu !!!
[/U]Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]
Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09
ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: Kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža?
Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nežiūrint į kailinių storį ir jų šiluminę varžą.
Paanalizuokime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra nukrenta iki -30 ?C sugeba palapinėje palaikyti +18?C temperatūrą sunaudodami minimalius energetiniais resursus. O juk palapinės sienelių šiluminė varža paktiškai lygi nuliui.
Kaip prarandama šilumą iš patalpų?
Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą. Šios dvi šilumos netekimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Bet kuri iš jų nelemia šilumos taupymo efektyvumą?
Kompanija Architectural Energy Corporation JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10-9 m3/m·s·Pa; šilumos laidumo koeficientas ?=0,038 W/m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.
1 lent. Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storis
(cm)
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminė varža
R (m2K/W)
Šilumos taupymo efektyvumas
(%)
2,5
0,65
80
10
2,36
94
15
3,68
96
20
5,26
97
25
6,58
98
30
8,00
98
Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100% (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 % daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstyrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos.
Šios temos kontekste dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir nekvėpuos? Esmė tame, kad terminas kvėpuojanti medžiaga apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį. Per šiltinimo medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas yra gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkulaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui (žiemą) ir vėsinimui (vasarą).
O kuo gi kvėpuojame mes sandariose patalpose? Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tie oro kiekiai, kokių reikia normaliam gyvventojų kvėpavimui. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorim susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kie būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.
Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turėtų tokias varžas: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą. Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.
Argi verta patranka šaudyti į musę? Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.
Albinas Gailius
Technikos mokslų daktaras
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius
[/U]Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]
Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09
ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ
Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: Kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža?
Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nežiūrint į kailinių storį ir jų šiluminę varžą.
Paanalizuokime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra nukrenta iki -30 ?C sugeba palapinėje palaikyti +18?C temperatūrą sunaudodami minimalius energetiniais resursus. O juk palapinės sienelių šiluminė varža paktiškai lygi nuliui.
Kaip prarandama šilumą iš patalpų?
Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą. Šios dvi šilumos netekimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Bet kuri iš jų nelemia šilumos taupymo efektyvumą?
Kompanija Architectural Energy Corporation JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10-9 m3/m·s·Pa; šilumos laidumo koeficientas ?=0,038 W/m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.
1 lent. Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storis
(cm)
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminė varža
R (m2K/W)
Šilumos taupymo efektyvumas
(%)
2,5
0,65
80
10
2,36
94
15
3,68
96
20
5,26
97
25
6,58
98
30
8,00
98
Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100% (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 % daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstyrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko liūto dalį iš patalpų išeinančios šilumos.
Šios temos kontekste dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir nekvėpuos? Esmė tame, kad terminas kvėpuojanti medžiaga apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį. Per šiltinimo medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas yra gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkulaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui (žiemą) ir vėsinimui (vasarą).
O kuo gi kvėpuojame mes sandariose patalpose? Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tie oro kiekiai, kokių reikia normaliam gyvventojų kvėpavimui. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorim susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kie būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.
Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turėtų tokias varžas: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą. Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.
Argi verta patranka šaudyti į musę? Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.
Albinas Gailius
Technikos mokslų daktaras
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius
QUOTE(Jaudrius @ 2010 01 17, 18:05)
gal kažkam bus idomu !!!
[/U]Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]
Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09
ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ
[/U]Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]
Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09
ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ
Protingo žmogaus gražiai sudėliotos mintys. Čia atrasite nuorodą, kur aiškiau matosi palyginamoji lentelė.
QUOTE(Blogasdaktaras @ 2010 01 12, 19:59)
siek tiek logikos;pastatai sienas,pritvirtini bruselius,apsildai, apkali dailylentem, cia sildymas is lauko... dabar turi dailylentes sukaltas,tarp bruseliu apsildai ir pastatai siena cia sildymas is vidaus ,,,,,ir kuom tie buterbrodai skiresi??
Man architektas pasiule muriti siena ir sildyti pvz 15 cm vatos arba pulistirolo is isores,ir 5 cm vatos is vidaus. Gaunasi panasei kaip pasyvus namas . Kai sildai vidu,nereikia isildyti muro. Taip taupoma.
Evoy pateikta lentele-
akivaizdus irodymas bruoniui kad nebesiulytu cia nama ivynioti i vata...
Evoy pateikta lentele-
akivaizdus irodymas bruoniui kad nebesiulytu cia nama ivynioti i vata...
QUOTE(biesas66 @ 2010 01 19, 07:59)
Man architektas pasiule muriti siena ir sildyti pvz 15 cm vatos arba pulistirolo is isores,ir 5 cm vatos is vidaus. Gaunasi panasei kaip pasyvus namas . Kai sildai vidu,nereikia isildyti muro. Taip taupoma.
Pasyvaus namo variacijų yra įvairiausių, tačiau tokio interpretavimo neteko sutikti. Ką tai čia architektas pripainiojo
. Ne kartą minėta, kad mūriniame name šiltinimo iš vidaus reikėtų vengti- nebent nėra jokios kitos išeities. Mūras akumuliuoja šilumą (o ne "suvalgo"), taip išlygindamas temperatūrinius svyravimus patalpose, bei (ypač keramika) padeda reguliuoti drėgmę patalpose. Koks tikslas atsisakyti tokių svarbių mūro privalumų? Ką tai sutaupyti taipogi vargu ar pavyktų...
