Pieno krizės :(

Gal galit kas ką protingo patarti , nes mano situacija tokia:
mano mažei 2 mėn. ir 11 dienų. Nuo 3 savaičių man "mano gyvenimas " išsisa "pieno krizė". Maitinu labai dažnai, kai tik pradeda verkti ir manau, kad nori, kas 1-2 valandos, išskyrus vieną kartą dieną kai rimtai užmiega kokiom 3-4 valanadom ir pirmą tarpą naktį, kai užmiega irgi 4-5 valandom. Kai pradėjau duoti abikrūtis lyg iš pradžių buvo geriau, bet dabar vieną išvalgo, o kai kitą paduodu šypsosi, žaidžią spjauna- suprask - jau nebenori, o po valandos ar diejų rėkia - duok valgyt. Iš pradžių pagalvojau, kad viskas susitvarkys ir kartais buna dienų, kai atrodo, jau taip dažnai neprašo, bet tada vėl tas pats. Svorio priaugo normaliai: 1 mėn - 1 kg, 2 mėn - 900g, iš ko sprendžiu ir gydytoja patvirtina, kad lyg ir užtenka to pieno.
Kartais tai mane varo iš proto, nes negaliu nieko nuvekti ar kur išeiti kartu su savo mažiuke, tik susiruošiam, o ji jau vėl valgyt nori. Be to ir mano mama ir vyro mama kai pas jas nueinam kreivai žiūri - ko čia taip dažnai maitinu - gal pieno trūkasta - gal vaikas alkanas. Labai noriu matinti tik savo pienu - ruošiausi tam visą nėštumą, bet kartais tiesiog norisi viską mesti ir duoti mišinuko (iki šiol dar nė lašo nedaviau), nes nebeturiu jėgų. HELP !

Sveika atvykus į motinystę. Vaikai verkia, valgo, šypsosi, serga, auga... Ir tėvai visom keturiom tame dalyvauja.
Jūsų dukrytė dar labai mažytė. Skrandukas jos mažas, o MP - lengvai virškinamas, todėl ir prašo ji dažnai. Ar paguos tai, kad retai prašantis MP kūdikis yra daugiau retenybė, o ne norma?
Žodžiu, nevarykit Dievo į medį. Vaikas sveikas, drūtas, linksmas, tad atsipalaiduokit ir mėgaukitės buvimu kartu. Antrą pusmetį, kai prasidės košytės savaime sumažės maitinimas MP (arba ne, jei nenorėsit ).

Kai auginau pirma, net nezinojau kas tai yra, pieno krize galvojau uzejo mergiotei pilvo diegliai, tai pasiguldydavau ant krutines ir taip visa nakti abi prasnausdavom paskui, kai paskaiciau "protingu knygu" tai supratau, kad tai pieno krizes buvo
O dabar su antra, tai atsiputusi as, zinau, kad pieno yra, tik jai kazkokis tai sisas uzplauke ir ji neima kruties zinau, praeis dienle kita ir viskas bus gerai
Kas liecia vandenuka, manau, kiekvienam vaikuciui kitaip, mano dicke, iki metu negere nieko apart MP, nuo metu geriausias gerimas buvo ir yra vanduo, jokiu sulciu limonau nepripazista o va maze, jau dabar maukia vandeni kaip reikiat, bet manau, del to kalta vasara ir siltas oras...
Papildyta:


buvo tarpu kai mergiote mano parom nuo papo nesitraukdavo...

Mus taip pat aplanko pieno krizės. Maždaug kas 3 savaites. Bet kadangi auginu jau antrą vaikiuką, tai ir neramumo dėl daug mažiau.
Labai pikta, kad vis dar yra tokių medikų, kurie taip nemokšiškai patarinėja lankomės pas šeimos gydytoją, kuri antrą kartą matydamą mažylę, ją pasvėrus (3 mėn. + 570 g), konstatavo, kad "jau jūsų pienas baigiasi" (argumentai: negi pas jus vienoj kruty yra 150 ml pieno? ar tuštinasi kasdien? ar pamaitinus bėga čiurkšlėm? nu briedas totalus....) Jei būčiau pirmakartė mama, tikrai rimtai sunerimčiau. Pastebiu, kad daugelis vaikiukų trečią mėnesiuką mažiau priauga. Bet argi auginam paršelius, kad juos reikia visus pagal vienodas lenteles nupenėti??? Kiekvienas vaikiukas gimsta kitoks, su skirtinga virškinimo sistema.

O tą trečią mėnesį ir buvo didžiausia pieno krizė, nes susidėjo dar ir pieno stazė (sąstovis ) Aš ledu šaldau po maitinimo vieną krūtį (be abejo, temperatūra 39 ir kiti smagumai), kad pienukas mažiau gamintųsi, o mažė pastoviai verkia, nes jai kaip tik reikia daugiau ir daugiau pienuko. Net dieną lauke neužmigo, kankinomės abi. Stengiausi per prievartą gerti (visiškai neturiu to poreikio, galiu pamiršti visą dieną atsigert ) Bet vieną ar dvi dieneles. Po to vėl viskas susitvarkė, pieno gamyba atsistatė.

Buvo laikas kai kokias 3 sav. kategoriškai atsisakinėjo imti vieną krūtį. Jau buvau susitaikiusi kad maitinsiu tik iš vienos, bet atkakliai viską dariau, kad to nebūtų. "Apgaudinėjau" mažiukę, ją glausdama taip, lyg valgytų iš jos mėgstamosios krūties. Maitinau ir šokio žingsneliu ir su visokiais kitais manevrais. Padėjo - valgo iš abiejų. Nors tą dešinioji taip ir liko jai ne favoritė, nedrausmingai ją žinda.

Manau, mamytėms reikia palinkėti ramybės veiksmuose, kantrybės ir teisingos informacijos iš šalies

As maitinu jau 10 men, kai prisimenu pradzia, ti baisu darosi. Sunkiausias laikas, kaip jus sakot, "istisine pieno krize" pas mus buvo vos ne visus pirmus 3 menesius. Mano dukryte gime maza, bet su toookiu apetitu, kabejo ir kabejo ant kruties, as ja zindydavau po 40 min, neretai ir po valada ar pusantros! Kabedavo sau ir tiek. per diena mane tiek issiurbdavo, kad vakare nieko nelikdavo, papuliai tusti kabodavo. Bet as labai labai norejau maitinti pati, tai dantis sukandus maitindavau maitindavau maitindavau, bet misinio neduodavau. Svoris augo normaliai, bet as pati kazkoki baisybini stresa patirdavau, kad to pieno neuzteks. Kai gulejom su dukryte ligoninej, ta stresa dar labiau pagilino daktares ir sesutes. Kai daktare pamate, kiek laiko dukryte prakaba man ant papulio, pareiske, kad jai truksta pieno. Liepe daryt kontrolinius sverimus. Paaiskejo, kad per viena karta dukryte tik 80 g. suvalgo. Dakatare pareiske, kad turi suvalgyti 1 men vaikas 120-130 g. Liepe primaitinti misineliu. As priestaravau, nes mano dukryte gi valgydavo kas valanda-dvi, todel ir pieno porcijos budavo mazesnes. Bet man buvo ivaryta tokia baime, kad tas pienas is tikro eme mazeti. As ta laikotarpi atsimenu su siaubu, kazkokia kova del kiekvieo pieno laso. Ko tik nedariau - kmynu arbata maukiau kibirais, pries kiekviena maitinima sildziau kruti, kad lengviau pienas teketu, nakti leisdavau vos ne istisai zisti, kad tik daugiau pieno gamintusi. paskui kazkaip viskas normalizavosi ir nuo 3 iki 6 men maitinau dukryte tik MP, viskas susitvarke, tiesa, tie zindymai vis vien dazni budavo - kas 2 valandas.
Daug cia prirasiau. esme tokia - manau, kad labai daug lemia mamos smegenine. Net neabejoju, kad su antru vaiku taip nestresuociau, todel ir tu problemu su pienu nebutu. Is tikro, svarbiausia yra atsipalaiduoti ir nepatingeti daznai vaika zindyti, tada viskas bus ok, ir to pienelio uzteks

Tip top musu situacija. Beja as ir maitinu Mp jau 10men ir misinuko nei karta nera gaves Tik skirtingai musu gydytoja sake kad cia jau vaiko charakteris toks kad valgo kas 2val ( pradzioje ir diena ir nakti tokie laiko tarpai islikdavo) ir tai nereiskia pieno trukumo. O svorio prieaugis nuo 3men dazniausiai buna apie 500-600g ir cia taip pat norma. Nusiteikimas ir pozityvus mastymas begalo svarbus norint maitinti MP- o nekompetentingu gydytoju tokiais atvejais tiesiog maziau klausyti reikia

jei as buciau klausiusi musu kelyje sutiktu gydytoju, akuseriu ir seseliu, tikrai dabar nebemaitinciau MP Nepaparastai dziaugiuosi, kad lankiau zindymo kursus. Mane neretai stebino mediku nekompetencija. Pvz,. kai gulejome su dukryte ligonineje, man tada naujagimiu skyriaus vedeja karksejo, kad nu jau ateity, tai tikrai turesiu vaika primaitint misinuku, nes gi pieno poreikis augs, o "jus to pieno tik 80 g. teturite". Kai bandziau aiskinti, jog pagal poreiki dideja ir pieno kiekis, tai ji i mane kaip i ufonaute totalia paziurejo Arba gimdymo namuose...Po cezario jauciausi puikiai, tai is karto paprasiau, kad atnesu mazyle pazindyti, ir prasiau, kad nekistu misinio, velgi buvau nesuprasta

Atsiprasau uz nukrypima nuo temos, bet norejau pasakyti, kad jei mamytes nori sekmingai zindyti, reikia vadovautis savo ziniomis ir galva bei maziau paisyti sovietinio sukirpimo mediku ir siaip bobuciu patarimu Tada ir pieno krizes ne tokios baisios atrodys

Mano maze irgi valgydavo kas 2 val iki kokiu 3 men, trecia men. sustreikavo, tai pasupuoju kol pasidaro labai mieguista o tada ir valgo iskart. O pirmais menesiais kartais iki 4 val nakties kankindavaus, nes pieno neuztekdavo, tai ir kilnodavau nuo vienos prie kitos kruties kas 15-20 min. Ligononej paskaitoj apie maitinima buvau, taip ir sake kuo daugiau maitini, tuo daugiau pieno. O be to mums aiskino kad vaikelis gali valgyti ir kas 2 val, o ir po 15 minuciu gali deserto uzsinoreti, tai ir duodi, As taip ir dariau, nors mano uosviene taip stebejos kad as namie vis ta vaika maitinu ir maitinu, sake kad islepinau jau nors mum buvo tik 1 menuo. Taigi duokit savo vaikiukas MP kada tik panores
Dabar mums 4 men, vis dar valgom MP.

Ar tik ne apie Santariskiu seimos centro gydytoja M. kalbi? Apie zindyma visiskai neismano, savu vaiku neturi ir tokias nesamones peza, kad baisu klausyt
Del gerimo... Iki dukters gimimo geriau labai nedaug skysciu, nejauciu poreikio, retai troskina. Todel dabar truputi sunku, kai reikia kasdien isgerti ne maziau 2 litru skysciu, kartais kai tiek neisgeriu, iskart jauciu, kad pieno sumazeja Zodziu, visa laika turiu sau priminti, kad siandien dar reikia isgerti dar skysciu... Nepaisant to, maitinames MP jau 10 menesiu

Ne apie Santariškių, nors Jeruzalė ne taip ir toli nuo Santariškių, gal ji ir ten dirba..
Bet kad tokių gydytojų nemažas procentas, daugelis skelbia tokias pat "tiesas"

Oi, kaip pazistama situacija. Bet uzvis pikciausia yra kudikelio mociuciu reakcijos del dazno maitinimo. Esu pastebejusi, kad to laikmecio moterys maitindavo ilgai tik tos, kurioms pienas tekejo laisvai ir galejo ismaitinti dar viena , o tos, kurioms pienas gaminosi tik ju kudikeliui greitai pajusdavo, kad pieno "neuztenka" ir imdavo virti "klijukus". Bet kas per mada Ir dabar kai dukros maitina daznai, ima priekaistauti, ko taip save apsunkini, nes matai, nieko nespeji, nes vis maitini ir maitini. Sutinku, gyvenimas nebuna labai mielas, ypac jei kam ir nakti tenka praleisti su vaiku ant ranku, bet siuolaikines mamos daugiau aukojasi.

Sveika,
maitinau sunu MP iki 1 m ir 2 men ir per ta netrumpa laika buvo kelios pieno krizes. Taciau apibendrindama savo patirti, darau isvada, kad MP turejimas - psichologine busena.
Beje, del valgymo daznumo: maniskis kokius 3-4 pirmus menesius, kai nemiegodavo valgydavo kas pusvalandi-valanda po 15-20 minuciu!!!! Paskui, koki 4-5 menesi "susipyko" su viena krutimi - valgydavo is jos tik jau visai mieguistas arba paryciais is DIDELIO bado arba nevalgydavo visai Bet ir tai praejo :-)
O mano anyta dar tik 4 menesi man bemaitinant kazkodel stebejosi, kad as per daug "cackinuosi". Taciau as asmeniskai tikiu, kad geriau uz MP maziui nieko nera (o musiskis dar veliau isasiskejo alergiskas bet kokiems misinukams), todel net ir pradejus dirbti, kaskart per pietu pertrauka parbegdavau pati pamaitinti. Nusitraukinet pradejau tik apie 9-10 menesi.

Zodziu, kantrybes-kantrybes-kantrybes!

Ir sekmes!