Sveikos gyvos beskaitančios šią temą,
noriu papasakoti savo istoriją - ji tikrai nėra labai graudinanti ar jaudinanati kaip daugelio kitų, dar ir be pabaigos, tačiau tikiu, kad kuriai nors vienai ji kažkuom padės ar įkvėps ryžto, tikėjimo.
Su vyru gandrų nesulaukėme apie porą metų, buvome pasidarę hormonų tyrimus - norma, spermatograma - norma, ovuliacija, regis, vyko. Dar po pusmečio pasidariau gimdos nuotrauką - vienas kiaušintakis nepratekamas. Gydytoja nuramino, jog tikimybė pastoti - 50 -proc., tad nieko tokio, tačiau rezultatų vis nebuvo. Stimuliavausi hormonais 3mėn., tačiau vis tas pats. Gydytoja pasiūlė laparoskopiją, o po jos - inseminaciją. Laparoskopijos rezultatų be proto bijojau, prisiskaičiau internete, kad vos ne kas antrai moteriai randama išplitusi endometriozė, tad pergyvenau baisiausiai, tačiau nieko panašaus - endometriozės nebuvo, o kiaušintakis vienas buvo nepratekamas dėl to, jog vaikystėje turėjau trūkusį apendiksą, buvau operuota, iki šiol turiu nemažą randą pilvo apačioje, tad nuo to rando užaugusios kelios sąaugos it siūlai buvo užkabinę mano kiaušintakį dėl ko jis atliekant gimdos nuotrauką ir rodė nepraeinamumą. Tačiau gydytoja viską sutvarkė, praeinamumą patikrino - geras. Išrašius iš ligoninės buvo pasiūlyta intensyviai darbuotis šiuo klausimu, tad rezultatų jau norėjosi gauti iškart - tačiau nebuvo. Netyčia apsilankiau pas homeopatą (jis pakankamai žinomas ir išgirtas mūsų mieste) - visai kitu klausimu ir atsiminusi savo bėdą, jo užklausiau apie tai. Jis man išrašė kažkokių žolinių lašiukų, mažai tikėdama juos sugėriau per mėnesį, atėjau sekantį kartą jis išrašė panašių - sugėriau pusę buteliuko ir ... nepatikėste - nesulaukusi kelias dienas savo dienų ir pasidarius testą man švietė dvi ryškios juostelės
. Negaliu pasakyt kieno dėka tai įvyko: ar tai homeopato lašiukai, ar tai laparoskopija (po jos buvo praėję 3 mėn.), ar stebuklas, tačiau šiuo metu mano pilve spurda mūsų nauja gyvybė
Aišku, labai išgyvenu, kad tik viskas mums būtų gerai ir sklandžiai, kad vaikelis gimtų sveikas. Bet vien jau tai, kad pastojau, man reiškia viską. Todėl noriu palinkėti visoms neprarasti vilties ir imtis visų įmanomų ir neįmanomų priemonių, kad pasiektumėte savo tikslą, kad ir kaip tos priemonės beatrodytų absurdiškos. Gal kam padės pasėdėjimas ant vaisingumo akmens Žemaitijoje, gal kam šampano butelis atsipalaidavimui, o kam gal ir žoliniai lašiukai.
Sėkmės
100% sutinku LABAI jautri istorija su laiminga pabaiga 
