QUOTE(Yvette @ 2011 07 13, 23:17)
nu *****, gal nebetrink to, ką rašai. Dažnai tai darai, o norisi paskaityti ir tavo mintis. Dabar iš tokių nuotrupų kaip viršuje neaišku apie ką, kur ir kaip galima pasidomėti. Aš taikiai, jei ką. ir rimtai. Nes rodos protingai parašai o paskui šast ir nebėr.
Atsiprašau. Kartais jaučiuosi nejaukiai, nes nematau pašnekovo. pablevyzgot man nesunku, o rimtai kalbėti aš jau nuoginuosi, kažkaip ir ypač kai nesulauki atsako... Na, galiu pakartoti, kad jau esu apie tai rašiusi, bet niekas nesureagavo. T.y. siūliau papasakoti apie naratyvinę nuotraukos kompoziciją. Trumpai tariant kiekvienas kūrinys (vaizdinis, garsinis, žodinis) turi istoriją, jei jos nėra, tai nėra kūrinys (nerandu atitikmens, kažkas tai taip pat galėtų būti. Pavyzdžiui, portretas ar peizažas ne visada kalba). O naratyvinė kūrinio schema yra griežtai struktūrizuota, viena iš trumpų yra vadinamoji
penkianarė transformacija - pradinė padėtis (arba elipsė, nebūtina), komplikacija, dinamika, išvada ir galutinė padėtis (nebūtina). Nebūtinos dalys yra kūrinio istorijos pradžia ir pabaiga, t.y. kartais neaišku nuo ko prasideda istorija ir ji gali būti be pabaigos. Kitos trys dalys negali būti taip aiškiai nusakytos apibrėžimais ir gali būti labiau suvokiamos analizuojant kūrinį. Ypač vizualinį... Su literatūra paprasčiau (nors kitais aspektais sudėtingiau
)
Taigi, kas dar. Yra ne vienas būdas analizuoti nuotraukas - semiotika labai sunkus mokslas, su diskursyviniu, naratyviniu, loginiu semantiniu lygmeniu (jame paaiškėja tiesa, kurios net autorius dažnai nemato). Esmė tokia - pirmiausia išnagrinėjamas paviršinis lygmuo, tada giluminis ir sudėliojamas semiotinis kvadratas, prieštaros, kurios yra būtinos kiekviename kūrinyje (kad ir Laukinės atveju - figūros - vetuvės, šeimyninė laimė, ne vestuvės, laikas iki "taip", laikrodis - laikas, neišvengiamybė arba mirtis, telefonas - bendravimas arba gyvenimas ir t. t. ).
Įvairių būsenų transformacijos ir jų jungtys priveda iki loginio lygmens, iki elementaraus pasakojimo. Dar galima paminėti, kad yra labai svarbių schemos fazių, pavyzdžiui, manipuliacija - daryti, kad darytų (skambinti, kad ateitų), kompetencija (jis sugeba tą daryti, nes jis turi jos telefoną ir žino, kad gali skambinti), atliktis, daryti, kad būtų (skambinti, nes reikia susitikimo), sankcija - įvertinimas arba apdovanojimas (ji pasiunčia tą vyrą velniop, arba sutinka). Ištyrus kiekvieną detalę atsekame istoriją
Trumpai tariant, šiaip čia labai ilgas, kruopštus darbas.
Taigi, siūlau, jei kam įdomu, perskaityti mūsų semiotikų darbus (taip greitai pamenu dabar Sauliaus Žuko "Teksto gilumas", ten analizuojamas Mekas ir Sutkus), mūsų semiotikai stiprūs, daugelis jų Greimo sekėjai (čia ilga istorija, kas nežino kas jis, tai nepradėsiu
). Dar yra daug semiotikos leidinių, kurie vadinasi "Baltos lankos" (su numeriais), ten analizuojamos ir nuotraukos, ir literatūra (daugiausia), ir paveikslai.
Žinant tam tikrus niuansus, galima manipuliuoti ir vizualiniu kūriniu (pavyzdžiui, tam tikros spalvos, pozos, kairysis vizualizacijos kraštas). Siūlau perskaityti iš 'Baltų lankų" semiotinę analizę "Manos rinkimas". Galima skaityti Geertz'ą, Greimą, Lotmaną.
Dar Kęstutis Nastopka analizuoja nemažai, dabar galvoju, ar ne jo knygoje "Literatūros semiotika" yra ir apie nuotraukas. Gal ir pas jį.
Apie naratologiją lietuvių kalba knygų nelabai yra. Rusų yra, prancūzų.
Analizės būdai išvalo paviršinius dalykus ir priešpastato kontrastus. Jei kūrinys yra chaltūra, jame trūks dėmenų, nebus logikos.
Kiek aš esu analizavusi, tai tikrai labai sunkus, bet, kad Jūs žinotumėt, koks įdomus darbas...
P.S. Čia negali būti improvizacijų. Visos figūros paremtos žodynais, kolektyvinėmis metaforomis, semiotikas negali remtis SAVO nuomone ir įsivaizdavimu. Yra žodynai, reikšmės (jeigu kas skaitys apie Sutkų, bangelės ir gotika ne todėl, kad jam taip atrodo, o todėl, kad jis žino, kas yra gotika (jei suklydau su laikmečiais, atsiprašau
).