Įveikiau nevaisingumą

Sveikos mergytes,

Norejau jums ikvepti vilties, ypatingai toms kurios cia uzsuka pasiskaityti ikvepianciu istoriju, belaukiant savo stebukliuku. Pati nuolat skaitydavau sias istorijas, vis laukiau nauju, kazkaip pagalvodavau, kaip faina toms, kurios pastodavo po nesekmingu ivf, gydytoju blogu diagnoziu ir t.t. Skaitydama tikrai masciau, na man tai jau taip nebus..bet va turiu jau savo 5 dienu stebukleli, kuris yra dabar visas mano gyvenimas!!!

Musu istorija tokia, stebuklinga sakyciau, as iki siol negaliu patiketi, kad mums pasiseke, baimes pilnos kelnes buvo visa nestuma. O viskas prasidejo nuo to, kad turiu policistines kiausides, pries paskiriant skatinima, gydytoja liepe padaryti vyrui spermograma, ir ka buvo sokas, tik keli negyvi spermiukai, pakartojimai, nedaugiau nei 1,5 mln/mlitre, is kuriu daugiau nei puse negyvu, na vienu zodziu tuomet prasidejo metai lankymosis pas gydytojus, gerimas vitaminu, bandymas kazkokiu vaistu, akupunkturos, priezasciu nerasta, numanem kad del antibiotiku vartojimo. vasara spermiukai pagerejo iki kokiu 8-9 miln, nutariau as pasidaryti laparaskopija, pradurste man kiausides, po jos susitvarke ciklas, tapo reguliarus. Nuvaziavom i LV, ten atsisake padaryti Ivf, nepraejus pusei metu po laparaskopijos, bet kadangi spermiukai pagerejo iki 20 miln, nors morfologija gera buvo tik 1%, Isisprasiau pas Trejisa IUI, na kad embriologe paziuretu, kaip ten jie realiame gyvenime dirba, po dvieju men, darom iui, ir ka, nei vieno cempiono, kuris isplauktu pro kliutis, Trejisas pasake, kad galim nebelaukti puse metu, o daryti ivf, nepastosit vis tiek... Na susitaikem, buvo skaudu, nes zlugo daug vilciu...vasario men pradejom stimuliuotis, viskas klostesi gerai, nors buvo rizika, kad bus hyperstimuliacija, ir ka, apsivaisino is 23 kiausialasciu 13, stiprus antra diena buvo 8, o atvaziavus isodinimui blogos naujienos, beveik visi nustojo gerai dalintis, isodino du 7 lasteliu (na antras is 6 iki 7 pries pat isodinima pasidalino), nors labai tikejau, bet buvome jau nusimine, nes Trejiso teigimu embrionai nesidalino toliau butent del vyro genu ( trecia para), susirgau labai aksti, 8 dpi, bet jau nujauciau, kad nieko nebus...labai sunkiai atsigavau, bet vel kibome i kova..tuo metu nezinojau, bet man atrodo, kad Trejisas padare labai blogai, jog man neleido sprogduku, o bijodamas hyperstimuliacijos suleido prie punkcija dipherelino.
Pradejom ruostis 2 ivf, nusprendem daryti Lt, issirinkom Odeta Kazlauskiene, pasnekejom su jos embriologe, ji taip pat negalejo atsakyti kodel trecia para nustojo dalintis musu embrionukai. Prisipirkom vitaminu is usa, pradejom gerti baltyminius kokteilius, vyras pradejo sportuoti...isvaziavom i turkija dviem savaitem pailseti, aplankem sv. Nikolajaus koplycia, tik ekskursijos metu suzinojom, kad aplankius jo koplycia, seimoms padeda susilaukti vaikuciu, tuomet mes tik pajuokavo, kad dar ta menesi uzkibs, tai jei bus pavadinsim sunu Nikolajumi ( tuomet jau buvo po ovuliacijos), na bet aisku nieko...bet va kita menesi, mano ovuliacija kazkaip ivyko anksciau, tai sakau dar spejam isnaudoti si etapa, pries pradedant ilgaji protokola ivf, darbavomes kaip niekad intensyviai, ir ka, jau einant pas gydytoja leistis dipherelino, nutariau pasidaryti 7dpo hcg, turim 4!, tik 4:) tai del tokiu skaiciuku gydytoja turbut nebutu atidejusi ivf, nes norma pas kiekviena zmogu yra iki 5 hcg. Bet vis del to gydytoja atidejo musu antro ivf starta, nes ,rado pas mane mycoplasma genitalium, ir nutarem atideti ivf iki rudenio...verkiau siaubingai tuomet, o dabar dekoju neapsakomai Dievui, kad taip viska ideliai sudeliojo...grizus namo nusiraminau ir kazkaip nusprendziau, kad pasidarysiu po dvieju dienu vel hcg, o iki to laiko del visa ko panaudosiu crinone ir aspirina...ir ka po dvieju dienu, musu didziausiam netiketumui jau turim 8 hcg.. tikrai dar nieko negali sakyti, nes tai labai mazai, bet va dar po dvieju dienu turim visus - 42, skaiciausi jau oficiali nestuke! Negalejau patiketi!!! O ir testukai jau diena pries rode vaiduokliukus gana ryskius (beje rekomenduoju rapireg ir bitutes testukus, man jie labai anksti parode). Skaiciukai  taip ir kilo, tik vienu momentu nepadvigubejo (nuo 252 iki 640, per tris paras), tai buvau panikoje, bet gydytoja paprotino ir liepe nebesidaryti daugiau jokiu hcg, nes visoms buna skirtingai...Paskui pamatem puslyte su trynuku, paskui jau ir embrionuka su sirdutes plakimu, paskui pradejo eiti rudas krinonas, tai teko vel apsilankyti pas gydytoja po keliu dienu, tuomet buvo labai labai isigande, bet viskas gerai buvo musu zvirbliukui, turbut kaklelis buvo pasidirgines...
na nestumas buvo nei sunkus nei lengvas, po genetiniu kraujo tyrimu turejome didele tikimybe 1:74, kad maziukas bus su edvardso simdromu (nedarem vaisiaus vandenu tyrimu, pasitikejom keliais echohoskopo tyrimais, vis tiek as beveik 20 savaite nebegaleciau nutraukti nestumo, juolab, kad jauciau jau savo stebuklelio judesiukus), aisku niekas nepasitvirtino... toliau seke gestacinis diabetas, diagnozuotas 23 savaite, laikemes grieztos dietos, bet to pasekmeje priaugau tik 12 kg nestumo metu, o mes su mazyliu abu sveiki jau dabar toliau nuo 26 savaites grese prieslaikinis gimdymas, nes kaklelis siek tiek buvo atsiveres ir taip beveik iki galo nestumo teko pagulineti namie... sulaukeme savo stebukliuko 38 savaiciu ir 5 dienu uz visa labai gera ir saugia prieziura nestumo metu esu be galo dekinga Odetai Kazlauskienei, ji nuostabi sioje srityje, saugojo mane kaip kiausini
  Gimdymas buvo tikrai nesunkus, neskaitant paskutiniu be proto skaumsingu saremiu, kurie uzsitese ilgiau, nes zvirblis nenusileido gerai...pagimdziau skaityk per 5 valandas...
o dabar mes visi kartu jau penkta diena dziaugiames savo sunaituku, kurio sventas vardas bus tikrai Nikolajus per daug sutapimu... visa nestuma as lankiausi baznycioje meldziausi visiems sventiesiems, kad tik viskas butu gerai maziukui, ir man jie tikrai padejo, be galo as jiems esu dekinga...
beje, mes jau  buvom pradeje tvarkyti dokumentus del ivaikinimo ir toliau butume tese, nes planuojame is kart po maziuko, metu, dvieju begyje isivaikinti, bet neleido nescioms eiti i kursu, tai teks palaukti kol sunelis paaugs ir bandysim surasti jam sesyte

WOW! Kokia jaudinanti, stebuklinga istorija!!!     

O kaip suneli pavadinot? Nikolajum? 

Na ka atejo laikas ir man papasakoti savo istorija, mano dabartine busena nusako mano nikas, bet turbut neuzteks vietos siame poste mano visam pasakojimui, o pasakoju tik tam kad Jus mielos moterys, busimos mamos neprarastumete vilties net ir tada kai sansai pastojimui yra lygi nuliui, taigi:

Gerai, begu nes girdziu kad jau pabudo mano gyvenimo stebuklas     

sveikos as naujoke nemoku dar cia elgtis ar priimsit mane