Įveikiau nevaisingumą

...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju  juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane,  to neseniai istarto zodzio MAMA...    

...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli... 

Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, jidejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas  Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"!
Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai 
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...

...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju  juros          melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane,  to neseniai istarto zodzio MAMA...                                                                                                                                                   






NUOSTABI ISTORIJA

Nevaisinguma iveikeme ir mes, tik dabar pasiryzau parasyti si laiska, nors musu stebukliukui jau du metukai. Mums teko planuoti tris metus, per tuos metus stengemes nepaluzti, o kai as paluzau - suzinojau kad laukiames vaikelio.
Kai pradejom planuoti ir vis nepavygdavo, nieko blogo neitareme, jug rekomenduojama per pirmus metus laukti o tik veliu kreiptis pas medikus.
Po metu pradejau tirtis as, pas mane policistines kiausides, bet su tokiomis kiausidemis pastoti galima. Pradejom tirti vyra, po tyrimo buvome sokiruoti - tyrimai labai blogi. Jei spermiju kiekis viename mililitre turi buti maziausiai 40 mln, o buvo 5.4 mln., A judriu 6 procenta., B 22 procentrai. Po tyrimu vyras keliavo pas urologa, ten prirase visokiausiu vaistu ir vitaminu ir pasake kad tokia sperma beveik neimanoma pagerinti, nes hormonu tyrimai buvo normose. Bet paskaicius apie sio gyditojo atsiliepimus nusprendeme, kad siu vaistu negersime o vaziuosime pas gytitoja Z. Bet taip pas ja ir nenuvaziavome, tai ji atostogauja, tai isvykusi, tai mums niekaip neiseina nuvaziuoti, nes mes ne vietiniai, bet tikejome kad nuvyksime. O per ta laika vyras vitaminus gere, tribestana. Po metu pakartojus tyrimus, nudziugome kad pagerejo bet ne tiek kiek reikia, nuo 5.4 mln pakilome iki 25 mln. judrumas taip pat siek tiek pagerejo A + B nuo 28 iki 38 procentu. Vaisingu klinikos gyditoja nudziugino kad su tokiai rezultatai jau galima daryti ir IUI, nes viska sutvarkius sperma pageretu. Aisku nusprendeme daryti IUI, bet nesekmingai. Po nesekmes vyras ir toliau gere selena, cinka, foli ir vitamina E, bet vis nieko neisejo. Aisku metai eina, o vaiku vis nera, buvo nusibode klausytis ko neplanuojat, ko laukiat ir taip toliau. Per visus tuos tris metus neapverkiau nei vienu menesiniu, laikiausi tvrtai, bet deja paluzai, labai nuverkiau savo paskutines menesines, prisiekiau sau kad nebeslepsime nuo kitu kad turime problemu, susitaikiau su mintimi kad yra kaip yra. Buvo sunku patiketi, kai po menesio nesulaukiau menesiniu, o pasdarius testa, parode du bruksnelius. Ir dziaugemes ir bijojom dziaugtis, meldemes kad tik nepabegtu angelius. Bet viskas baigesi gerai, nestumas ir gimdymas buvo lengvi, ir jau du metai dziaugiames savo mazyle. Taip ir nezinome ar sperma pagerejo,  ar stebuklas ivyko .
Zinau kaip yra sunku laukti ir vis tiketis, tad linkiu kantrybes ir tikejimo, ir to linkiu is visos sirdies 

Jei gerai jautiesi, metai nesvarbu . Man po mėnesio irgi jau 40 . Bet labai norėčiau dar vieno mažylio . Tie praėję metai buvo kančių, pykčių, nusivylimų ir ašarų , už tai dabar viskas atsiperka su kaupu , kai po namus laksto ,,Viską griaunantis" . Aš nesakau, kad reikia laukti pasyviai, bet VILTIES nustoti nereikia niekada. Mane labai palaikė vyras, jei ne jis, tikrai nebebūčiau ryžusis eiti iki galo.
Tikėkit ir būtinai susilauksit savo stebukliukų

Labas rytas                                                                                                         Mes irgi laukiam 14 metu  bet aciu tam forumu kad tu ne viena su ta beda, paskaitai kaip  kam pasiseka ir galvoji atskris ir pas mane gandras,gal ir as parašysiu  savo istorija  taip viltis mirsta paskutine

kai tau 36 ir neturi nei vieno ,tai labai sunku.bet kaip sakoma viltis mirsta paskutine.mes laukiam eiles prie dirbt apvai
ilgokai ir jus jau laukiat.linkiu visokeriopos sekmes     kad kuo greiciau jus aplankytu stebukliukas
KATEEE 

labas taip ilgai, as irgi va balandis ar gegužė vel startuoju prie dirb  

labas taip ilgai as irgi va balandis ar gegužė vel startuoju prie dirb  

linkiu sekmes
mums tai pirmas bus tai jauciu baime ar pasiseks

skaitau ir ziuriu kiek daug is sios temos semesi vilties. tokia buvau ir as. kai man budavo sunku ir mintys sukosi tik apie tai kad neturiu vaiko, tai man padedavo viena fraze pasakyta mano ginekologes: kol turi gimda, tol yra vilties kad turesi vaika. tad visom mergaitem noriu palinket to paties, kol dar turit organus galincius isnesiuot vaikuti, tol ir turit vilties. sekmes visoms!!!

kai tau 36 ir neturi nei vieno ,tai labai sunku.bet kaip sakoma viltis mirsta paskutine.mes laukiam eiles prie dirbt apvai
ilgokai ir jus jau laukiat.linkiu visokeriopos sekmes     kad kuo greiciau jus aplankytu stebukliukas
KATEEE