bet sveikinimai kuo nuosirdziausi...juk reikia tiketi, kad viltis mirsta paskutine...
Tikrai puiki istorija, labai ikvepianti vilties, skaiciau ir negalejau patiketi, juk tai mano istorijos analogas, skirtumas tik tas, jog as dar neturiu nei vieno kleckiuko bet sveikinimai kuo nuosirdziausi...juk reikia tiketi, kad viltis mirsta paskutine...
bet sveikinimai kuo nuosirdziausi...juk reikia tiketi, kad viltis mirsta paskutine...
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 20:54)
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA... 
Kaip graziai parasei
Ir apskritai saunuole, kad parasei 
Kaip gerai kai gerai baigias, lemta jums leliuka turet, gaila kad tiek daug iskentet turejot ...
As taip pat is cia stiprybes semiaus, o vis neprisiruosiu savo istorijos papasakot...
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 18:54)
...viltis mirsta paskutine...
Kukulka, nuostabi istorija. Susigraudinau ir sypsojausi vienu metu. Aukit diduciai. QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 20:54)
...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Kukulka, tikra vilties istorija
prisimenu tave puikiai, abi kartu pradejom žygius nevaisingumui įveikti, berods 1 IVF tuo pačiu laiku darėmės. Tavo kelias siek tike trumpesnis, bet nei kiek nelengvesnis nei mano, pritariu visa širdimi, kad viltis miršta paskutinė
QUOTE(Madissa @ 2012 03 13, 18:45)
Kukulka, tikra vilties istorija prisimenu tave puikiai, abi kartu pradejom žygius nevaisingumui įveikti, berods 1 IVF tuo pačiu laiku darėmės. Tavo kelias siek tike trumpesnis, bet nei kiek nelengvesnis nei mano, pritariu visa širdimi, kad viltis miršta paskutinė
prisimenu tave puikiai, abi kartu pradejom žygius nevaisingumui įveikti, berods 1 IVF tuo pačiu laiku darėmės. Tavo kelias siek tike trumpesnis, bet nei kiek nelengvesnis nei mano, pritariu visa širdimi, kad viltis miršta paskutinė Vau!!! Sveikinimai!!! Net nezinojau, kad ir jums jau pavyko pagauti gandra uz kojos!!!!
Kukulka, net šiurpuliukai lakstė nugara, skaitant Jūsų istoriją
Aukit sveiki
Aukit sveiki
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 20:54)
...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, idejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas
Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"!
Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, idejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas
Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"! Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
Sveikutė, skaitydama galvojau, kad kažkas aprašė mūsų gyvenimą, laukimą ir dovaną už įdėtas pastangas, kuriai balandžio pirmą bus jau vieneri
. Mielosios, tikėkit, stebuklai tikrai vyksta
, mes savo stebukliuko laukėm penkiolika metų, o dabar negalim atsidžiaugti pačiom nuostabiausiom mėlynm akytėm, ištiestom rankytėm ir daug daug visokiausių mažų išdaigų Už patirtą džiaugsmą nuoširdžiausias ačiū VK gyd. D.V. Ji mums pati nuostabiausia
QUOTE(2Ditute @ 2012 03 14, 01:02)
Sveikutė, skaitydama galvojau, kad kažkas aprašė mūsų gyvenimą, laukimą ir dovaną už įdėtas pastangas, kuriai balandžio pirmą bus jau vieneri .
Mielosios, tikėkit, stebuklai tikrai vyksta , mes savo stebukliuko laukėm penkiolika metų, o dabar negalim atsidžiaugti pačiom nuostabiausiom mėlynm akytėm, ištiestom rankytėm ir daug daug visokiausių mažų išdaigų
Už patirtą džiaugsmą nuoširdžiausias ačiū VK gyd. D.V. Ji mums pati nuostabiausia
. Mielosios, tikėkit, stebuklai tikrai vyksta
, mes savo stebukliuko laukėm penkiolika metų, o dabar negalim atsidžiaugti pačiom nuostabiausiom mėlynm akytėm, ištiestom rankytėm ir daug daug visokiausių mažų išdaigų Už patirtą džiaugsmą nuoširdžiausias ačiū VK gyd. D.V. Ji mums pati nuostabiausia
gera girdet,kad kazkam pasiseka
bet man jau 15m laukt tai per daug. 
net prie geriausiu noru.
QUOTE(esposa @ 2012 03 14, 01:57)
gera girdet,kad kazkam pasiseka bet man jau 15m laukt tai per daug. net prie geriausiu noru.
bet man jau 15m laukt tai per daug. net prie geriausiu noru.Jei gerai jautiesi, metai nesvarbu
. Man po mėnesio irgi jau 40 . Bet labai norėčiau dar vieno mažylio 
. Tie praėję metai buvo kančių, pykčių, nusivylimų ir ašarų , už tai dabar viskas atsiperka su kaupu , kai po namus laksto ,,Viską griaunantis" . Aš nesakau, kad reikia laukti pasyviai, bet VILTIES nustoti nereikia niekada. Mane labai palaikė vyras, jei ne jis, tikrai nebebūčiau ryžusis eiti iki galo. Tikėkit ir būtinai susilauksit savo stebukliukų
QUOTE(esposa @ 2012 03 14, 00:57)
gera girdet,kad kazkam pasiseka bet man jau 15m laukt tai per daug. net prie geriausiu noru.
bet man jau 15m laukt tai per daug. net prie geriausiu noru.Labas rytas
Mes irgi laukiam 14 metu bet aciu tam forumu kad tu ne viena su ta beda, paskaitai kaip kam pasiseka ir galvoji atskris ir pas mane gandras,gal ir as parašysiu savo istorija taip viltis mirsta paskutine
paskutines dvi iveikto nevaisingumo istorijos priverte ir mane patiketi kad stebuklu buna
Angel08 ir Kukulka - graziausiu jums motinystes metu
Dieve net susigraudinau skaitydama
labai vyliuosi kad ir as viena diena (kaip ir visos kurios dar neparase ir labai tyki kad stebuklas ivyks)parasysiu savo istorija cia
Angel08 ir Kukulka - graziausiu jums motinystes metu
Dieve net susigraudinau skaitydama
labai vyliuosi kad ir as viena diena (kaip ir visos kurios dar neparase ir labai tyki kad stebuklas ivyks)parasysiu savo istorija cia
