Na Mildutės tėveli, įtikinote. Pirmu numeriu, prasidėjus statyboms šiltinsiu namą.
QUOTE(Robiukas @ 2005 08 16, 21:36)
Klausimas Mildutes teveliui.
Ar didelis skirtumas praktine ir finansine israiska renkantis kieta ir minksta vata?
Ar didelis skirtumas praktine ir finansine israiska renkantis kieta ir minksta vata?
Noreciau pasitikslinti klausima, ka turejot mintyje apie kieta ar minksta vata?
Pvz akmens vata (PAROC ir kt.) yra ir kieta, ir minksta. Akmens vata sienu apsiltinimui gali but naudojama tik supresuota i tokius blokus-panelius, t.y. negali but naudojama susukta i rulonus (ji naudojama palepiu, slaitiniu stogu apsiltinimui). Pirmas sluoksnis jei nuo plytu muro eisim link sienos isores, paprastai dedama 10cm, turi buti minkstos vatos, o paskui ant jos dedama vejine vatos plokste 3cm, ji buna kieta ir apsaugo minkstaji vatos sluoksni nuo vejo itakos. Su finansine puse pas mane sunkiau, nesu prekybininkas. Bet pvz tos vatos kuri yra minksta kaina turetu but ryskiai mazesne, apie 2,5 karto. Bet vejine plokste butina, taip kad patartina nebandyt taupyt, jos nededant
Va tik dabar nezinau ar apie tai klauset... Jei kas galetumet patikslint klausima
QUOTE(mildutes tetis @ 2005 08 11, 11:40)
Taip, galima pripusti ir vidu, ir tai padarius galima sutaupyti siluma, bet tai maziau efektyvu nei darant viska matant is isores. Dziugu kad nepelyja tavo tevams, bet butu buve dar taupiau jei butu siltinesi is isores, nors kaina ir didesne. Gerai kad yra galimybiu rinktis. Tiesa, puciant i oro tarpa tikrai galimybes jog sienose atsiras grybelis yra didesne, ypac jei bus mazas oro tarpas, sandarus langai, ir dar ivairiausiu niuansu
Tai jeigu yra sandarus plastikiniai langai su name yrengta ventiliacijos sistema (su rekuperatoriumi) - oro tarpo uzhpildymas putomis (tarkim aminoplastu) visai tinkamas sprendimas? Juk perzhiurejus ju charakteristikas matosi, kad jos ir nelaidzhios dregmei, nedegios, senejimas l.letas, antiseptiniai ir t.t.
p.s. ishorinis apshildymas musu variantu 100m2 butu virs 10.000lt (ir sudetinga puse namo shiltinti, nes pas mus tik pirmas aukshtas). o tarpo yputimas 3.000lt. Ekonominy efekta sudetingiau suskaichiuoti kiek tai duos tos siena, bo tuo pachiu mes keichiam langus (VEKO ~10.000lt, >20m2), shildymo sistemos upgrate'as (~10.000lt) ir ventiliacijos sistema (<10.000lt)
mildutės tėti, įkalbėjote, šiltinsiuos namą iš išorės ir taškas...
QUOTE(pozherukas @ 2005 08 17, 15:58)
Tai jeigu yra sandarus plastikiniai langai su name yrengta ventiliacijos sistema (su rekuperatoriumi) - oro tarpo uzhpildymas putomis (tarkim aminoplastu) visai tinkamas sprendimas? Juk perzhiurejus ju charakteristikas matosi, kad jos ir nelaidzhios dregmei, nedegios, senejimas l.letas, antiseptiniai ir t.t.
p.s. ishorinis apshildymas musu variantu 100m2 butu virs 10.000lt (ir sudetinga puse namo shiltinti, nes pas mus tik pirmas aukshtas). o tarpo yputimas 3.000lt. Ekonominy efekta sudetingiau suskaichiuoti kiek tai duos tos siena, bo tuo pachiu mes keichiam langus (VEKO ~10.000lt, >20m2), shildymo sistemos upgrate'as (~10.000lt) ir ventiliacijos sistema (<10.000lt)
p.s. ishorinis apshildymas musu variantu 100m2 butu virs 10.000lt (ir sudetinga puse namo shiltinti, nes pas mus tik pirmas aukshtas). o tarpo yputimas 3.000lt. Ekonominy efekta sudetingiau suskaichiuoti kiek tai duos tos siena, bo tuo pachiu mes keichiam langus (VEKO ~10.000lt, >20m2), shildymo sistemos upgrate'as (~10.000lt) ir ventiliacijos sistema (<10.000lt)
Va emiau ir atsidariau nurodyta puslapi, del aminoplasto. Ir netgi be dideles kritikos, matyti kad vadybininkai daro darba. na gerai, maziau kritikos. Tai va, bet tam paciam puslapuje perskaiciau ir info "Apšiltinus sienas, bendrus namo šilumos nuostolius galima sumažinti apie 30%, o tai leidžia sutaupyti apie 25% kuro per metus. Vadinasi sienų šiltinimui išleistos lėšos visiškai atsipirks per 4 metus." P.S. Ziureti anksciau parasytus mano skaiciavimus.
Va o dabar mano teorines zinios. Kai mes sienoje anksciau buvusiame oro tarpe pilnai ipurskiame termo izoliacija ir kai yra normalus sildymas, mes gauname, jog rasos taskas (t.y. kondensuojasi vandens lasai) yra termoizoliacijos kazkurioje dalyje. Jei ji neigerianti ir oro tarpas pilnai uzpildytas sia medziaga, kaip minejot, vadinasi tas vandenelis kazkur kaupiasi ir iseidineja per plytu mura. Jei eina i vidu - tai jis kaupiasi ant sienu pavirsiaus (toliau zr prie langu), jei i isore - dekoti auksciausiajam. Jei medziaga igerianti vandeni, ir oro tarpas pilnai apsiltintas - tai termoizoliacija praranda 70% savo prasmes.
O dabar plastikiniai langai - Taigi, jei vanduo kaupiasi pavirsiuje ir viduje yra tikrai pakankama ventiliacija (dirbtine - t.y. skatinama irangos, ar naturali - atidarant langus) lyg ir nieko tokio nutikt negaletu, bet jei tos ventiliacijos truksta - su laiku grybelis uzaugs.. Gaila kad ne baravykas... na nors sampinjonas
Na o dabar supermamos pritars man - kai vejas yra vyru kojines greiciau isdziusta. Cia ir tas pats principas. Va teip va..
QUOTE(redwitch @ 2005 08 17, 16:05)
mildutės tėti, įkalbėjote, šiltinsiuos namą iš išorės ir taškas...
Dziugu, kad taip. Svarbiausia jog galvoji, kad gyvenimas nesibaigs po 10 metu ir dirsti investuoti pinigus i ta reikala. Gaila, bet negaleciau patarti del imones, kuri galetu tuos darbus atlikti.. Esu tik projektuotojas
Kas liecia putplascio deguma (akmenukas teveliui), tai teko matyti Paroco reklamini filmuka kur Parokas norejo duoti "prikurit" putplasciui: surente du namelius su ploksciais stogais, bet skirtingom izoliacijom, ir juos degino..... ir..... kai peziurejau tai nutariau, kad tinkuotas fasadinis putplastis yra 
. Tik ten kur ji laize atvira liepsna aptirpo koki 15cm (beje lygiai taip pat aptirpo ir paroc-as). Stogas klotas ruberoidu tiesa dege - bet nera reikalo i stoga deti putplasciu.
Kietos vatos plokstes yra laaabai brangios. Putplastis be pvm ypac pigus dalykas. Jis be to turi tokia savybe, kad ir nebrangus yra dar pakankamai kietas, kad ji isfrezuoti ir tinkuoti. Tad vietoj tu 50.000 pas restauratorius siulau 20.000. Beje dabar statybiniai putplasciai turi priedus, kurie nepalaiko deguma.
Mes susiputeme Termoluna. Pas ka yra svarus 8cm tarpas ir daugiau - galima. Efektas juntamas.
Jokio dregmes kaupimosi cia nera. Cia ne ta situacija su rasos taskais. Bet manau, kad 5 cm yra mazai, gal ir neverta del tiek. Ypac jei yra abejoniu del tarpo "svarumo", o gal ir saramose yra salcio tiltai. Tokiu atveju gal geriau 10cm tinkuotas putplastis - ir namas kaip naujas! 
. Tik ten kur ji laize atvira liepsna aptirpo koki 15cm (beje lygiai taip pat aptirpo ir paroc-as). Stogas klotas ruberoidu tiesa dege - bet nera reikalo i stoga deti putplasciu.Kietos vatos plokstes yra laaabai brangios. Putplastis be pvm ypac pigus dalykas. Jis be to turi tokia savybe, kad ir nebrangus yra dar pakankamai kietas, kad ji isfrezuoti ir tinkuoti. Tad vietoj tu 50.000 pas restauratorius siulau 20.000. Beje dabar statybiniai putplasciai turi priedus, kurie nepalaiko deguma.
Mes susiputeme Termoluna. Pas ka yra svarus 8cm tarpas ir daugiau - galima. Efektas juntamas.
Jokio dregmes kaupimosi cia nera. Cia ne ta situacija su rasos taskais. Bet manau, kad 5 cm yra mazai, gal ir neverta del tiek. Ypac jei yra abejoniu del tarpo "svarumo", o gal ir saramose yra salcio tiltai. Tokiu atveju gal geriau 10cm tinkuotas putplastis - ir namas kaip naujas!
pasakokite viska ka zinote apie sienu ir stogu siltinima?
kokia medziaga ir firmas pasirinkote(mineralie ar akmens vata, polisterola) ir kodel, su kokiomis siluminemis varzomis, kokia 1 m2 kaina ir t.t. ?
galite papasakoti apie savo sienu sandara...kokie blokeliai+apsiltinimas=šilumos varža? apie stogu siltinimo sandara=šilumos varža?
na viska ka susije su šiltinimu...
kokia medziaga ir firmas pasirinkote(mineralie ar akmens vata, polisterola) ir kodel, su kokiomis siluminemis varzomis, kokia 1 m2 kaina ir t.t. ?
galite papasakoti apie savo sienu sandara...kokie blokeliai+apsiltinimas=šilumos varža? apie stogu siltinimo sandara=šilumos varža?
na viska ka susije su šiltinimu...
Cia radau www.namas.lt 
:
Klausimas:
Kuris individualaus namo apšiltinimo variantas geresnis: 1) silikatinės apdailos plytos Vilnius + 15 cm polistirolo + 20 cm keraporo; 2) silikatinės apdailos plytos Vilnius + 3 cm oro tarpo + 10 cm Paroc vatos + 20 cm keraporo? Kodėl vieni pasisako už polistirolą, o kiti už akmens arba stiklo vatą?
"Namas":
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į medžiagų šiluminę varžą. 20 cm storio keraporinių blokelių šiluminė varža yra 1,05 m²K/W, o silikatinių plytų 0,09 m²K/W. 10 cm akmens vatos Paroc was 50 sluoksnio šiluminė varža būtų 2,7 m²K/W (šios medžiagos šiluminis laidumas yra 0,036 W/m²). Atitinkamai 10 cm storio 100 kG/m³ tūrinio svorio putų polistirolo šiluminė varža būtų 2,5 m²K/W (šios medžiagos šiluminis laidumas yra 0,04 W/m²). Su Paroc akmens vata sienos bendra šiluminė varža būtų 3,84 m²K/W, o su putų polistirolu sienos bendra šiluminė varža būtų 3,64 m²K/W. Abiem atvejais Jūsų namas bus šiltas. 15 cm polistirolo sluoksnis bus 3,75 m²K/W šiluminės varžos, todėl bendra sienos šiluminė varža siektų 4,89 m²K/W. Paroc medžiagoms rekomenduojamas 4 cm oro tarpas ir vėjo izoliacija. Jei naudosite Paroc was 50, vėjo izoliacijos nereikės. Svarbu, kad oro tarpas būtų tuščias. Taigi abi šios termoizoliacinės medžiagos yra panašių (gerų) šiluminio laidumo koeficientų. Akmens vata paprastai sertifikuojama kaip nedegi medžiaga, o putų polistirolas labai degi medžiaga, kuri degdama išskiria dar ir nuodingų elementų. Kita vertus, putų polistirolas visai neįgeria vandens, o Paroc įgeria apie 5%. Paroc gaminių graužikai kol kas negraužia, o putų polistirolą graužia. Putų polistirolui nereikia plėvelių ar papildomų garo, hidro ir vėjo izoliacijų, o Paroc reikia. Putų polistirolą būtina aklinai uždaryti, t.y. užbetonuoti, užkrėsti skiediniu, o Paroc geriau palikti ventiliuojamą. Putų polistirolą patogu užbetonuoti, norint apšiltinti grindis, o klojant termoizoliaciją tarp guliakšnių, geriau naudoti birią akmens vatą. Skirtumų yra ir daugiau, bet šie pagrindiniai.
:Klausimas:
Kuris individualaus namo apšiltinimo variantas geresnis: 1) silikatinės apdailos plytos Vilnius + 15 cm polistirolo + 20 cm keraporo; 2) silikatinės apdailos plytos Vilnius + 3 cm oro tarpo + 10 cm Paroc vatos + 20 cm keraporo? Kodėl vieni pasisako už polistirolą, o kiti už akmens arba stiklo vatą?
"Namas":
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į medžiagų šiluminę varžą. 20 cm storio keraporinių blokelių šiluminė varža yra 1,05 m²K/W, o silikatinių plytų 0,09 m²K/W. 10 cm akmens vatos Paroc was 50 sluoksnio šiluminė varža būtų 2,7 m²K/W (šios medžiagos šiluminis laidumas yra 0,036 W/m²). Atitinkamai 10 cm storio 100 kG/m³ tūrinio svorio putų polistirolo šiluminė varža būtų 2,5 m²K/W (šios medžiagos šiluminis laidumas yra 0,04 W/m²). Su Paroc akmens vata sienos bendra šiluminė varža būtų 3,84 m²K/W, o su putų polistirolu sienos bendra šiluminė varža būtų 3,64 m²K/W. Abiem atvejais Jūsų namas bus šiltas. 15 cm polistirolo sluoksnis bus 3,75 m²K/W šiluminės varžos, todėl bendra sienos šiluminė varža siektų 4,89 m²K/W. Paroc medžiagoms rekomenduojamas 4 cm oro tarpas ir vėjo izoliacija. Jei naudosite Paroc was 50, vėjo izoliacijos nereikės. Svarbu, kad oro tarpas būtų tuščias. Taigi abi šios termoizoliacinės medžiagos yra panašių (gerų) šiluminio laidumo koeficientų. Akmens vata paprastai sertifikuojama kaip nedegi medžiaga, o putų polistirolas labai degi medžiaga, kuri degdama išskiria dar ir nuodingų elementų. Kita vertus, putų polistirolas visai neįgeria vandens, o Paroc įgeria apie 5%. Paroc gaminių graužikai kol kas negraužia, o putų polistirolą graužia. Putų polistirolui nereikia plėvelių ar papildomų garo, hidro ir vėjo izoliacijų, o Paroc reikia. Putų polistirolą būtina aklinai uždaryti, t.y. užbetonuoti, užkrėsti skiediniu, o Paroc geriau palikti ventiliuojamą. Putų polistirolą patogu užbetonuoti, norint apšiltinti grindis, o klojant termoizoliaciją tarp guliakšnių, geriau naudoti birią akmens vatą. Skirtumų yra ir daugiau, bet šie pagrindiniai.
