QUOTE(Rutele_S @ 2012 05 22, 05:40)
Noreciau ir savaja pasipasakoti...
Ir as apsiasarojau.. Dekui Viespaciui uz dar viena stebukla!
Ir as apsiasarojau.. Dekui Viespaciui uz dar viena stebukla!
QUOTE(Adrija1 @ 2012 05 23, 09:06)
Pritariu
Labai grazi istorija, didziausi sveikinimai, tikiuosiu tuoj visos galesim parasyt savo istorijas apie 
Rutele, graudi iki asaru sekminga istorija
merginos tikrai visos savo stebuklelius glausit prie krutines
va ir mano "negalejimas" dabar net i wc neisleidzia 
merginos tikrai visos savo stebuklelius glausit prie krutines
va ir mano "negalejimas" dabar net i wc neisleidzia
istorijos kaip is pasaku, tik aciu Dievui tikros 
Adrija,Rutele beskaitydama ir as susigraudinau... 
nuosirdziai sveikinu...
beje as taip pat lankausi pas Klima,buvau pastojus,bet persileidau,dbr laukiu GN(pries ta pastojima irgi laukiau jos,bet isvydus II jos nebeprireike,dbr vel eisiu prasytis,kad GN atliktu)
Tikiuosi kada nors ir as sitoje temuteje suteiksiu kam nors vilciu(savojo stebuklelio laukiam jau virs 3m )!!!
nuosirdziai sveikinu... beje as taip pat lankausi pas Klima,buvau pastojus,bet persileidau,dbr laukiu GN(pries ta pastojima irgi laukiau jos,bet isvydus II jos nebeprireike,dbr vel eisiu prasytis,kad GN atliktu)
Tikiuosi kada nors ir as sitoje temuteje suteiksiu kam nors vilciu(savojo stebuklelio laukiam jau virs 3m
)!!!
QUOTE(Rutele_S @ 2012 05 22, 13:40)
Dovanokit kad taip issipleciau. Pati berasydama dar karta nubraukiau dziaugsmo asara...
Nuostabi istorija!
Aciu Dievuliui kuris suteike dar vienai seimai didziausia dziaugsma gyvenime!
Sveikos mergaites, as irgi noreciau pasidalinti sava istorija... kazkada skaiciau laimingas pabaigas ir galvojau ar kazi man ji ateis.. nors jauna buvau... tik 22-23 metai, taciau su vyru jau daug laiko, nuo 17 metu.. nezinau kodel jau nuo 18 pradejom nesisaugoti, mano vyras sesiais metais uz mane vyresnis... jauni buvom, ne taip susimastydavom, kodel neuzkibom... kai buvo 20 meteliu istekejau, tada pradejo pirmos mintys lysti, o kodel nera, mano MB jau 26 neuzkalnu gi... tada pradejom dometis privaciu kliniku kainomis, nes ginekologe pasake, kad pas mane viskas tiesiog pasaka, darant paprasta apziura,.. na ir taupyti... bet.. atejo krize, as netekau gero darbo, MB taip pat... likom gyventi, is vienos algos... tie pinigeliai, kuriuos sutaupeme pradejo tirpti, kol ju visai nebeliko, nes bustas buvo nuomojamas, o tai imdavo daug pinigeliu... kol galiausiai po metu sunkumu nusprendeme, kad vystame i UK.. isikureme, susiradome darbus, ir tada ohoho daktarai cia nemokami, gi begam su MB, nes svajone dar vis nenori ateiti.. prasidejo tyrimai, kas gyvena UK zino, kaip tai ilgai trunka... na ka gi isvados, MB turtas menkas, o kas tiesiog tobula busima mamyte pagal tyrimus... daktarai dave pagerti sesiu menesiu kursa stimuliaciniu vaistuku... jei nieko tai ateiti tada taikys IVF ar UF.. na ka gi, pirmi menesiai buvo intensyvus, sekimas dienu, ND daromi ohoho kaip, savaite pries savaite po vaisingu dienu... kad tik uztaikyt, po tu savaiciu keliu ND nelabai norisi bedaryt... kaip nieko taip nieko...mmm kaip laikrodukas... ir tada su MB nusispjovem, kaip bus taip bus.... gyvenam sia diena, ND kada norim, ir gana nervus gadinti, pratempiam tuos likusius menesius ir gryztam pas daktarus... kantrybes tikrai pritruko, jau tikejom kad esame nevaisinga pora... trecia menesi MB pradejo saukti, kad nebegerciau tu vaistu, kadangi kepenys siek tiek streikuot pradejo... bet as kazkaip nusprendziau jei israse daktaras tai ir pabaigiu gerti... na ir isgeriau penkis kursus... lauke paskutinis sestas... iki mmm viena diena, dirbu darbe, ir lenda durna mintis, kad as laukiuos, bet taip lenda, kad negaliu is galvos iskratyti.. is pradziu buvo is saves juokinga, gi taip negali buti, gi mums nei karto per sesis metus neuzkibo, o po to susimasciau, ir nusprendziau, mano MB sekancia diena i darba, man poilsis, ryta nieko nesakau, pasidarau testa, jei neigiamas, bent jo sirdeles neskaudinsiu MB... na atsikeliau, nuejau ir pasidariau viena testa, buvau nusiteikus kaip visa laika isvysti I juostele, gi cia ne naujiena, kiek tokiu matyta... ne minute nepraejo, o teste sviecia II... stoviu ir nezinau, vaidenas ar ne... tada nusprendziau, testas pigus, palauksiu dar keleta valandu ir dar du pasidarysiu, kaip tik turejau savo vaistineleje... aisku poros valandu nesulaukiau, nulekiau gal uz nepilnos valandos vel darytis... ir vel gi abusu su II.. o tada ir apsiverkiau... kodel vyro nera salia, kaip jam reikes pasakyti, su tom mintim jis man skambina, as susikaupiau, kadangi jis mane gerai zino iskart pasake kad kazkas negerai, o as viskas gerai, primelavau, ir padejus rageli toliau verkiau... ir gryzo mano MB is darbo ir pateikiau tris nestumo testus, ir verkem toliau abudu apsikabine....
Siandien bega jau keturiolikta savaite , baisu, nes minusine mano kraujo grupe, bet manau viskas bus gerai, tiek metu lauktas turi gi atbegti pagaliau.. mergaites nenuleiskit nosytes, ateis ir jusu diena... ir jus cia parasysit savo istorija, kaip ir as savaja...
tikiuosi neapsibodo skaityti..
Siandien bega jau keturiolikta savaite
, baisu, nes minusine mano kraujo grupe, bet manau viskas bus gerai, tiek metu lauktas turi gi atbegti pagaliau.. mergaites nenuleiskit nosytes, ateis ir jusu diena... ir jus cia parasysit savo istorija, kaip ir as savaja... tikiuosi neapsibodo skaityti..
QUOTE(Ingooole @ 2012 06 04, 23:16)
Sveikos mergaites, as irgi noreciau pasidalinti sava istorija... kazkada skaiciau laimingas pabaigas ir galvojau ar kazi man ji ateis.. nors jauna buvau... tik 22-23 metai, taciau su vyru jau daug laiko, nuo 17 metu.. nezinau kodel jau nuo 18 pradejom nesisaugoti, mano vyras sesiais metais uz mane vyresnis... jauni buvom, ne taip susimastydavom, kodel neuzkibom... kai buvo 20 meteliu istekejau, tada pradejo pirmos mintys lysti, o kodel nera, mano MB jau 26 neuzkalnu gi... tada pradejom dometis privaciu kliniku kainomis, nes ginekologe pasake, kad pas mane viskas tiesiog pasaka, darant paprasta apziura,.. na ir taupyti... bet.. atejo krize, as netekau gero darbo, MB taip pat... likom gyventi, is vienos algos... tie pinigeliai, kuriuos sutaupeme pradejo tirpti, kol ju visai nebeliko, nes bustas buvo nuomojamas, o tai imdavo daug pinigeliu... kol galiausiai po metu sunkumu nusprendeme, kad vystame i UK.. isikureme, susiradome darbus, ir tada ohoho daktarai cia nemokami, gi begam su MB, nes svajone dar vis nenori ateiti.. prasidejo tyrimai, kas gyvena UK zino, kaip tai ilgai trunka... na ka gi isvados, MB turtas menkas, o kas tiesiog tobula busima mamyte pagal tyrimus... daktarai dave pagerti sesiu menesiu kursa stimuliaciniu vaistuku... jei nieko tai ateiti tada taikys IVF ar UF.. na ka gi, pirmi menesiai buvo intensyvus, sekimas dienu, ND daromi ohoho kaip, savaite pries savaite po vaisingu dienu... kad tik uztaikyt, po tu savaiciu keliu ND nelabai norisi bedaryt... kaip nieko taip nieko...mmm kaip laikrodukas... ir tada su MB nusispjovem, kaip bus taip bus.... gyvenam sia diena, ND kada norim, ir gana nervus gadinti, pratempiam tuos likusius menesius ir gryztam pas daktarus... kantrybes tikrai pritruko, jau tikejom kad esame nevaisinga pora... trecia menesi MB pradejo saukti, kad nebegerciau tu vaistu, kadangi kepenys siek tiek streikuot pradejo... bet as kazkaip nusprendziau jei israse daktaras tai ir pabaigiu gerti... na ir isgeriau penkis kursus... lauke paskutinis sestas... iki mmm viena diena, dirbu darbe, ir lenda durna mintis, kad as laukiuos, bet taip lenda, kad negaliu is galvos iskratyti.. is pradziu buvo is saves juokinga, gi taip negali buti, gi mums nei karto per sesis metus neuzkibo, o po to susimasciau, ir nusprendziau, mano MB sekancia diena i darba, man poilsis, ryta nieko nesakau, pasidarau testa, jei neigiamas, bent jo sirdeles neskaudinsiu MB... na atsikeliau, nuejau ir pasidariau viena testa, buvau nusiteikus kaip visa laika isvysti I juostele, gi cia ne naujiena, kiek tokiu matyta... ne minute nepraejo, o teste sviecia II... stoviu ir nezinau, vaidenas ar ne... tada nusprendziau, testas pigus, palauksiu dar keleta valandu ir dar du pasidarysiu, kaip tik turejau savo vaistineleje... aisku poros valandu nesulaukiau, nulekiau gal uz nepilnos valandos vel darytis... ir vel gi abusu su II.. o tada ir apsiverkiau... kodel vyro nera salia, kaip jam reikes pasakyti, su tom mintim jis man skambina, as susikaupiau, kadangi jis mane gerai zino iskart pasake kad kazkas negerai, o as viskas gerai, primelavau, ir padejus rageli toliau verkiau... ir gryzo mano MB is darbo ir pateikiau tris nestumo testus, ir verkem toliau abudu apsikabine....
Siandien bega jau keturiolikta savaite , baisu, nes minusine mano kraujo grupe, bet manau viskas bus gerai, tiek metu lauktas turi gi atbegti pagaliau.. mergaites nenuleiskit nosytes, ateis ir jusu diena... ir jus cia parasysit savo istorija, kaip ir as savaja...
tikiuosi neapsibodo skaityti..
Siandien bega jau keturiolikta savaite
, baisu, nes minusine mano kraujo grupe, bet manau viskas bus gerai, tiek metu lauktas turi gi atbegti pagaliau.. mergaites nenuleiskit nosytes, ateis ir jusu diena... ir jus cia parasysit savo istorija, kaip ir as savaja... tikiuosi neapsibodo skaityti..
Grazi istorija. Itraukianti. Sekmes nesiojant vaikeli
QUOTE(Ingooole @ 2012 06 04, 22:16)
Sveikos mergaites, as irgi noreciau pasidalinti sava istorija... kazkada skaiciau laimingas pabaigas ir galvojau ar kazi man ji ateis.. nors jauna buvau... tik 22-23 metai, taciau su vyru jau daug laiko, nuo 17 metu.. nezinau kodel jau nuo 18 pradejom nesisaugoti, mano vyras sesiais metais uz mane vyresnis... jauni buvom, ne taip susimastydavom, kodel neuzkibom... kai buvo 20 meteliu istekejau, tada pradejo pirmos mintys lysti, o kodel nera, mano MB jau 26 neuzkalnu gi... tada pradejom dometis privaciu kliniku kainomis, nes ginekologe pasake, kad pas mane viskas tiesiog pasaka, darant paprasta apziura,.. na ir taupyti... bet.. atejo krize, as netekau gero darbo, MB taip pat... likom gyventi, is vienos algos... tie pinigeliai, kuriuos sutaupeme pradejo tirpti, kol ju visai nebeliko, nes bustas buvo nuomojamas, o tai imdavo daug pinigeliu... kol galiausiai po metu sunkumu nusprendeme, kad vystame i UK.. isikureme, susiradome darbus, ir tada ohoho daktarai cia nemokami, gi begam su MB, nes svajone dar vis nenori ateiti.. prasidejo tyrimai, kas gyvena UK zino, kaip tai ilgai trunka... na ka gi isvados, MB turtas menkas, o kas tiesiog tobula busima mamyte pagal tyrimus... daktarai dave pagerti sesiu menesiu kursa stimuliaciniu vaistuku... jei nieko tai ateiti tada taikys IVF ar UF.. na ka gi, pirmi menesiai buvo intensyvus, sekimas dienu, ND daromi ohoho kaip, savaite pries savaite po vaisingu dienu... kad tik uztaikyt, po tu savaiciu keliu ND nelabai norisi bedaryt... kaip nieko taip nieko...mmm kaip laikrodukas... ir tada su MB nusispjovem, kaip bus taip bus.... gyvenam sia diena, ND kada norim, ir gana nervus gadinti, pratempiam tuos likusius menesius ir gryztam pas daktarus... kantrybes tikrai pritruko, jau tikejom kad esame nevaisinga pora... trecia menesi MB pradejo saukti, kad nebegerciau tu vaistu, kadangi kepenys siek tiek streikuot pradejo... bet as kazkaip nusprendziau jei israse daktaras tai ir pabaigiu gerti... na ir isgeriau penkis kursus... lauke paskutinis sestas... iki mmm viena diena, dirbu darbe, ir lenda durna mintis, kad as laukiuos, bet taip lenda, kad negaliu is galvos iskratyti.. is pradziu buvo is saves juokinga, gi taip negali buti, gi mums nei karto per sesis metus neuzkibo, o po to susimasciau, ir nusprendziau, mano MB sekancia diena i darba, man poilsis, ryta nieko nesakau, pasidarau testa, jei neigiamas, bent jo sirdeles neskaudinsiu MB... na atsikeliau, nuejau ir pasidariau viena testa, buvau nusiteikus kaip visa laika isvysti I juostele, gi cia ne naujiena, kiek tokiu matyta... ne minute nepraejo, o teste sviecia II... stoviu ir nezinau, vaidenas ar ne... tada nusprendziau, testas pigus, palauksiu dar keleta valandu ir dar du pasidarysiu, kaip tik turejau savo vaistineleje... aisku poros valandu nesulaukiau, nulekiau gal uz nepilnos valandos vel darytis... ir vel gi abusu su II.. o tada ir apsiverkiau... kodel vyro nera salia, kaip jam reikes pasakyti, su tom mintim jis man skambina, as susikaupiau, kadangi jis mane gerai zino iskart pasake kad kazkas negerai, o as viskas gerai, primelavau, ir padejus rageli toliau verkiau... ir gryzo mano MB is darbo ir pateikiau tris nestumo testus, ir verkem toliau abudu apsikabine....
Siandien bega jau keturiolikta savaite , baisu, nes minusine mano kraujo grupe, bet manau viskas bus gerai, tiek metu lauktas turi gi atbegti pagaliau.. mergaites nenuleiskit nosytes, ateis ir jusu diena... ir jus cia parasysit savo istorija, kaip ir as savaja...
tikiuosi neapsibodo skaityti..
Siandien bega jau keturiolikta savaite
, baisu, nes minusine mano kraujo grupe, bet manau viskas bus gerai, tiek metu lauktas turi gi atbegti pagaliau.. mergaites nenuleiskit nosytes, ateis ir jusu diena... ir jus cia parasysit savo istorija, kaip ir as savaja... tikiuosi neapsibodo skaityti..
Labai grazi istorija, tikiuosiu kad tuoj visos po truputeli pradesim jas cia rasyt
Sveikos merginos Aš jau šią temutę paskaitineju seniai. pas mane ta pati problema, bet laukiu stebuklo jau 13 metų. tyriausi ir aš ir vyras. abudu sveiki. Vis sakydavo laukit. o aš ir laukdavau, bet nenoriu daugiau laukt. jau 5 met. gyvenu ne Lietuvoi. ir pradejau cia tirtis iš naujo. dar tik du kartus krauja tikrino, bet pasake kad pas mane nevyksta ovulecija. tik nesuprantu kaip anksciau to nemate , nes daug tyrimų dare ir lapraskopija. Tikiuosi kad stebuklas ir i mano namus ateis 
nes per tiek metu išmokau kantriai laukt. ir jusu istorijos daug vilties duoda. sekmes jum visoms
Aš jau šią temutę paskaitineju seniai. pas mane ta pati problema, bet laukiu stebuklo jau 13 metų. tyriausi ir aš ir vyras. abudu sveiki. Vis sakydavo laukit. o aš ir laukdavau, bet nenoriu daugiau laukt. jau 5 met. gyvenu ne Lietuvoi. ir pradejau cia tirtis iš naujo. dar tik du kartus krauja tikrino, bet pasake kad pas mane nevyksta ovulecija. tik nesuprantu kaip anksciau to nemate , nes daug tyrimų dare ir lapraskopija. Tikiuosi kad stebuklas ir i mano namus ateis nes per tiek metu išmokau kantriai laukt. ir jusu istorijos daug vilties duoda. sekmes jum visoms
