Skaitydama Jusu grazias istorija, nutariau atiduoti skola ir parasyti savaja.. Nesitikejau, kad kada nors stengsiuos ikvepti vilties kitoms, bet pasistengsiu ☺
Musu su vyru meiles istorija labai ilga ir paini, meile per atstuma, issiskyrimas 9-iems metams, po kuriu vel susitikome ir nutareme pabandyti dar karta. Jis gyveno uzsieny, as Lietuvoje, tad musu pasimatymai buvo reti- I metus 3-4 kartai nuostabiu atostogu ivairiose pasaulio salyse ir taip 2,5m. (jis gyveno U.S., o as neturejau vizos I sia sali), nesisaugojom, bet per visa si laika ne karto neuzkibo. Kreipemes I specialistus- pas ji viskas puikiai, pas mane taip pat, tik siek tiek per daug prolaktino ir per mazai progesterono, pagersiu vaistuku ir per puse metu tureciau pastoti. Nepastojau, aisku, galvojau, kad kaltas atstumas, bet nuojauta sake ka kita, nes tikrai ne karta buvo tos dienos, o mums vis nesigaudavo. Per ta laika apsivedem, MB grizo I Lietuva. Su savo gimdos nuotraukomis, kurios vienai gydytojai pasirode puikios, nuejau pas Klima, jo verdiktas- kiausintakiai sunkiai pratekami, laukia laparaskopija. Ka gi, po jos isvada ta pati- desinys kiek geriau pratekamas uz kairi, kelis menesius gaudem geresniam kaiusintaky uzaugusius folius, leisdavaus Pregnyl, darbavomes ir laukdavom dvieju juosteliu. Bergdziai. Pakeiciau ginekologe, ji rado polypa gimdoje, kuri histeroskopijos metu pasalino, tuomet nukeliavau I VK- ten lauke nesekminga IUI, po kurio pakartojom GN, verdiktas dar liudnesnis- kiausintakiai jei ir prateka, tai labai, labai sunkiai, laukia IVF. Vasara stiprinau organizma, jau kuris laikas beveik nevartojau alkoholio, visiskai pakeiciau savo gyvenimo buda, nebevalgiau mesos, lankiausi sventose stebuklingose vietose, prasiau Dievo pagalbos ir kantrybes. Su piligrimine grupe aplankeme Jeruzale, kur prie Pieno Grotos mergeles Marijos paveikslo meldziau Sventaja Motina uztarimo. Spali pradejau leistis vaistus, po 6-iu dienu badymosi, daktare nutrauke stimuliacija, nes uzaugo per mazai folikulu ir paleido namo- ateik kai susirgsi. Nesusirgau, pasidariau testuka, o ten po 10-ies minuciu isryskejo antra juostele. Nepatikejau, kita ryta pakartojau kita testa, jame nieko nebuvo, tad numojau ranka- testas melavo, o daktare liepe kantriai laukti mmm, nesulaukus dar savaite pasidariau kraujo tyrima, jis buvo teigiamas, deje progesterono neuzteko mazam zirniukui ir jis nesivyste ☹ Pakeiciau daktare, nebeisejo pasitiketi ta, kuri, jei butu skyrus vaistuku anksciau, galbut butu isgelbejus mano stebukleli. Kitoj klinikoj seke dar viena IUI, nes jiems mano GN nepasirode tokia beviltiska, taciau taip pat nebuvo sekminga. As verkiau, o MB kartojo, jog butinai busiu nescia, jog jis mate mane virtuveje su didziuliu pilvu, o jo regejimai tikrai pildosi! Nebetikejau, juk metu jau 36-I, traukinys gali buti nuvaziaves. SM pagalba suzinojau apie klinika Rygoje, I kuria ir kreipemes. Daktaras Treijsas nelaukes suleido blokuojanciu doze ir prasidejo dar vieno IVF kelias. Folikulu priaugo labai daug, apsivaisino net 11-a, taciau iki finiso tiesiosios atejo tik du mazuliukai, kuriuos isodines daktaras pasake sansi- mense srednix ir palinkejes ramybes, paleido namo. Tos dvi savaites buvo pacios neramiausios man, nors vyras buvo isitikines, kad mums pavyks! Antra sv.Velyku ryta pasidariau testuka ir jame blankiai raudonavo antra juostele!!! ☺ Kadangi buvo iseigine, kraujuka nusileidau tik kita diena, rezultatas dziuginantis- 348miu/ml, kartojau dar du kartus, o testus gadinau kasdien vis dar sunkaii tikedama, kad tai kas vyksta, vyksta su mumis! Karta kai stovejau prie virykles su jau didziuliu pilvu, MB priejo, apkabino mus abi, pabuciavo mane I skruosta ir pasake si vaizda as tada ir maciau ☺ Siandien musu nuostabiai duktrytei jau siek tiek daugiau nei 4-I menesiai, o tie beveik 10-imt laukimo, nezinios, vilties metu.. atrodo, lyg ju ir nebutu buve. Tikekit, mielosios, tikekit, melskites, minkit takus ir Jums bus atlyginta
Jei turi ką mintyse, greitai turėsi ir rankose.. Jau turiu ;)
.To laukeme beveik 20 metu. 
