Pomidorai

#277
QUOTE(Casual @ 2011 07 15, 23:48)

p.s. kurmiui shiltnamyje  i tunelius prikishau kaimyninio shuns njufaulendo gauru: sakau gal uzuos dideli shuni ir ishsigandes pabegs...  g.gif
Papildyta:



megalol.gif megalol.gif megalol.gif cia tai fantazija thumbup.gif
As panikos apimta irgi pripurskiau neziuredama nei tarpu nei nieko.Arba prisidirbau arba isbrisim rolleyes.gif Cia nuo lietuvisku tokiu oru turbut pagreitis dideja ligu g.gif
Atsakyti
#278
QUOTE(Liutuke! @ 2011 07 15, 23:17)
megalol.gif  megalol.gif  megalol.gif cia tai fantazija  thumbup.gif



Čia ne fantazija mirksiukas.gif Kažkurioj temoj merginos taip patarė su kurmiais kovoti. cool.gif
Atsakyti
#279
QUOTE(siamese20 @ 2011 07 15, 23:40)
Čia ne fantazija  mirksiukas.gif  Kažkurioj temoj merginos taip patarė su kurmiais kovoti.  cool.gif



bigsmile.gif super!!! reishkia galiu tiketis kad suveiks ax.gif nes siaip visi kaimynai tik juokiasi nuo mano pastangu ( o viena labai rimtu veidu bande itikinti kad vienintelis budas nuo kurmiu tai yra zmogui prikakoti i ju tunelius blink.gif doh.gif lotuliukas.gif taip jau ir matau sheimynos reakcija i pomidorus, kuriems po shaknim zmogishkojo kakucio prikrauta doh.gif doh.gif doh.gif )

reiks eit temos apie kurmius pasidairinet.... g.gif


Liutuke, jei tik keli lapai su demem tai aishku kad ishbrisit mirksiukas.gif bet kai prisiziurim nukentejusiuju tai labai del savo pomidoru ima neramu darytis..... esam tureje mara vos ne kasmet, bet prasideda visada su rugpjucio galo rukais..... po pirmuju ruku ir buna pabaiga......
Atsakyti
#280
QUOTE(Casual @ 2011 07 15, 22:48)
prisikaiciau cia visko, tai su pagreiciu pasidaviau panikai....

pvz. pienu purskiau pries 4 dienas. ryt suplanavus pakartot. o asiukliais galima i tarpus ar reik kokius tris sykius pienu ir po pertraukos asiukliais??  ax.gif

o bitkresles reik tik ziedyno ar ir lapu ir ziedyno ar tik lapu tai ishtraukai daryti?? bandysiu rytoj per kokia pieva pasibludineti-gal uztiksiu......

Nepanikuok, nėra reikalo smile.gif Ar jau marguoja lapai?... gal ką praleidau?..

Manau nėra didelės reikšmės intervalui, su žole gali dažnai purškinėt.
Pieno daug neprivaryk, jei jau juo purškei prieš keletą dienų, tai tikrai gana, pienas nuo lapų taip greit nenugaruoja, lipnus. Jei truks pliš nori purkšt dar kartą pienu, tai pieną labiau atskiesk, 1:3 - 1:5 daryk, mažiau lipnus marmalas bus.

Aš pienu purškiau per du mėnesius tris kartus. Tarpuose purškiau žolėmis. Dabar kas 10 dienų, kartais kas savaitę, kaip išeina, purškiu tik žolėmis. Mano pomidorų lapai kol kas sveiki.
Didelę reikšmę teikiu profilaktikai.

Ištraukai tinka bitkrėslės žiedynai su visais kotais ir lapais. Pasmulkint truputį reikia prieš užpilant. Bitkrėslę dažniau matau pakelėse.
Nepamiršk ir poros šakelių baziliko įdėt, nes vien tik iš jo daryt ištrauką per didelė prabanga...

QUOTE(Liutuke! @ 2011 07 15, 23:17)
megalol.gif  megalol.gif  megalol.gif cia tai fantazija  thumbup.gif

O tu, fantazija, čia negriūk ir nežvenk, geriau atidžiau pasiskaitinėk temas.... cool.gif smile.gif
Jau esu rašiusi, kad kurmį iš savo šiltnamio su šuns plaukais sėkmingai išprašiau, iki šiol neateina, vis aplink šiltnamį knisa.
Jetau, kiek aš su tuo kurmiu privargau, kol vienos forumietės patarimu atradau šitą "vaistą" doh.gif
Dabar šunys kaip tik šeriasi, tai renku kudlas kitiems metams... tongue.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ex: 16 liepos 2011 - 05:34
#281
kokios veisles is aukstaugiu gausiai dera vidutiniais vaisiais?
Atsakyti
#282
QUOTE(egute @ 2011 07 16, 08:13)
kokios veisles is aukstaugiu gausiai dera vidutiniais vaisiais?

Prisca, Brooklyn, Raissa, Delfine, Marfa, Monroe, Florenzia, Tamaris, Taifun, Staccato, Marissa, Syta, Buran ir dar daug daug kitų veislių.....
Atsakyti
#283
QUOTE(Nome @ 2011 07 15, 21:33)
Taip, aš pernai auginau Juodajį triufelį (sėklos buvo pirktos iš Loretos sodų), tai lapai tikrai bulviniai buvo  biggrin.gif

Jo as irgi is Loretos sodu pirkau, ziuresim ar maniskiai pajuoduos lotuliukas.gif
Atsakyti
#284
QUOTE(Ex @ 2011 07 16, 06:33)
1.  Ar jau marguoja lapai?... gal ką praleidau?..

2. Manau nėra didelės reikšmės intervalui, su žole gali dažnai purškinėt.
Pieno daug neprivaryk, jei jau juo purškei prieš keletą dienų, tai tikrai gana, pienas nuo lapų taip greit nenugaruoja, lipnus.

3. Didelę reikšmę teikiu profilaktikai.

4. Nepamiršk ir poros šakelių baziliko įdėt, nes vien tik iš jo daryt ištrauką per didelė prabanga...

5.kurmį iš savo šiltnamio su šuns plaukais sėkmingai išprašiau, iki šiol neateina, vis aplink šiltnamį knisa.



1. lapai viens kitas tai rudom tai geltonom tai juodom demem pasimargina...bet ne masishkai.... vienoj pusej kaimynes bulves maru serga, kitoj pusej (bet toliau) kaimynes pomidorai ne zali o geltoni........ tai esam "gasdinamo"

2. pieno matyt koki ne ta recepta nuo pernai buvau uzsisaugojus tai pyliau santykiu 1:7 tai net kvapas nebuvo shiltnamyje stiprus. uz tai noriu purkstelet dabar dar syki su stiprresniu. bet irgi bijau persistengt- kad nuo per dazno purskinejimo bedos nepagauciau g.gif


3. aha, as irgi manau profilaktika -labai svarbu. beda ta, kad kol reikalas neprispaudzia tai labai jau "nespeji" tos profilaktikos imtis biggrin.gif o po to stresuoji visais imanomais purskalais apsikrovus blush2.gif lotuliukas.gif

4. baziliko neturiu visai verysad.gif pernai buvo tikras bazilikinis mishkas shiltnamyje, o siemet "gurmanai" kurkliai viska nukapojo ..... be baziliko blogai?

5. shuns plaukus kishai i tunelius ar kaip nors palei shiltnamio sienas? koki kieki? ar uztenka poros saujeliu kudlu?
Atsakyti
#285
QUOTE(Casual @ 2011 07 16, 09:49)
2. pieno matyt koki  ne ta recepta nuo pernai buvau uzsisaugojus tai pyliau santykiu 1:7
3.  kol reikalas neprispaudzia tai labai jau "nespeji" tos profilaktikos imtis  biggrin.gif 
4.be baziliko blogai?
5. shuns plaukus kishai i tunelius ar kaip nors palei shiltnamio sienas? koki kieki? ar uztenka poros  saujeliu kudlu?

A, tai tada gali tokiu pačiu santykiu dar kartą nupurkšt, gali ir pastiprint macnumą mažumėlę... paskui jau žolėm purškinėk, jom gali ir dažniau.

Teip, pastebėjau, kurios tik profilaktikos "nespėjo" panaudot, tai eSOeS šaukia vis garsiau... biggrin.gif

Be baziliko nėr blogai, bet su juo geriau.. Iš kaimynkos daržo nors šakelę pasiskolink... tongue.gif

Kai tik kurmis išrausdavo pilį, tai atsargiai prastumdavau iki kol skylę rasdavau, tada nedidelį žiupsniuką - užtenka tiek dėl smarvės - šuns plaukų įkišdavau ir atsargiai užstumdavau, kad nesugriauti, "nesuploti" urvo. Kurmio uoslė geresnė kaip šuns, tai, matyt, jam smirdėjo ir gąsdino be proto, kad tik kartą sugrįžęs buvo, tai dar "pasmardinau" jam, nebegrįžo daugiau.
Gali keliose vietose tų plaukų padėliot, jei paviršiuje matosi kur kurmio praeita.. Pirštu pradurk žemėje skylutę kur kurmio takas, kuokštelį plaukų pliumpt, ir užstumk žemėm gražiai... smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ex: 16 liepos 2011 - 09:12
#286
QUOTE(Ex @ 2011 07 16, 10:08)
A, tai tada gali tokiu pačiu santykiu dar kartą nupurkšt, gali ir pastiprint macnumą mažumėlę... paskui jau žolėm purškinėk, jom gali ir dažniau.

Teip, pastebėjau, kurios tik profilaktikos "nespėjo" panaudot, tai eSOeS šaukia vis garsiau... biggrin.gif

Be baziliko nėr blogai, bet su juo geriau.. Iš kaimynkos daržo nors šakelę pasiskolink... tongue.gif

Kai tik kurmis išrausdavo pilį, tai atsargiai prastumdavau iki kol skylę rasdavau, tada nedidelį žiupsniuką - užtenka tiek dėl smarvės - šuns plaukų įkišdavau ir atsargiai užstumdavau, kad nesugriauti, "nesuploti" urvo. Kurmio uoslė geresnė kaip šuns, tai, matyt, jam smirdėjo ir gąsdino be proto, kad tik kartą sugrįžęs buvo, tai dar "pasmardinau" jam, nebegrįžo daugiau.
Gali keliose vietose tų plaukų padėliot, jei paviršiuje matosi kur kurmio praeita.. Pirštu pradurk žemėje skylutę, kuokštelį plaukų pliumpt, ir užstumk žemėm gražiai... smile.gif


aciu 4u.gif pas mane po pomidorais tikri urvu labirintai..... tai va i tuos tunelius kur ne kur ir pristumiau kudlu..... tikiuosi suveiks ax.gif
Atsakyti
#287
QUOTE(Casual @ 2011 07 16, 10:11)
tikiuosi suveiks  ax.gif

Turi suveikt. Pamatysi, kad kurmis iškart ne toks naglas pasidarys, jei ir išdrįs ateit, tai ties šiltnamiu po žeme kokį pora metrų tik nardys... biggrin.gif

P.s. bet pagalvojau, kad tau kurmis gi baisiai reikalingas... g.gif kurklius išgaudytų. Kurmis yra gėris, palyginus su kurkliais.. rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ex: 16 liepos 2011 - 09:29
#288
4u.gif įmesiu tokią ilgą citatą ...čia daug visokių paminėta augalų...
Augalų rinkimas ir pesticidinės medžiagos paruošimas

Pesticidinių augalų dalys nėra vienodai turtingos veikliosiomis medžiagomis, todėl renkant žaliavą į tai reikia atkreipti dėmesį, pavyzdžiui, karklavijo nuodingos medžiagos telkiasi stiebuose ir lapuose, paprikos – vaisiuose, o smulkiosios rūgštynės – šaknyse. Be to, augalų cheminė sudėtis per vegetaciją kinta. Vieni augalai nuodingesni kenkėjams žydėjimo pradžioje arba žydint, o kiti – subrendus sėkloms. Augalai žaliavai renkami tam tikros vystymosi fazės, priklausomai nuo rūšies, sausu, giedru oru, kai nukrinta rasa. Požeminės dalys rūpestingai nuvalomos, kad neliktų žemių, ir nuplaunamos šaltu vandeniu. Surinkti augalai tuoj pat naudojami arba džiovinami vėjo perpučiamame pavėsyje. Storos, mėsingos augalų dalys supjaustomos. Laikyti išdžiovintus lapus ir stiebus galima metus, o šaknis ir sėklas – dvejus metus.

Sausi pesticidiniai augalai gali būti sumalami į smulkius miltelius ir jais apdulkinami kultūriniai augalai. Ruošiant ištraukas ir nuovirus purškimui, augalinė žaliava rupiai susmulkinama, pamirkius ar pavirinus, skystis nukošiamas, filtruojamas. Skystį iš išbrinkusios augalinės žaliavos reikia gerai išspausti. Virinant, dalis vandens išgaruoja, dėl to jį reikia papildyti iki pradinio kiekio. Nuovirai išlieka nuodingi 1–2 mėnesius ir ilgiau, jeigu jie supilami karšti į sandariai uždaromą indą ir laikomi vėsioje patalpoje. Prieš purškimą koncentruotus nuovirus atitinkamai reikia praskiesti vandeniu. Į pesticidinių augalų ištrauką ar nuovirą rekomenduojama pridėti ištirpusio muilo (0,4–0,5 proc.). Jis suteikia skiediniui lipnumo. Purkšti nežydinčius augalus du – tris kartus kas 5–7 dienos. Geriausiai ištraukas ir nuovirus vartoti paruošimo dieną, ryte arba vakare, kai neskraido bitės. Purkšti gausiai ir apatinę lapų pusę (600–1000 l/ha skiedinio). Daržoves, bulves ir vaismedžius baigti apdoroti 15–20 dienų iki derliaus nuėmimo.

Visi insekticidiniai augalai, išskyrus vaistines ramunes, yra daugiau ar mažiau nuodingi, todėl, dirbant su jais, reikia laikytis saugumo priemonių, kaip ir dirbant su kitomis nuodingosiomis medžiagomis. Ypač nuodingos vėlyvių, čemerių, kurpelių, zigadenų, dirvinių raugių sėklos, gumbai, gumbasvogūniai bei šaknys ir termopsių sėklos – jų nenaudoti. Reikia būti atsargiems ir malant į miltelius antžemines augalų dalis, ypač drignių, tabako, durnaropių ir druskių. Renkant ir apdorojant tokius nuodingus augalus, kaip drignes, durnaropes, kiauliauoges ir tabaką, ypač išsitepa rankos, todėl dirbant jomis negalima liesti veido ir akių.

Dauguma augalų, maždaug 85 proc., gyvus organizmus veikia išskiriamomis į aplinką įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos dėl mikroorganizmų vystymąsi stabdančio arba juos žudančio poveikio pavadintos fitoncidais, skirtingai nuo antibiotikų, medžiagų, panašių pagal veikimą, bet gaunamų iš žemesniųjų augalų.

Literatūroje randama daug medžiagos apie fitoncidų slopinantį veikimą mikroorganizmams, konkrečiai – augalų ligų sukėlėjams. Pavyzdžiui, laikant bulves su česnaku (100 g česnako 100- tui kg bulvių), gerokai mažiau buvo užkrėstų maru. Turi įtakos fitoncidai ir aukštesniesiems augalams. Bandymais yra įrodyta slopinanti įtaka glikozido absintino, išsiskiriančio iš karčiojo pelyno lapų: patekęs į dirvožemį, jis stabdo daugelio rūšių augalų dygimą, o kai kuriuos slopinančiai veikia pačius (šalaviją, kmyną, vaistinę gelsvę). Vaistinė gelsvė žūva, jeigu auga arčiau, kaip per 1 m nuo pelyno. Chrizantemos ir rezetos neigiamai veikia kitų rūšių gėles puokštėse.

Žinomos antibakterinės savybės medžiagos naringenino, gauto iš smėlinio šlamučio (Helichrysum arenarium L.). Naringeninas – vienas iš flavonidų, esančių šio šlamučio žiedynuose, skilimo produktų. Jis buvo plačiai išbandytas naikinant pomidorų bakterinį vėžį. Tarp augalų, išaugintų iš naringeninu paveiktų sėklų, buvo mažiau sergančių vėžiu, ir jų derlius buvo didesnis negu kontrolinių.

Iš paprastosios jonažolės (Hypericum perforatum L.) išskirtas imaninas efektyviai naikino virusines tabako ligas (mozaiką, bronziškumą ir kt.). Naudojant imaniną, daugelyje pietų Ukrainos ūkių gaunamas didelis pelnas.

Iš pelkinio lakišiaus (Bidens cernuus L.) išskirti du junginiai, vartojami kaip priemonė nuo grybinių ligų.

Yra nustatyta, kad nasturtų, ešolcijos ir fliokso augalai į aplinką išskiria medžiagas, kurios sunaikina astrų fuzariozės sukėlėją arba stabdo jo vystymąsi. Šie duomenys pasitvirtino ir lauko bandymų sąlygomis.

Juodojo topolio ir uosialapio klevo fiitoncidai stimuliuoja obels ir kriaušės augimą ir vystymąsi, stiprina jų ištvermingumą šalčiams. Medžių, paveiktų klevo fitoncidais, vaisiai mažiau pažeidžiami vaisėdžio.

Augaliniai preparatai augalų apsaugai

Ruošiant augalinius preparatus, rekomenduojama naudoti lietaus vandenį, medinius, molinius arba emaliuotus indus. Pagamintus nuovirus ar ištraukas sunaudoti tą pačią dieną, purškiant augalus ryte arba vakare, stengiantis apipurkšti ir apatinę lapo pusę.

Preparatai sėklų beicavimui yra skirta sunaikinti ligų pradus, esančius sėklų paviršiuje, taip pat apsaugoti sėklas dirvoje. Tam yra naudojami įvairūs augalai ir receptai iš jų.

Vaistinio valerijono etanolio ekstraktas paprastai įsigyjamas vaistinėse. Beicavimo tirpalas ruošiamas 1 litrui vandens skiriant 10 lašų ekstrakto. Sėklos sudedamos į sietelį ir kelis kartus pamirkomos tirpale, paskui išdžiovinamos.

Vaistinių ramunėlių arbata gaminama tiek iš šviežios žolės, tiek iš džiovintų vaistinių ramunėlių žiedų. Žiedų imama nuo 5 iki 10 g 1 litrui, užpilama karštu vandeniu ir leidžiama atvėsti. Sėklos sudedamos į sietelį ir kelis kartus pamirkomos tirpale, paskui išdžiovinamos.

Krienų ištrauka gaminama iš susmulkintų krienų lapų ir šaknų, 1 litrui vandens skiriama 100 g žaliavos, kuri laikoma šaltame vandenyje 12–24 valandas. Paruoštoje ištraukoje mirkomos sėklos.

Česnakų ištrauka gaminama šaltame vandenyje 12–24 val. laikant susmulkintas česnakų skilteles, skiriant 100 g česnakų 1 l vandens.

Alijošiaus sulčių tirpalas ruošiamas jas praskiedus vandeniu 1:1 santykiu. Tame tirpale 6 valandas pamirkytas sėklas reikia nuplauti ir išdžiovinti.

Gvazdikinių serenčių ištrauka gaminama šiltame vandenyje, dvi paras mirkant serenčių žiedus. 10 litrų vandens skiriama 5 l žiedų. Paruoštoje ištraukoje 8–10 valandų mirkomos daigų šaknys ir svogūnėliai. Sėklos ištraukoje mirkomos keliolika minučių, siekiant apsaugoti nuo juodšaknės ir kitų grybinių ligų sukėlėjų.

Paprastųjų ievų šakučių nuoviras gaminamas 30 minučių verdant susmulkintas pavasarį, pumpurams brinkstant, surinktas ievų šakeles. Paruoštame ir atvėsintame nuovire sėklos mirkomos 12–24 valandas.

Didžiųjų pentinių ištrauka gaminama iš pentinių sausų stiebų arba šaknų, kurios užpilamos šaltu vandeniu ir mirkomos 2 paras. 10 litrų vandens imama 1 kg sausų pentinio stiebų arba 100 g sausų šaknų. Ši ištrauka apsaugo nuo fuzariozės ir juodšaknės sukėlėjų.

Sėklų beicavimui gali būti naudojami lapuočių medžių, išskyrus ąžuolą, pelenai, kuriais apveliamos sėklos. Šiam tikslui labiausiai tinka pelenai, gauti iš paprastosios ievos medienos.

Panašūs augaliniai preparatai tinka ir naikinant ant augalų esančius grybinių ligų sukėlėjus arba stabdant ligos plitimą, tačiau jie ruošiami šiek tiek kitaip.

Asiūklio nuoviras gaminamas imant 100 g šviežios arba 15 g džiovintos žolės 1 litrui vandens. Pirmiausia žolė pamirkoma, o paskui ištrauka užvirinama ir ataušinama. Nuo ligų šiuo nuoviru purškiami agrastai, rožės, vaismedžiai, agurkai, pomidorai ir braškės.

Česnakų ištraukai imama 10 g susmulkintų česnakų 1 litrui vandens. Ji ruošiama taip pat, kaip ir beicavimui. Tinka vartoti taip, kaip ir asiūklio nuoviras.

Svogūnų nuoviras taip pat tinka ligų sukėlėjų naikinimui ir plitimo stabdymui ant minėtų augalų. Imama 15 g šviežių susmulkintų svogūnų galvučių 1 litrui vandens. Šiek tiek pamirkius, užpilas užvirinamas ir ataušinamas. Naudojamas šviežias.

Krienų ištraukai pagaminti imama 30 g šviežių susmulkintų krienų lapų ir šaknų 1 litrui vandens. Užpilas laikomas apie 12 valandų, paskui naudojamas saugant vaismedžius nuo moniliozės.

Dirvinių pienių ištrauka tinka saugant daržoves ir gėles nuo tikrosios miltligės. Ištraukai pagaminti imama 1 kg antžeminės augalo dalies 3 litrams vandens. Žolė mirkoma 7–8 valandas. Purkšti augalus rekomenduotina kas 4–6 dienos.

Augaliniais preparatais galima kontroliuoti daugelį augalų kenkėjų, tik reikia nepamiršti, kad skirtingi preparatai skirtingai veikia ne tik atskiras kenkėjų rūšis bet ir jų kiaušinius, lervas ar suaugėlius.

Pelynų (karčiųjų kiečių) nuoviras gaminamas 3 g džiovintos žolės užpylus 1 l verdančio vandens. Ataušintą nuovirą galima naudoti pavasarį saugant augalus nuo erkių, amarų, įvairių vikšrų, skruzdėlių ar net nuo veimutrūdės sukėlėjų. Vasaros metu 3 kartus praskiestas nuoviras tinka nuo amarų.

Dilgėlių ištrauka gaminama dilgėlių lapus arba smulkintus stiebus užpylus vandeniu ir palaikius 12–24 valandas. Kuo stipresnis užpilas, tuo jis efektyvesnis. Puikiai naikina amarus ir kai kuriuos kitus kenkėjus.

Plačialapių paparčių ištrauka tinka žiemojantiems amarų kiaušiniams naikinti. Ji gaminama paėmus 1 kg žalios arba 100 g sausos žaliavos, užpylus vandeniu, kad apsemtų, ir laikoma 2 savaites, kartkartėmis pamaišant mediniu pagaliu. Palaikius tokį užpilą parą ir po to 30 minučių pavirinus, gaunamas nuoviras, kurį ataušinus galima naudoti kaip repelentinę priemonę nuo daugelio kenkėjų.

Bitkrėslių nuoviras efektyviai saugo augalus nuo daugelio kenkėjų vegetacijos periodo metu, tačiau juo galima naikinti ir žiemojančius kenkėjų kiaušinius, dezinfekuoti dirvą. Nuovirui paruošti imama 300–500 g šviežios arba 30 g džiovintos bitkrėslių žolės 10 l vandens. Užpiltą vandeniu žolę reikia laikyti 24 valandas, paskui užpilą 30 minučių pavirinti.

Varnalėšų ištrauka gaminama iš smulkiai supjaustytų varnalėšų lapų, kurie užpilami vandeniu ir laikomi 3 paras. 10 litrų vandens imama 3–4 litrai smulkintų, šviežių varnalėšų lapų. Užpilas tinka nuo kopūstinio baltuko vikšrų.

Tabako nuoviras ir ištrauka yra efektyvi priemonė nuo amarų tripsų, blakučių, drugių vikšrų ir kai kurių kitų kenkėjų. Ištrauka gaminama imant 400–500 g sausų tabako lapų ar stiebų 10 litrų vandens. Užpilas laikomas 2 paras. Nuovirui imama 1 kg žaliavos 10 litrų vandens. Verdama apie 30 minučių ant silpnos ugnies.

Tabako dulkės tinka saugoti augalus nuo spragių. Jos naudojamos vienos arba mišinyje 1:1 su pelenais.

Tabako dūmai taip pat neigiamai veikia kenkėjus, ypač amarus ir blakutes. Augalai dūmuose laikomi 30 minučių.

Pomidorų ir bulvių ligų nepažeistos antžeminės dalys gali būti naudojamos naikinant amarus, blakutes, drugių vikšrus, voratinklines erkes. Vandeninė ištrauka naudojimui ruošiama taip: imama 1,2 kg šviežių (0,6–0,8 kg sausų) bulvienojų ir mirkoma 10 litrų šilto vandens 3–4 valandas, paskui ištirpinama 200 g skysto muilo ir purškiama. Iš pomidorų antžeminių dalių daromas nuoviras: 10 l vandens imama 4 kg šviežių pomidorų ar nesunokusių vaisių, virinama ant silpnos ugnies 30 minučių, paskui purškiama.

Karklavijo antžeminės dalies nuoviras gerai naikina drugių vikšrus ir vabalų lervas. Nuovirui pagaminti imama 5–6 kg 10 l vandens, verdama 3–4 valandas. Paskui nuoviras nukošiamas ir dvigubai praskiedus išpurškiamas ant augalų.

Kiaulpienių ištrauka naudojama saugant augalus nuo amarų, tripsų, blakučių, erkių. Tam tikslui imama 0,2–0,3 kg šaknų arba 0,4 kg lapų ir užpilama 10 l šilto vandens. Uždengus indą, žaliava mirkoma 2–3 valandas. Purškiami vaismedžiai pumpurams sprogstant, po žydėjimo, trečią kartą purškimas pakartojams po 10–14 dienų. Dekoratyvinių augalų apsaugai naudojama stipresnė ištrauka, tam pačiam kiekiui vandens imant 1 kg lapų arba 0,5 kg šaknų ir mirkant 3 paras.

Karčiųjų rūgčių nuoviras tinka daugeliui kenkėjų naikinti soduose ir daržuose. Nuovirui paruošti imama 1 kg šviežios žolės 10 l vandens ir verdama apie 30 minučių.

Smulkiųjų ir gausiažiedžių rūgštynių šaknų ištrauka gaminama imant 200–300 g susmulkintų šaknų 10 litrų vandens. Užpilas laikomas 3 valandas, paskui jį galima naudoti, saugant kopūstines daržoves nuo amarų, spragių arba vaismedžius nuo erkių.

Didžiųjų pentinių ištrauka saugo augalus nuo kurklių, gumbinių nematodų ir svogūninių šakninių erkių. Ištraukai paruošti imama 500 g sausų stiebų su lapais ir 50–60 g šaknų arba 250 g sėklų 5 litrams vandens. Užpilas laikomas 5 paras, paskui perpus atskiedus vandeniu juo laistomi augalai, skiriant 1,5–2 litrus ištraukos 1 augalui.

Sėjamųjų kanapių nuoviras apsaugo bulves nuo kolorado vabalo lervų. Nuovirui paruošti imama 100 g žydinčių kanapių žolės ir užpylus 2 litrais vandens 6–10 minučių pavirinama. Purškimui imama 200 g nuoviro 10 litrų vandens.

Karčiosios paprikos vaisių nuoviras naikina ne tik amarus, blakutes, drugių vikšrus, bet ir šliužus. Nuovirui paruošti 1 kg šviežių arba pusė kilogramo džiovintų paprikos vaisių susmulkinama ir užpylus 10 litrų vandens verdama 1 valandą. Nuovirui leidžiama 2 paras nusistovėti. Purškimui nuoviro imama 125 g 10 litrų vandens. Ruošiant nuovirą būtina saugotis jo patekimo ant odos ir į akis.

Dauguma augalinių preparatų yra nepavojingi žmogui bei naudingai faunai, tačiau persistengti tikrai nederėtų, besaikis ir neapgalvotas jų naudojimas gali ir pakenkti. Kad naudojami preparatai geriau prikibtų prie augalų ir ilgiau ant jų išsilaikytų, rekomenduojama į purškimui skirtus ekstraktus, nuovirus ar ištraukas įmaišyti skysto (žalio) muilo.
Atsakyti