sveikutes,buvau dazna sio skyrelio lankytoja,skaitydavau jusu stebuklingas pastojimo istorijas ir ieskodavau nors spindulelio vilties ir giliai sirdy vyliausi, kad kada nors ir as galesiu cia parasyti musu stebuklinga
istorija...truputis priesistores...
susituoke su vyru greitai suplanavome meiles vaisiu,pasiseke is pirmo meginimo.auga musu turtas kuriai tuoj bus 10m.laikui begant pagalvodavom apie antra lelyte,bet as neskubejau,vis dar buvo ne laikas...
2007metai,birzelis.isvaziuoju i kelione,apsiginklavusi visais mmmm atributais.nes nestumo nesitikejau naudojom visada NLA . aisku ju nesulaukiau. grizau namo,skausnojo sona,nt parode II.buvom maloniai nustebinti.bet nuejus pas gine,dziaugsmas dingo. nestumo nemate,sake del cistu ar dar kokiu ten velniu testas buna teig.liepe ateit veliau. mmm vis tiek nera,sona paskauda,o gines siuntineja viena nuo kitos nerasdamos nestumo.galiausiai viena gine isburbejo kad nestumas gali buti negimdinis ir pasiunte pasidaryti kraujo tyrima,kurio atsakymas turejo buti po keliu dienu
aisku daug nerimo,nezinomybe kamavo,skauciau apie negimdinius nestumus,pozymius... ir ka nesulaukiau as to kraujo tyr atsakymo.viena diena uzejo staigus pilvo skausmas,pasidare silpna,sukniubau ant zemes,vemiau ,ispyle saltas prakaitas - suvokiau kas nutiko
buvau nugabenta i priemima,padare eho,is kart pamate,kad nestumas uzsimezges kairiame kaiusintakyje,kuris truko,prasidejo vidinis kraujavimas...nestumui buvo beveik 8sav,dar parode kad plake angelelio sirdele...isgyvenau kosmara...reikejo skubiai operuoti,bet operacine buvo uzimta,teko palaukti,maniau kad numirsiu paskutini kart nepamacius dukros...
buvau operuojama,kovojo del mano gyvybes,aciu D ,man pasiseke ir likau gyva.pasalino kairi kiausintaki. zadejo kad galesiu susilaukti dar vaiku.reikejo laiko issilaizyti sielos ir kuno zaizdas...
pradejau vyrui sakyti kad gal jau galime bandyti sauktis antro leliuko. praejo metai laiko nesisaugant,turint reguliarius santykius ir nieko. pradejo imti nerimas,kad kazkas yra negerai... dar beveik metai,matuojant bt gaudant OVir mintys apie navaisingumo spec.apsilankome,pas gyd TVARIONAVICIENE,susitariame del laparaskopijos.su didele baime ir lukesciais kad viskas gerai,isgyvenu operacija.vos atibudus aplanke gydytoja.zodziu i vata nevyniojo...verdiktas - operacija nepavyko,labi daug saaugu,kurios sulipe su zarnomis,prilipe prie nugaros ir pilvo sienos,gimdos per jas nematyti,kiausintakio taip,kisdama vamzdeli,dar pradreske zarna,nes nieko nemate.taigi vel buvau ant mirties slenkscio...isleidziant pasake kad galimybe jog sulauksime su tokiom patalogijom nestumo naturaliai yra nuliniai,butu stebuklas.galima tik IVF. vel begalinis skausmas,asaros,tustuma,nesinorejo gyventi...
vel skaitau istorijas ,kam pasiseke,palaikoma vyro ir forumo mergaiciu,vel atsitiesiu,ieskau specialistu kas gali pasalinti saaugas.apsilankome pas VANAGA- jis neapsiima operuoti,sako nieko nebus,verdiktas toks pat tik IVF. vel zlunga visos viltys,niekaip negalejau patiketi kad daugiau negalesim tureti vaikelio. guode tai kad turim nuostabia dukra,bet tiek buvo apemusi depresija,kad aplink save nemaciau nieko nei dukros ,nei vyro,nei artimuju...be galo skaudejo...vel skaitau ir ieskau info - vaziuojam dar pas kita VERBICKIENE.vyras nuostabus,kente mano juoda laikotarpi,veze kur tik susitardavau... jau sakiau kad cia bus paskutine stotele.daugiau nieskosiu nieko. ir ka gi ji neppasake nieko mums nezinomo. tik IVF,naturalai pastoti sansu nera. buvo asaru pakalne,niekaip negalejau patiketi.bet trys metai nepastojimo ir visu gydytoju vienodas verdiktas ,verte susimastyti ir susitaikyti,kad dziaugsimes viena dukra...
stengiausi taip ir daryti,susitaikyti,gyvenau yprasta gyvenima,atidaviau visus savo dukros laikytus daiktus - lovyte ,pataliukus ,drabuzelius ir t.t. kad nematyciau ir neskaudetu sirdies... verkdavau ,vos suzinojusi ,kad kazkuri pazysma laukiasi...tuo momentu ir vyro sesuo laukesi, negalejau paimti jos mazylio i rankas ir su ja pasidziaugti..
visa demesi skyriau dukrai,vyrui,sokiams ir t.t. kaip buvo pries tuos nelemtus isgyvenimus,ir toliau matavau bt ,giliai sau sirdyje tikejausi kad gal ivyks stebuklas ir mes sulauksime savo angelelio..aisku galas ciklo budavo itemptas,ir slapcia nuo vyro (nes jis sakydavo kad be reikalo viliuosi stebuklu) nuverkdavau
pamaciusi NT tik I pagaliuka.
ir stai po 3metu stebuklo laukimo,pajutau ,kad sis ciklas kazkoks ne toks kaip ankstesni,bet jau save raminu,kad tie pojuciai tik is begalinio noro ir tikejimo,bijau prisigalvoti ir kaip visada pamatyti neigiama nt. iki mmm dar yra laiko,bet taip norisi sugadinti NT,nes tikrai jauciu kazka tokio
ir 9 dpo pamatau vaiduokli
tokiu irgi jau buvau maciusi ,blankiu,todel save dar raminau kad nesvaigciau ,kad apgaulingas nt. bet po poros dienu ,vistiek pakartoju nt IR jau pamatau aiskesnias II juosteles, nemoku pasakyti kaip jauciausi....verkiau,negalejau patiketi tuo ka matau...ta pacia diena,12 dpo pasidariau HCG kad isitikinciau jog nt nemeluoja- rezultatas 42
tai buvo kazkokia stebuklinga diena,jauciausi kaip sapne
vis ziurejau ir ziurejau i nt ar niekur nedingo II... tikras stebuklas,iskentetas,apverktas,ilgai lauktas...dabar mums jau 8sav,antrad eisime echo paziureti ar viskas gerai
dar dabar negalime patiketi...ir glostydama savo auganti pilvuka negaliu sulaikyti asaru...begalinio dziaugsmo asaru...
tikiuosi musu ilga istorija ikveps kazkam nors laseli vilties,kurios ir as cia ieskodavau,dabar zinau viena - kad ir kaip sunku ir nepakeliama buna laukti,reikia neprarasti tikejimo ir vilties,atrasti jegu susiimti ir issiverkus tiketi ir laukti STEBUKLO
sekmes jums mergaites
