Na ką, mes irgi jau pargrįžome iš Ventspilio. Kol kas - išties kultūrinė depresija. Būčiau grįžus iš koios Turkijos ar Graikijos - jaučiu, tokoi kultūrinio šoko negaučiau. Nes vis dėlto lengva būtų suvokti: kur anie, o kur - mes, juk tai nesulyginama. Bet dabar viskas kitaip. Juk ne pasaulio krašte buvom, o tik pas braliukus Latvius. Kurie, daugelio lietuvaičių džiaugsmui, netgi didesnę krizę patyrė nei mes. Ir ką gi: Ventspilis ir Palanga - visai kitos svorio kategorijos. Net ir su Nida nėr ką lyginti. Fantastika!
Pasijutau kaip kokiam nerealiam pasaulį, neįtikėtina, kad vaikams tiek pramogų, ir viskas - nemokamai. Jokio zirzimo. Jei einant Basanavičiaus gatve tenka mažuosius nuolat tramdyti, kad nezirstų ties kiekvienu batutu ar atrakcionu, jei ten einant net ir labai taupant be kokių 30 Lt visokiems niekalams (ir tiems patiems batutams) išsisukti nepavyksta, tai Ventspilyje - išvis jokios komercijos. Vaikštant centrinėmis gatvėmis vos vienas kitas kioskelis tėra, ir tie patys tokie... dailūs, bet kuklūs, dauguma vaikų nei dėmesio neatkreipia. Ledų vagonėliai - ir tie ne per tankiausiai sudėlioti, viskas uždara, jokių širšių sūkurių aplinkui. Jei lygintume su Nida - ir vėlgi Ventspilis toli perspjauna. Nes Nidoje su vaikais elementariai nuobodu, jei prie jūros neini - tai viskas, katastrofiškai nėra kas veikt
Žodžiu, Ventspilis - mano šiųmetinis atradimas. Džiugu, kad jis vis dėlto yra po pernykščio nusivylimo Sopotu. Kiek kaimynai lenkai prisidarę ten kičo, tiek braliukai latviai visą aplinką kūrę su stebėtinu skoniu ir išradingumu. Šaunuoliai, 10 balų
Teko laimė sudalyvauti ir miesto šventėje. Tiesa, šventės savaitgalį gerokai padaugėjo žmonių, nuotykių parke judesio buvo ohoho, į planetariumą nepatekome... Užtai keistoka buvo pirmadienį ir vėl susidurti su ramybe, parkų erdve, patogiomis aikštelėmis
Gyvenome Rubini apartamentuose. Pripratusi prie Palangos bobučių serviso, internete matydama Rubini namo fotkes, jau primečiau, kad kambariai, nors ir 3, bus mažuliukai ankštuliukai, tai labai nustebau kai radome juos gerokai didesnius, nei man pasirodė iš nuotraukos. Viskas tvarkinga, rankšluosčiai, patalynė, muilas, net kavos aparatas buvo
Vieną naktį, kai užmigdę vaikus gurkšnojome arbatą kieme, smagiai paplepėjome su šeimininke. Papasakojo apie Ventspilį, kaip ten viskas organizuojama. Sakė, visus tuos viešbutėlių savininkus nuo pat pradžių stebindavo lietuvių klausimai - atseit, ar bus patalynė, ar bus indų. Jie, kambarius nuomojantieji, save vadina viešbučiais, todėl negali atsistebėti: na kaip gi viešbutyje viso to gali nebūti, kas čia per klausimai?
Kambarių nuomotojai kasmet reitinguojami, jiems rengiami konkursai. Nugalėtojams prizai - įvairios konferencijos ir seminarai apie viešbučius. Rubini šeimininkė prieš kelerius metus tuo tikslu Palangoje svečiavosi. Jiems rengiami specialūs apmokymai, kaip sutikti svečius, kaip paruošti kambarius, kokius atnaujinimus daryti, net kaip patogiau išvalyti, kokias priemones naudoti. Ir taip primečiau - o Palangos bobutės ar apskritai bent kokią akademinę valandą, kur būtų pateikiamos panašios žinios, turėję ar ne?
Vienas įdomus niuansas. Vėlgi, pripratę prie savo pajūrio ypatumų, tik nuvyję į Ventspilį grožėjomės pajūrio vilomis, svarstėm, kodėl ieškodami kur apsistoti jų internete neradom. Juk natūralu lietuviškam mentalitetui: jei yra namukas prie jūros, tai, faktas, visas jis, iki menkiausių palėpių, nuomojamas. Kur tau! Pasirodo, Ventspilio milijonierių namus fotkinomės, kad kitąmet pasiteirauti juose apie nakvynę
Nuomojančių būstus pas juos - ne dauguma. Juolab retai kas linkęs nuomotis savo privačius namus ar butus, kuriuose ir patys gyvena ir kurie neturi atskiro įėjimo. Sakė, tos šeimininkės pažįstamos kažkokie latviai, sūnaus pažįstami, prašė suteikti nakvynę vienai nakčiai, viename iš jos buto kambarių - tai ji buvo baisingai nustebusi, atseit, ar toks prašymas išvis normalus
Aiū, tiesa, Rubini apartamentuose labai patiko miegamojo langas. Pirmas aukštas, langas - tiesiai į gatvę. Ir beveik iki grindų. Užuolaidos nepermatomos: iš miegamojo praeivius matai, o jie tavęs - ne. Įdomus jausmas. Priešais langą - šviesoforas. Veikiantis visą naktį. Kadangi aš nuo seno žavėdavausi Holivudo filmuose vis parodomais kambariais, kuriuos apšviečia kaujki reklamų mirgėjimas, čia turėjau kažką panašaus: visą naktį kaip šviesos muzika, fun
Aišku, jei naktines užuolaidas užsitrauki - joks blyksėjimas netrukdo. Bet aš tuo mėgavausi ir grožėjausi
Laaabai didelį įspūdį paliko gėlių kilimai, šventės fejerverkas. Man išvis tie anglies kalnai kitame krante tokie savaip žavūs, egzotiški... Per šventę spėliojom, iš kur bus tas fejerverkas, nes šeimininkė sakė, kad jis vis kitoj vietoj būna - tai ant tilto, tai dar kur nors. Aš iškart pasakiau, kad patogiausia vieta būtų tie anglies vagonai. Ir atspėjau, iš ten ir šaudė
Vaikai liko sužavėti nuotykių parku. Nors, kadangi gyvenime visai šalia "Fantazijos", tai dažnai ir ten ilsėdavomės. O tame nuotykiųš parke tai buvau nustebusi, kad tiek daug ir nemokamų pramogų. Na, susimoki už tą nusileidimą padanga, pirkom vaikam pastrikinėjimą su gumomis ant batuto, bet va tie pripučiami batutai, automobiliukai, keturračiai - viskas nemokamai. Kol mes ramiai gurkšnojome kavą, vaikai šėlo į valias. Beje, to parko kavinukės maistas man labai patiko. Na taip, tai - greitas maistas, picos, bulvytės fri. Bet viskas buvo labai gražiai patiekta ir labai skanu
Don Basil taip pat likau patenkinta, nors aptarnavimas tai ten toks... padavėja pasitaikė paslaugi, bet jau visai be jokios šypsenėlės. Visai kas kita - "Ukrainoje": aptarnavo kuo maloniausiai, patiekalai atkeliavo gana greitai. Tiesa, patekom į ją ne iš pirmo karto. kai bandėm šeštadienį, per šventę - tai beveik visi staliukai buvo rezervuoti, o keli laisvieji - užimti...
Apskritai kavinės, sakyčiau, jų silpnoji vieta. Ir vitrinos. Užrašai tokie mažiulyčiai, kuklučiai, kad ne visada net suprasi, kad ten išvis kažkokios įstaigėlės esama. Drogas, SuperNeto, Iki, Rimi - su tais viskas aišku, šviečia užrašai iš tolo. Bet kiti... Planetariumą išvis vos atradom
GPS rodo, kad esam prie pat, bet nors tu ką jo nematau. Kol pasižiūrėjau, kad ant durų kažkokia lenčiukė mažiuliukė yra su užrašu
Livonijos pilis - irgi, įsivaizdavau ją maždaug Trakų pilies stiliaus gargarą,o čia prieini sau - na ir tokia kukli siena, viduje - namelis... "Ukrainos" fasadui jau buvau pasiruošusi ir čia pasiskaičiusi, kad ieškoti reikia ne kavinės, o serviso ar garažo
Ir tikrai, įsuki į aikštelę - ir tai dar neiškart suprasi, kur ten ta kavinė
Nors viduj viskas "kaviniška", iš jos per langą žiūrint nė nepanašu, kad šalia - autoservisas... Aišku, nesinori lenkišųko reklaminių iškabų balagano, bet pas juos gal kartais viskas kiek kuklokai...
Vienas dalykas, ko ten iki pilnos laimės pasigedau - tai kažkaip geriau išvystytų pramogų lietingu oru. Šeštadienį ir sekmadienį vis užeidavo lietus. Na kur tada pasidėti? Parkai atkrenta, karstyklės visos šlapios, akvaparkas liepą-rugpjūtį nedirba... tai ką veikt?..
Ai, tiesa, dar vienas pastebėjimas. Žiauriai patiko tie treniruokliai po atviru dangum
Vaikai laksto parke, o tėvai gali visą fitneso programą atlikt čia pat. Fantastika!!! Kad taip pas mus... Bet deja. Jei jau treniruoklius pastato - tai vaikams kokia nususus karstyklė už kilometro
Beje, kai tik grįžom namo, teko į Megą važiuoti. Mano mažius, kuris dar prieš išvažiuojant nuolat zirzdavo, kaip jis nori į Megos karstykles, dabar ten... nėjo. Pasirinko su manim į banką eiti (turėjau ten reikalų). Nes karstyklių, matote, čia "nėra". Taip ir pasakė
Su sustojimais i WC ir pavalgyt nuo Vilniaus per 5 val. nuvaziavom
.Ar neduok, Dieve, kur į ligoninę vietinę tektų, ar įvykis koks nelaimingas - visur dokumento reikalauja.
