Sveikos moterytes, as taip pat glaustai papasakosiu savo istorija. Su vyru santuokoje gyvenome 4 metus ir niekaip negalejome susilaukti vaikucio. Nusprendziau kreiptis i medikus, nes buvau tikra, kad beda manyje, kadangi pas mane buvo labai nereguliarios mmm. Man diagnozavo - policistiniu kiausidziu sindroma. Skyre vaistu, geriau, bet rezultatai 0. Tada ilgai svarsciau kur kreiptis ir pasirinkau Kauno klinika "Motina ir vaikas". Nuvykome tenai, uzsiregistarvau pas gydytoja G. Rozukiene. ( Ir tuo labai dziaugiuosi - nuostabus zmogus). Ji mane isklause apziurejo, paskyre vaistu, sunormalizavo mmm. Po kurio laiko atliko pirmaja inseminacija. Taciau - nesekmingai. Gydytoja perspejo, kad mano situacija labai sudetinga ir prireiks daug laiko ir kantrybes. Po menesio antroji inseminacija, ir ka jus manote, nuvykstu pas gydytoja ir ji pasako - Taip, turim, Jus laukiates. Is dziaugsmo visa virpejau, ir nepamenu kaip, rankoje laikydama nesciosios kortele nubegau pas vyra i masina !!!! Dziaugsmas neapsakomas!!!! Na nestumas buvo neilgas, kadangi mano dukryte labai paskubejo gimti, i pasauli atkeliavo 25 sav. sverem 632 g, ugis 31 cm. Po 3 menesiu praleistu Kauno klinikose, namo grizome 1,500 kg. Dabar jau mums greitai 4 metukai. Mergyte sveika, guvi, protinga. Bendraamzius pasivijom pilnumoje.
Antro vaikelio labai ir neplanavom, kadangi prisibijojom, po pirmojo tokio gimdymo ir tiek praleisto laiko ligonineje. As toliau lankiausi pas gydytoja Rozukiene, ir ji patvirtino, kad mano policistiniu kiausidziu sindromas islieka, todel paprastai pastoti sancu tikrai nera, beja ta pati pasake ir Kauno kliniku gydytoja isleisdama mane su dukryte namo. Gydytoja sake, kai suplanuosit vaikeli reiks vel mediku pagalbos!!! Tai mes labai ir neplanavom, gyvenom iprastai, be jokiu vaistuku ( mmm tai budavo, tai ne)viska palikdami Dievo valioje. Ir ka jus manote. 2010 m pabaigoje eilini karta nuvykus pasitikrinti (gydytoja buvo sakiusi, kas puse metu atvaziuoti pasitikrinti) suzinau, kad as
, nezinau ne kaip pasijutau, ir laime begaline uzpludo, bet neslepsiu ir baime tuo paciu, tik gydytoja Rozukiene labai dziaugesi, ji negalejo patiketi tuo kas nutiko, ir mane drasino, kad viskas bus gerai. Ir buvo gerai, isnesiojau lengvai ir iki galo, ir 2011-06-14, mums gime sesute, sveika 3,250 g, 51 cm ugio dukryte.
Tad mielosios, linkiu visoms sekmes, kantrybes ir tikejimo!!!! Tikejimo savimi, medikais, likimu ir be abejo STEBUKLAIS!!!! Is visos sirdies linkiu, kad jusu norai susilaukti vaikeliu issipildytu, nes pati zinau kaip tai svarbu kiekvienai is musu!!!!
