Linkiu,kad taip pat netiketai ir sesute pas broliuka ateitu 
Lilly 20,tikrai labai grazi istorija Linkiu,kad taip pat netiketai ir sesute pas broliuka ateitu
Linkiu,kad taip pat netiketai ir sesute pas broliuka ateitu
nu MV jau planuoja sese 
viskas Dievulio rankose 
Aciukas
QUOTE(lily2010 @ 2011 10 21, 20:16)
Kai pradejau skaityti si skyreli,jau buvo praeje metai,kai bandem prisisaukti gandrus....Susituokem 2006 met liepos menesi po 5 metu draugystes .. .Jau nebebuvom jaunikliai(man 30,vyrui 36),susikure finansine gerove.Tad nieko nelauke paulem planuoti vaikuti...Po metu tusciu pastangu pradejau nerimauti,nors i daktarus dar nesikreipem.Pirkau O testukus,testavomes,atlikinejom ND vos ne pagal laikrodi ...nieko....Jau prasidejo nusivylimo bangos ir kartais asaros sulaukus MM... Tada -daktaru maratonas ..: Pradejom nuo MV.Jo rezultatai tikrai nebuvo beviltiski.Truputi zemiau normu ribu,bet dr isvada-galetu apvaisinti .Tada mano eile...Visi imanomi testai.... Isvada-viskas pas mane dirba gerai.Tai kur tas musu vaikelis???????.Taip praejo 2 metai.Nusprendziam su vyru eiti daryti IUI..Pirmas kartas.Menesines atejo kaip laikrodis....Neviltis...Antras kartas.UZkibo!!!!!!!!!!Kiek dziaugsmo!!!!.Bijom kam nors net sakyti.Septinta savaite,pradeda teplioti....mazylio nebera....
Tada as labai buvau supykus ant visko: ant pasaulio,ant DIevo.Tikrai mintyse jo daug klausinejau ir "bariau",kodel,kodel?????.Daktaras bande ikalbineti IVF,bet as kategoriskai atsisakiau,nes kazkur giliai giliai mano nuojauta kuzdejo:dar ne laikas jums,viskas bus ok.
Po to nelemto ivykio as apsiraminau.Tiesiog,pradejau daugiau filosofiskai ziureti i gyvenima... .Na,gerai,sakykim Dievulis neturi plano mums su vaikeliu,bet tai ne pasaulio pabaiga.Gyvensim idomu suaugusiu gyvenima,keliausim,sviesimes,pramogausim,juk negali buti taip blogai.MV ir as esam tikrai geriausi draugai,mes turim labai daug bendru interesu,biznis einasi gerai.Tad,kaip,galvojau"nevaryk Dievo i Medi..."
Isigijom suniuka:)))) .Musu numyleta nubuciuota pati graziausia pasaulyje Yorke .Abu be galo ja mylim.Taip gyvenom pora metu.Kol.....
vidury gruodzio nuejau i sporto kluba pasportuoti ir negalejau net pasokineti,nes krutine atrodo sprogs,bet kokiam judesiui atsiradus...Man ji visad buvo labai jautri pries MM,bet kad taip...Griztu namu,paskaiciuoju savo dieneles..-ogi jau veluoja 10 dienu .Radadu kazkur uzmesta nestumo testuka.Po poros min isryskeja graziausiai II :wub .Verkiau apsikabinus savo suniuka ne tas zodis,vargse buvo labai pasimetus ,kas tai mamai yra ...
))
Pasiemiau testuka ir nuvaziavau pas vyra i biura.Tas ,aisku ,labai nustebo mane pamates is ryto.Mano pirmi zodziai buvo"ar tiki stebuklais?".Jis ,nieko,nenutuokdamas,atsako "Taip"....Parodau testuka,jis dar keleta sekundziu nesusigaudo,ka as cia rodau....,na o paskui,asaru pakalne,aisku didziulio dziaugsmo asaru pakalne )))
Kaledos artejo,ir kitaip,nei pirma karta pastojus,visiskai nebijojau skelbti dziugia naujiena.Tiesiog ,zinojau,kad cia musu laikas dziaugtis,sitas vaikutis ateis i pasauli.Kaledos buvo-beprotiskai fantastiskos.Pranesem abiem giminem,visi is dziaugsmo vos neisprotejo .Nuo pat pirmos dienos,zinojau,kad turesiu suneli,nereikejo net UG patvirtinimui .Nestumas buvo nepaprastai lengvas(nors man jau 35 meteliai:))))) .Jei ne didejantis pilvukas,nebuciau net itarus,kad nescia .Gimdymas buvo labai lengvas ...Ir kagi,supuojam ant ranku nuostabu suneli,kuris yra labai geras vaikas
Dabar musu seimynele tiesiog nuostabi:mama,tetis,sunelis ir suniukas .Dekoju Dievui kiekviena vakara,uz si nuostabu gyvenima
Noreciau,kad si istorija ikveptu vilties,visas kurios dar vilties neprarado Tikekit Dievu,tikekit savimi,ir visada pasikliaukit savo intuicija!!!! .Sekmes visoms!!!!!
Tada as labai buvau supykus ant visko: ant pasaulio,ant DIevo.Tikrai mintyse jo daug klausinejau ir "bariau",kodel,kodel?????.Daktaras bande ikalbineti IVF,bet as kategoriskai atsisakiau,nes kazkur giliai giliai mano nuojauta kuzdejo:dar ne laikas jums,viskas bus ok.
Po to nelemto ivykio as apsiraminau.Tiesiog,pradejau daugiau filosofiskai ziureti i gyvenima... .Na,gerai,sakykim Dievulis neturi plano mums su vaikeliu,bet tai ne pasaulio pabaiga.Gyvensim idomu suaugusiu gyvenima,keliausim,sviesimes,pramogausim,juk negali buti taip blogai.MV ir as esam tikrai geriausi draugai,mes turim labai daug bendru interesu,biznis einasi gerai.Tad,kaip,galvojau"nevaryk Dievo i Medi..."
Isigijom suniuka:)))) .Musu numyleta nubuciuota pati graziausia pasaulyje Yorke
.Abu be galo ja mylim.Taip gyvenom pora metu.Kol.....vidury gruodzio nuejau i sporto kluba pasportuoti ir negalejau net pasokineti,nes krutine atrodo sprogs,bet kokiam judesiui atsiradus...Man ji visad buvo labai jautri pries MM,bet kad taip...Griztu namu,paskaiciuoju savo dieneles..-ogi jau veluoja 10 dienu
.Radadu kazkur uzmesta nestumo testuka.Po poros min isryskeja graziausiai II :wub .Verkiau apsikabinus savo suniuka ne tas zodis,vargse buvo labai pasimetus ,kas tai mamai yra ...))Pasiemiau testuka ir nuvaziavau pas vyra i biura.Tas ,aisku ,labai nustebo mane pamates is ryto.Mano pirmi zodziai buvo"ar tiki stebuklais?".Jis ,nieko,nenutuokdamas,atsako "Taip"....Parodau testuka,jis dar keleta sekundziu nesusigaudo,ka as cia rodau....,na o paskui
,asaru pakalne,aisku didziulio dziaugsmo asaru pakalne )))Kaledos artejo,ir kitaip,nei pirma karta pastojus,visiskai nebijojau skelbti dziugia naujiena.Tiesiog ,zinojau,kad cia musu laikas dziaugtis,sitas vaikutis ateis i pasauli.Kaledos buvo-beprotiskai fantastiskos.Pranesem abiem giminem,visi is dziaugsmo vos neisprotejo
.Nuo pat pirmos dienos,zinojau,kad turesiu suneli,nereikejo net UG patvirtinimui .Nestumas buvo nepaprastai lengvas(nors man jau 35 meteliai:))))) .Jei ne didejantis pilvukas,nebuciau net itarus,kad nescia .Gimdymas buvo labai lengvas ...Ir kagi,supuojam ant ranku nuostabu suneli,kuris yra labai geras vaikas Dabar musu seimynele tiesiog nuostabi:mama,tetis,sunelis ir suniukas
.Dekoju Dievui kiekviena vakara,uz si nuostabu gyvenima Noreciau,kad si istorija ikveptu vilties,visas kurios dar vilties neprarado
Tikekit Dievu,tikekit savimi,ir visada pasikliaukit savo intuicija!!!! .Sekmes visoms!!!!!pas mus panasi istorija - turim suni, kuri labai mylim, ir vis laukiam gandru.Keistas toks jausmas, suprantu ka teko isgyventi, nes dabar isgyvenu ta pati. Tieiog tikiu stebuklais ir likimu:). O jei jau taip neivyks, tiesiog gyvensiu suaugusiuju gyvenima, tikriausiai taip jau numatyta buvo:)
QUOTE(julnots @ 2011 10 18, 10:36)
Sveikinimai , mes toj pacioj IUI temoj buvom. Dziaugiuosi uz tave. Mes laukiames taip pat bet pastojau naturaliai po metu. Kai jau buvo nuleide rankas.
, mes toj pacioj IUI temoj buvom. Dziaugiuosi uz tave. Mes laukiames taip pat bet pastojau naturaliai po metu. Kai jau buvo nuleide rankas.aciu
tai dabar tylus sveikinimai ir jums lauksiu jusu istorijos siame skyrelyje 
QUOTE(Siguliukas @ 2011 10 19, 15:39)
aciu
Ka tik perskaiciau nuostabia vienos merginos istorija, kuri savo stebuklo lauke net 21-erius metus, po 20 bandymu pastoti su gydytoju pagalba. Skaiciau ir verkiau uz ja is laimes, is begalinio dziaugsmo del jos seimos, ir prisimindama savojo angelelio laukima bei be proto fantastiska diena, kai jis gime. Tuomet nusprendziau, kad pagaliau atejo ta diena, kai ir as parasysiu savo istorija, nors daug kartu si skyreli skaitydavau su begaliniu pavydu ir mintimis, kad man, deja, sioje srityje nesiseka taip, kaip daugeliui laimingu poru
Gal mano istorija irgi ka nors ikveps nenuleisti ranku
Mes susipazinom jauni, man tebuvo 18, bet musu sielos buvo labai artimos, zinojau, kad jis mano meile visam gyvenimui, jis tas vienintelis, kurio kartais ieskoma visa gyvenima. Nustojom saugotis praejus metams po draugystes pradzios. Bet mokemes, dirbom, isvaziuodavom i uzsieni tai as, tai jis, todel metai bego ir net nesusimastem, kad kazkas negerai. Po 5 metu draugystes mes susituokem ir pries vestuves as susimasciusi jo paklausiau, ar jis tikrai nori mane vesti, juk gali buti taip, kad as negalesiu pagimdyti jam vaikelio. Bet meile akla, jis, zinoma, atsake, kad svarbiausia jam as, ir kad visuomet galime isivaikinti. Praejo dar keletas metu. Gyvenam uzsieny, tad susiplanavome per artimiausias atostogas kreiptis i vaisingumo specialistus Lietuvoje. Tikriausiai, jau buvo praeje 4-eri metai po musu vestuviu. Pasidarem tyrimus, laporoskopija. Su MB viskas ok, o man nustatyta 2-os st. endometrioze. Gydytoja nuramino, kad IUI turetu pakakti. Taciau deja, rezultato nebuvo. Grizom namo, nusprendem, kad zaisti nera ko, as turejau nuojauta, kad IUI mum nepades. Susiradau vaisingumo klinika cia, darem IVF du kartus, abu nesekmingai. Paklausus gydytojo, kodel nepavyko, jis tik patraukydavo peciais Puoliau i depresija, verkdavau kiekviena miela diena, dienos sustojo, niekas buvo nemiela. Isgirdus, kad kazkas pastojo, puldavau i asaras Buvo tikrai juodas etapas mano gyvenime. Visa laime, kad MB nuostabiausias vyras, jis kasdien mane guode, buvo salia, kartojo, kad viskas susitvarkys Pasiskaiciau daugiau, issirinkau pacia moderniausia klinka aplink. Uzsirasiau pas klinikos vyr. gydytoja konsultacijai. Jis is karto paaiskino mums, kokios mano nepastojimo priezastys, kad abiem mum reikia mesti rukyti, kad reikia sportuoti, gerti spec. vitaminus, kai ankstesni gydytojai nieko panasaus net uzsimine nebuvo Susitarem pasimatyt po 2 menesiu. Metem rukyt, pradejom sportuot, sveikai maitintis, as lankyt akupunktura. Pasidarem ketvirta gydyma, trecia FIV, ir vel nesekme.. Bet jauciau, kad nereikia nuleisti ranku, pasitikejau siuo gydytoju, islaukem dar keleta menesiuku ir bandem vel. Si karta dare ISCI, po punkcijos apvaisintus embrionukus uzsalde, o dar po keliu savaiciu 2 atsilde ir perkele i mano pilveli. Laukiau tas 2 savaites, bet per daug tiket bijojau, jau tiek kartu pries tai nusviro rankos. Bet diena pries priduodant krauja, nusipirkau NT, ir nakti, gal 3-ia val ryto pamaciau ta issvajota, vos vos imatoma antra bruksniuka!!! Per ta nakti sokinejau is dziaugsmo, suskaiciavau, kada mazylis mano turi gimti, perskaiciau visa nestumo eiga pagal savaites ir vis sokinejau is dziaugsmo, nesulaukdama ryto, kada galesiu parodyt testa savo mylimam vyrui.
Nestumas buvo lengvas, isskyrus pykinimus pirmus 5 menesius. Skrajojau kaip ant debesu, niekas nebuvo man sunku, dirbau iki paskutines dienos, visiem sypsojausi, energija trysko per krastus, vien is laimes, kad turesim pagaliau ta mazuti angeleli. Ir pagaliau jis atkeliavo, rekdamas taip garsiai, kad gydytojas nusprende, jog jis tikrai tures buti dainininkas. Pamate ji is karto isimylejom ta glezna MUSU suneli. Ta diena atsilo oras, prasidejo nuostabiausias pavasaris, tarsi visas pasaulis dziaugesi kartu. Tai nuostabiausia dovana, kuria Dievas galejo mums padovanot vestuviu 10-mecio proga. Mylim ta ziogeli be proto, kiekviena diena musu gyvenime dabar svente. Uzvakar musu angeliukui suejo 7 menesiai, negaliu nulaikyt sypsenos, vien galvodama apie tai, kad jis miega ramus savo lopselyje.
Mergaites, nenuleiskit ranku, svajokit, jei manot kad reikia keiskit gydytoja, sveikai maitinkites, susiraskit gera akupnkturista, darykit viska, nesustokit, nes kiekviena islieta asara, kiekvienas sunkumas kelyje yra vertas to galutinio rezultato, to nuostabaus stebuklo, kuris auga mumyse ir viena grazia diena atkeliauja i si pasauli.
Mes susipazinom jauni, man tebuvo 18, bet musu sielos buvo labai artimos, zinojau, kad jis mano meile visam gyvenimui, jis tas vienintelis, kurio kartais ieskoma visa gyvenima. Nustojom saugotis praejus metams po draugystes pradzios. Bet mokemes, dirbom, isvaziuodavom i uzsieni tai as, tai jis, todel metai bego ir net nesusimastem, kad kazkas negerai. Po 5 metu draugystes mes susituokem ir pries vestuves as susimasciusi jo paklausiau, ar jis tikrai nori mane vesti, juk gali buti taip, kad as negalesiu pagimdyti jam vaikelio. Bet meile akla, jis, zinoma, atsake, kad svarbiausia jam as, ir kad visuomet galime isivaikinti. Praejo dar keletas metu. Gyvenam uzsieny, tad susiplanavome per artimiausias atostogas kreiptis i vaisingumo specialistus Lietuvoje. Tikriausiai, jau buvo praeje 4-eri metai po musu vestuviu. Pasidarem tyrimus, laporoskopija. Su MB viskas ok, o man nustatyta 2-os st. endometrioze. Gydytoja nuramino, kad IUI turetu pakakti. Taciau deja, rezultato nebuvo. Grizom namo, nusprendem, kad zaisti nera ko, as turejau nuojauta, kad IUI mum nepades. Susiradau vaisingumo klinika cia, darem IVF du kartus, abu nesekmingai. Paklausus gydytojo, kodel nepavyko, jis tik patraukydavo peciais Puoliau i depresija, verkdavau kiekviena miela diena, dienos sustojo, niekas buvo nemiela. Isgirdus, kad kazkas pastojo, puldavau i asaras Buvo tikrai juodas etapas mano gyvenime. Visa laime, kad MB nuostabiausias vyras, jis kasdien mane guode, buvo salia, kartojo, kad viskas susitvarkys Pasiskaiciau daugiau, issirinkau pacia moderniausia klinka aplink. Uzsirasiau pas klinikos vyr. gydytoja konsultacijai. Jis is karto paaiskino mums, kokios mano nepastojimo priezastys, kad abiem mum reikia mesti rukyti, kad reikia sportuoti, gerti spec. vitaminus, kai ankstesni gydytojai nieko panasaus net uzsimine nebuvo Susitarem pasimatyt po 2 menesiu. Metem rukyt, pradejom sportuot, sveikai maitintis, as lankyt akupunktura. Pasidarem ketvirta gydyma, trecia FIV, ir vel nesekme.. Bet jauciau, kad nereikia nuleisti ranku, pasitikejau siuo gydytoju, islaukem dar keleta menesiuku ir bandem vel. Si karta dare ISCI, po punkcijos apvaisintus embrionukus uzsalde, o dar po keliu savaiciu 2 atsilde ir perkele i mano pilveli. Laukiau tas 2 savaites, bet per daug tiket bijojau, jau tiek kartu pries tai nusviro rankos. Bet diena pries priduodant krauja, nusipirkau NT, ir nakti, gal 3-ia val ryto pamaciau ta issvajota, vos vos imatoma antra bruksniuka!!! Per ta nakti sokinejau is dziaugsmo, suskaiciavau, kada mazylis mano turi gimti, perskaiciau visa nestumo eiga pagal savaites ir vis sokinejau is dziaugsmo, nesulaukdama ryto, kada galesiu parodyt testa savo mylimam vyrui.
Nestumas buvo lengvas, isskyrus pykinimus pirmus 5 menesius. Skrajojau kaip ant debesu, niekas nebuvo man sunku, dirbau iki paskutines dienos, visiem sypsojausi, energija trysko per krastus, vien is laimes, kad turesim pagaliau ta mazuti angeleli. Ir pagaliau jis atkeliavo, rekdamas taip garsiai, kad gydytojas nusprende, jog jis tikrai tures buti dainininkas. Pamate ji is karto isimylejom ta glezna MUSU suneli. Ta diena atsilo oras, prasidejo nuostabiausias pavasaris, tarsi visas pasaulis dziaugesi kartu. Tai nuostabiausia dovana, kuria Dievas galejo mums padovanot vestuviu 10-mecio proga. Mylim ta ziogeli be proto, kiekviena diena musu gyvenime dabar svente. Uzvakar musu angeliukui suejo 7 menesiai, negaliu nulaikyt sypsenos, vien galvodama apie tai, kad jis miega ramus savo lopselyje.
Mergaites, nenuleiskit ranku, svajokit, jei manot kad reikia keiskit gydytoja, sveikai maitinkites, susiraskit gera akupnkturista, darykit viska, nesustokit, nes kiekviena islieta asara, kiekvienas sunkumas kelyje yra vertas to galutinio rezultato, to nuostabaus stebuklo, kuris auga mumyse ir viena grazia diena atkeliauja i si pasauli.
QUOTE(*renatux* @ 2011 11 03, 02:12)
Ka tik perskaiciau nuostabia vienos merginos istorija, kuri savo stebuklo lauke net 21-erius metus, po 20 bandymu pastoti su gydytoju pagalba. Skaiciau ir verkiau uz ja is laimes, is begalinio dziaugsmo del jos seimos, ir prisimindama savojo angelelio laukima bei be proto fantastiska diena, kai jis gime. Tuomet nusprendziau, kad pagaliau atejo ta diena, kai ir as parasysiu savo istorija, nors daug kartu si skyreli skaitydavau su begaliniu pavydu ir mintimis, kad man, deja, sioje srityje nesiseka taip, kaip daugeliui laimingu poru
Gal mano istorija irgi ka nors ikveps nenuleisti ranku
Mes susipazinom jauni, man tebuvo 18, bet musu sielos buvo labai artimos, zinojau, kad jis mano meile visam gyvenimui, jis tas vienintelis, kurio kartais ieskoma visa gyvenima. Nustojom saugotis praejus metams po draugystes pradzios. Bet mokemes, dirbom, isvaziuodavom i uzsieni tai as, tai jis, todel metai bego ir net nesusimastem, kad kazkas negerai. Po 5 metu draugystes mes susituokem ir pries vestuves as susimasciusi jo paklausiau, ar jis tikrai nori mane vesti, juk gali buti taip, kad as negalesiu pagimdyti jam vaikelio. Bet meile akla, jis, zinoma, atsake, kad svarbiausia jam as, ir kad visuomet galime isivaikinti. Praejo dar keletas metu. Gyvenam uzsieny, tad susiplanavome per artimiausias atostogas kreiptis i vaisingumo specialistus Lietuvoje. Tikriausiai, jau buvo praeje 4-eri metai po musu vestuviu. Pasidarem tyrimus, laporoskopija. Su MB viskas ok, o man nustatyta 2-os st. endometrioze. Gydytoja nuramino, kad IUI turetu pakakti. Taciau deja, rezultato nebuvo. Grizom namo, nusprendem, kad zaisti nera ko, as turejau nuojauta, kad IUI mum nepades. Susiradau vaisingumo klinika cia, darem IVF du kartus, abu nesekmingai. Paklausus gydytojo, kodel nepavyko, jis tik patraukydavo peciais Puoliau i depresija, verkdavau kiekviena miela diena, dienos sustojo, niekas buvo nemiela. Isgirdus, kad kazkas pastojo, puldavau i asaras Buvo tikrai juodas etapas mano gyvenime. Visa laime, kad MB nuostabiausias vyras, jis kasdien mane guode, buvo salia, kartojo, kad viskas susitvarkys Pasiskaiciau daugiau, issirinkau pacia moderniausia klinka aplink. Uzsirasiau pas klinikos vyr. gydytoja konsultacijai. Jis is karto paaiskino mums, kokios mano nepastojimo priezastys, kad abiem mum reikia mesti rukyti, kad reikia sportuoti, gerti spec. vitaminus, kai ankstesni gydytojai nieko panasaus net uzsimine nebuvo Susitarem pasimatyt po 2 menesiu. Metem rukyt, pradejom sportuot, sveikai maitintis, as lankyt akupunktura. Pasidarem ketvirta gydyma, trecia FIV, ir vel nesekme.. Bet jauciau, kad nereikia nuleisti ranku, pasitikejau siuo gydytoju, islaukem dar keleta menesiuku ir bandem vel. Si karta dare ISCI, po punkcijos apvaisintus embrionukus uzsalde, o dar po keliu savaiciu 2 atsilde ir perkele i mano pilveli. Laukiau tas 2 savaites, bet per daug tiket bijojau, jau tiek kartu pries tai nusviro rankos. Bet diena pries priduodant krauja, nusipirkau NT, ir nakti, gal 3-ia val ryto pamaciau ta issvajota, vos vos imatoma antra bruksniuka!!! Per ta nakti sokinejau is dziaugsmo, suskaiciavau, kada mazylis mano turi gimti, perskaiciau visa nestumo eiga pagal savaites ir vis sokinejau is dziaugsmo, nesulaukdama ryto, kada galesiu parodyt testa savo mylimam vyrui.
Nestumas buvo lengvas, isskyrus pykinimus pirmus 5 menesius. Skrajojau kaip ant debesu, niekas nebuvo man sunku, dirbau iki paskutines dienos, visiem sypsojausi, energija trysko per krastus, vien is laimes, kad turesim pagaliau ta mazuti angeleli. Ir pagaliau jis atkeliavo, rekdamas taip garsiai, kad gydytojas nusprende, jog jis tikrai tures buti dainininkas. Pamate ji is karto isimylejom ta glezna MUSU suneli. Ta diena atsilo oras, prasidejo nuostabiausias pavasaris, tarsi visas pasaulis dziaugesi kartu. Tai nuostabiausia dovana, kuria Dievas galejo mums padovanot vestuviu 10-mecio proga. Mylim ta ziogeli be proto, kiekviena diena musu gyvenime dabar svente. Uzvakar musu angeliukui suejo 7 menesiai, negaliu nulaikyt sypsenos, vien galvodama apie tai, kad jis miega ramus savo lopselyje.
Mergaites, nenuleiskit ranku, svajokit, jei manot kad reikia keiskit gydytoja, sveikai maitinkites, susiraskit gera akupnkturista, darykit viska, nesustokit, nes kiekviena islieta asara, kiekvienas sunkumas kelyje yra vertas to galutinio rezultato, to nuostabaus stebuklo, kuris auga mumyse ir viena grazia diena atkeliauja i si pasauli.
Mes susipazinom jauni, man tebuvo 18, bet musu sielos buvo labai artimos, zinojau, kad jis mano meile visam gyvenimui, jis tas vienintelis, kurio kartais ieskoma visa gyvenima. Nustojom saugotis praejus metams po draugystes pradzios. Bet mokemes, dirbom, isvaziuodavom i uzsieni tai as, tai jis, todel metai bego ir net nesusimastem, kad kazkas negerai. Po 5 metu draugystes mes susituokem ir pries vestuves as susimasciusi jo paklausiau, ar jis tikrai nori mane vesti, juk gali buti taip, kad as negalesiu pagimdyti jam vaikelio. Bet meile akla, jis, zinoma, atsake, kad svarbiausia jam as, ir kad visuomet galime isivaikinti. Praejo dar keletas metu. Gyvenam uzsieny, tad susiplanavome per artimiausias atostogas kreiptis i vaisingumo specialistus Lietuvoje. Tikriausiai, jau buvo praeje 4-eri metai po musu vestuviu. Pasidarem tyrimus, laporoskopija. Su MB viskas ok, o man nustatyta 2-os st. endometrioze. Gydytoja nuramino, kad IUI turetu pakakti. Taciau deja, rezultato nebuvo. Grizom namo, nusprendem, kad zaisti nera ko, as turejau nuojauta, kad IUI mum nepades. Susiradau vaisingumo klinika cia, darem IVF du kartus, abu nesekmingai. Paklausus gydytojo, kodel nepavyko, jis tik patraukydavo peciais Puoliau i depresija, verkdavau kiekviena miela diena, dienos sustojo, niekas buvo nemiela. Isgirdus, kad kazkas pastojo, puldavau i asaras Buvo tikrai juodas etapas mano gyvenime. Visa laime, kad MB nuostabiausias vyras, jis kasdien mane guode, buvo salia, kartojo, kad viskas susitvarkys Pasiskaiciau daugiau, issirinkau pacia moderniausia klinka aplink. Uzsirasiau pas klinikos vyr. gydytoja konsultacijai. Jis is karto paaiskino mums, kokios mano nepastojimo priezastys, kad abiem mum reikia mesti rukyti, kad reikia sportuoti, gerti spec. vitaminus, kai ankstesni gydytojai nieko panasaus net uzsimine nebuvo Susitarem pasimatyt po 2 menesiu. Metem rukyt, pradejom sportuot, sveikai maitintis, as lankyt akupunktura. Pasidarem ketvirta gydyma, trecia FIV, ir vel nesekme.. Bet jauciau, kad nereikia nuleisti ranku, pasitikejau siuo gydytoju, islaukem dar keleta menesiuku ir bandem vel. Si karta dare ISCI, po punkcijos apvaisintus embrionukus uzsalde, o dar po keliu savaiciu 2 atsilde ir perkele i mano pilveli. Laukiau tas 2 savaites, bet per daug tiket bijojau, jau tiek kartu pries tai nusviro rankos. Bet diena pries priduodant krauja, nusipirkau NT, ir nakti, gal 3-ia val ryto pamaciau ta issvajota, vos vos imatoma antra bruksniuka!!! Per ta nakti sokinejau is dziaugsmo, suskaiciavau, kada mazylis mano turi gimti, perskaiciau visa nestumo eiga pagal savaites ir vis sokinejau is dziaugsmo, nesulaukdama ryto, kada galesiu parodyt testa savo mylimam vyrui.
Nestumas buvo lengvas, isskyrus pykinimus pirmus 5 menesius. Skrajojau kaip ant debesu, niekas nebuvo man sunku, dirbau iki paskutines dienos, visiem sypsojausi, energija trysko per krastus, vien is laimes, kad turesim pagaliau ta mazuti angeleli. Ir pagaliau jis atkeliavo, rekdamas taip garsiai, kad gydytojas nusprende, jog jis tikrai tures buti dainininkas. Pamate ji is karto isimylejom ta glezna MUSU suneli. Ta diena atsilo oras, prasidejo nuostabiausias pavasaris, tarsi visas pasaulis dziaugesi kartu. Tai nuostabiausia dovana, kuria Dievas galejo mums padovanot vestuviu 10-mecio proga. Mylim ta ziogeli be proto, kiekviena diena musu gyvenime dabar svente. Uzvakar musu angeliukui suejo 7 menesiai, negaliu nulaikyt sypsenos, vien galvodama apie tai, kad jis miega ramus savo lopselyje.
Mergaites, nenuleiskit ranku, svajokit, jei manot kad reikia keiskit gydytoja, sveikai maitinkites, susiraskit gera akupnkturista, darykit viska, nesustokit, nes kiekviena islieta asara, kiekvienas sunkumas kelyje yra vertas to galutinio rezultato, to nuostabaus stebuklo, kuris auga mumyse ir viena grazia diena atkeliauja i si pasauli.
Neitiketina istorija Asaros rieda Sveikinu tvirta ir laiminga jusu seima
Asaros rieda Sveikinu tvirta ir laiminga jusu seima
QUOTE(*renatux* @ 2011 11 03, 02:12)
vajei kokia nuostabi istorija
asaros rieda is dziaugsmo didziausi ir nuosirdziausi linkejimai jusu seimai
QUOTE(*renatux* @ 2011 11 03, 03:12)
kiekviena islieta asara, kiekvienas sunkumas kelyje yra vertas to galutinio rezultato, to nuostabaus stebuklo, kuris auga mumyse ir viena grazia diena atkeliauja i si pasauli.
jau 7 mėn. tavo leliukui Sveikinu dar kartą
QUOTE(sheila102 @ 2011 11 03, 21:12)
vajei kokia nuostabi istorija asaros rieda is dziaugsmo didziausi ir nuosirdziausi linkejimai jusu seimai
asaros rieda is dziaugsmo didziausi ir nuosirdziausi linkejimai jusu seimai Aš irgi apsiverkiau, taip gera, kai žmonėms pasiseka
Per daug skųstis negaliu, nes jau turiu vieną vaikutį, bet kaip norėčiau ir antrąkart sūpuoti
