Tikiuosi ir aš kada nors čia parašyti "vis skaitydavau šį skyrelį.. gal ir mano istorija įkvėps.. "
Kadanors
...
QUOTE(Rajura @ 2012 03 11, 20:12)
Šypsena spaudžiasi, gerlėj graudulys - sveikinimai ir kad viskas būtų gerai
Tikiuosi ir aš kada nors čia parašyti "vis skaitydavau šį skyrelį.. gal ir mano istorija įkvėps.. "
Kadanors ...
Tikiuosi ir aš kada nors čia parašyti "vis skaitydavau šį skyrelį.. gal ir mano istorija įkvėps.. "
Kadanors
...Parasysi
Tik tikek tuom 
aciu,mergaites uz sveikinimus,nepraraskite tikejimo ir vilties,ir stebuklas tikrai aplankys,as pati tuo isitikinau,dabar zinau ,kad stebuklu tikrai buna 
Angel08, skaitau ir braukiu asaras as tave pamenu ir BT skyrelio, kartu matavom, tikejom ir laukem tik man vienas is tavo triju paminetu gydytoju padejo stebuklelio susilaukti anksciau as taip dziaugiuosi, tiesiog sokineju is laimes Sveikinu tave mergyt, saugok savo zirniuka ir save
as tave pamenu ir BT skyrelio, kartu matavom, tikejom ir laukem tik man vienas is tavo triju paminetu gydytoju padejo stebuklelio susilaukti anksciau as taip dziaugiuosi, tiesiog sokineju is laimes Sveikinu tave mergyt, saugok savo zirniuka ir save
QUOTE(angel08 @ 2012 03 11, 00:17)
sveikutes,buvau dazna sio skyrelio lankytoja,skaitydavau jusu stebuklingas pastojimo istorijas ir ieskodavau nors spindulelio vilties ir giliai sirdy vyliausi, kad kada nors ir as galesiu cia parasyti musu stebuklinga 
istorija...
istorija...
visgi stebuklas yvyko nuostabu puiku prisimenu as irgi tave is BT matuotoju...o kiek jau atrodo laiko praejo,mus mazyle jau ir paaugo...bet visgi nenuleidai ranku net neina apsakyt kaip dziaugiuosi uz jus
...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, idejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas
Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"!
Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, idejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas
Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"! Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 20:54)
...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
jetau kaip graziai ir graudinanciai apraset savo istrorija, Dievulis atlygino uz kancias. Labai dziaugiuosi uz jusu grazia seima, linkiu daug sveikatos
Kukulka, nuostabi istorija, aukite sveiki ir stiprus
aukite sveiki ir stiprus
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 20:54)
...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
skaitau ir skaitau laimingas istorijas... verkiu jas skaitydama , bet tada darosi lengviau, nes matau kad vyksta stebuklai, o jusu istorija tai tikrai patvirtina
aukit sveikuciai ir diduciai labai laukiu kada ir i musu kiema ateis svente , bet siandien hcg ir vel neigiamas, bet nenuleidziu ranku ir kylam vel i kova del musu maziuko
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 19:54)
...viltis mirsta paskutine...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, idejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"!
Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
Sie zodziai dabar daznai skamba mano lupose, kaip ir nedingstanti sypsena matant, lieciant, buciuojant savo baltaplauki stebukleli...
Musu kelias stebuklo link prasidejo seniai, tuokemes tvirtai apsisprende, jog atejo laikas maziesiems drumsti musu namu ramybe, tad 2005 metu vasara prisiekeme vienas kita myleti ir gerbti...
Kadangi jokiu blogu nuojautu nebuvo, tad labai neuzsiciklinome i "vaiku gamyba" ir palikome viska gamtos valioje, gyvenome iprasta gyvenima: kada bus tinkamas ciklas, vaikelis pats ateis. Bet bego menesiai, vieneri metai, antri, o tas vaikelis vis nerasdavo kelio pas mus...
Taip 2007 metu geguze atsiduriau pas savo ginekologe su klausimu "gal kazkas negerai?.." Po daugybes tyrimu man atliko diagnostine laparoskopija.... Tai buvo grazi rugpjucio 24 diena... ginekologes gimimo diena.... Pamenu, po operacijos pramerkusi akis pamaciau ja, laikancia ranka ir snibzdancia, kad galima vyrui nieko nesakyti. As dar gerai nesuvokiau jos istartu zodziu, kad "kiausintakiai susiraizge, pilna saaugu, kad pastoti naturaliai sansai prilyginami nuliui"... Tada daug raminamuju, daug asaru ir dar daugiau klausimu "UZ KA MAN"!...
Taip atradau SM, likimo seses, o dabar ir geras drauges, taip prasidejo ilgas gydymas. Pirmiausiai pravereme VK duris, kur placiai besisypsanti D.V. pasake - jus jauni, viskas bus ok! Susikaupeme pirmam IVF ir tvirtai tikejome, kad jis bus ir paskutinis. Viskas praejo sklandziai, idejo tris idealius embrionus... Isskridome i Egipta pasimegauti ramybe ir leisti mazyliams saugiai isikuisti mano pilvelyje. Grize pasidarem HCG - 36!!! Valio! Pavyko! Nulekem pas gydytoja - per anksti, nesimato mazylio pilvelyje...
Atejo mano gimimo diena, tada jau ejo 7-ta savaite - o taskelio neranda, HCG auga. Siuntimas i klinikas. Extrine operacija - kiausintakinis 8 savaiciu nestumas
Vel asaros ir daug klausimu "UZ KA MAN"! Po to seke 2IVF, nera nestumo. Snaigutes - nera nestumo... Dar karta snaigutes - nera nestumo.... Nusivylimas viskuo, klinika, gydytoja...
Begam pas kitus gydytojus: MirV pasitinka aukstas simpatiskas gydytojas Z.Z., kuris zada, kad viskas bus ok, tik tereikia pasalinti likusi kiausintaki, kuriame kaupiasi nuodingas skystis, kuris gali buti, kad isplauna embrionus.
Grazus 2009 m. geguzes rytas, susikibe uz rankuciu vaziuojame pasiimti savo mazyliu, vel viltis, kad cia musu laukia stebuklas, taciau.... jo nera...
"STOP! Gana! Mes neturesime savo vaikeliu, reikia galvoti apie ivaikinima" - vieninteles mintys. MB, kuris visada sake, kad viskas bus gerai, to nebesako. Akys isduoda, kad ir jo viduje viltis dingsta. Tustuma, kurios neimanoma apibudinti zodziais, skausmas sirdyje, pavydas, jog kazkas susilaukia vaiku, visiskas pasinerimas i darba.
Taip nusprendeme, kad jau nebesidarysime IVF, tik tereikia pasiimti vienintele "porcija" snaiguciu, kuri sau saltai miega VK nuo 2008 m. rugsejo. Vel griztame pas D.V. papasakoti, kad baigiame zaidima su likimu ir atejome tam, kad pasiimti savo "likucio". 2010 10 26 atliekama perkelimo procedura, po savaiteles isvaziuojant i Norvegija pas draugus, siaip sugadinu testa ir matau vaiduokli, is kurio abu pasijuokiame, kad vaidenasi. Kelioneje viskas puiku, bet teplioja... Na, galvojam, vel tas pats, ta proga isgeriu taure raudonojo vyno....
Griztame namo i LT velai nakti. Sekmadieni patyliukais atsikeliu ir uzsidarau vonioje...1 minute...2 minutes... II - negaliu patiketi!!! Begu pas vyra, o jis jau tyliai laukia manes lovoje. Abu apsikabine juokiames, as verkiu is laimes. Kazkodel aplanko jausmas, kad viskas bus gerai
Nestumas komplikuotas, sunkus, varginantis, ligonines, gulimas rezimas - bet as galiu! As viska istversiu! Kovo 8-oji - SVEIKINAME, jus turesite berniuka - pasirodo, dar ir svajones pildosi...
Nestumo pabaiga visiskai netiketa - CP! Taciau karsta liepos 11diena, 9.45 val pamatau JI, ZMOGELIUKA! Angeleli, kurio taip laukeme, meldeme, verkeme del jo, savajojome apie ji, mylejome dar nemate...
...viskas pasimirsta, visos nemiegotos naktys, kada verkiau isikniaubusi i pagalve... visi metai, kada ziurejau tik i svetimus vaikus ir isivaizduodavau, kad jie mano... visos skausmingos proceduros, visi isleisti tukstanciai... niekas niekas niekada gyvenime neatstos tu dvieju juros melynumo akyciu, tu dvieju rankeliu, kurios kiekviena diena tiesiamos i mane, to neseniai istarto zodzio MAMA...
Nuostabi istorija as irgi
QUOTE(kukulka @ 2012 03 12, 20:54)
...viltis mirsta paskutine...
Nuostabu, graudi is laimes istorija
