Nius, aš tęsiu toliau. Po to važiavom į pajūrį. Ten užkandom ir užbėgdama fotografui už akių pasakiau, kad nedrįstų jaunųjų išsitempt. Tai dar spėjau pastatyt jauniesiems namą, pulkas pradėjo dengt stogą, išsiuntėm gandrui laišką ir priesaikas jaunieji pasakė vienas kitam. Ir tada jie vėl dingo. Bet jau nebestresavau taip, kaip iš pat pradžių - išsitraukiau žaidimų arsenalą, visi pagyvėjo. Ir laikas greičiau praėjo, sulaukėm jaunųjų ir fotografo su filmuotoju. Tai pulko reakcija buvo - tai kąąąąą, jūs jau?

Tada fotografas dar
papleškino pulką ir mus, padarė bendrų nuotraukų. Ir išskubėjom į bažnyčią.
Tiesa, jaunųjų mašina buvo puošta baltomis ramunėmis, kurios buvo pritvirtintos tokiais plastikiniais siurbtukais (nežinau, kaip jie vadinasi, bet tokie apvalūs daikčiukai, su jais tvirtinasi pakabos, muilinės ir pan.). Tai vos pajudėjom iš kiemo ir pradėjo tos ramunės kristi. Po sustojimo prie jūros fotografas leptelėjo, kad tos gėlytės baliaus nebesulauks - buvo nukritę jau daugiau nei pusė. Tai tikrai niekam nepatariu taip mašinų puošti

O kaina - 500 lt
Stabtelėjom degalinėj parūkyt ir čiurlioniais pabūt

O tada jau pradėjom spaust, nes laiko buvo likę tragiškai mažai. Labai nustebom, kai jaunųjų mašina po kiek laiko vėl pasuko į degalinę. Pasirodo, mūsų filmuotojas pasiklydo

Jaunikis kokį 15 min sukandęs dantis aiškino, kaip mus pasiekti, bet nieko gero iš to neišėjo, nes jis nieko nesuprato

Visi buvo
bais pikti ant jo. Toj degalinėj praleidom daugiau nei valandą - kas rūkė, kas submarinus kimšo (vaišių prie jūros buvo aiškiai per mažai), kas miegojo. Ekspromtu sumąsčiau padaryt romantišką apsipirkimą - apsidrausdama paklausiau darbuotojos, ar priimtų šitiek centų, ji atsakė teigiamai. Mirktelėjau fotografui ir pradėjom. Bet nuotaiką numušė ta pati darbuotoja - pasakė, kad negalim nei fotografuot, nei filmuot

Tai fotografas tik kelias nuotraukas spėjo padaryt. Jaunikis griebė submariną ir kokakolos, liko 53 centai -
arbata pardavėjai. O jaunoji kavos, prancūzišką raguolį ir
rafaelo. Ir liko skolinga 3 centus

Tai paskui, kai vakare komentavom pirkinius, galėjau parodyti tik jaunojo čekį - pasakiau, kad jis iš anksto ruošėsi ir submariną iškart suvalgė
Pagaliau pajudėjom iš mirties taško - dabar jau lėkėm kaip akis išdegę (į bažnyčią vėlavom jau daugiau nei valandą). Prie bažnyčios pasitiko labai "piktas" kunigas - už bausmę gavom dvigubą dozę šventinto vandens. Bet pasakysiu atvirai - tokio
lupiko dar nesu mačiusi

Bažnyčios papuošimas kainavo 500 lt (jaunieji dalinosi per pusę su kita pora), kai fotografas paklausė, ar būtų galima fotografuoti iš pakylos, atšovė, kad už papildomą mokestį. O kai po ceremonijos davėm 200 lt "auką" net nemirktelėjęs skėlė, kad "mažos dovanėlės stiprina draugystę"

Bet ceremonija buvo graži, muzikantas grojo saksofonu (už papildomą mokestį), bet galėjo ir tumpiau, nes visi jau buvo laaaaabai pavargę.
Po bažnyčios dar nuvažiavom į Pakruojo dvarą
fotkintis. Pabroliams liepiau nešti pamerges, nes taip ir liko neneštos. Žaidėm su šampano buteliu - reikėjo bėgti 10 ratų aplink jį ir bėgti pas savo pamergę. Buvo daug juoko. Su baime supratau, kad daugiau žaidimų neturiu pasiruošusi, bet laimei, paskambino jaunikis ir maloniai informavo, kad jie fotosesiją baigė ir galim važiuoti švęsti
Buvo
broma ir užduotys jauniesiems - jaunajai įkalti vinį per alaus kamštelį, o jaunikiui - įsiūti sagą. Visiems sukėlė juoko bangą, kad jaunikis nespėjo įsiūt sagos, kol jaunoji vinį ir įkalė, ir ištraukė. Dar muzikantas paėmė tą skiautelę ir iškrito saga - taip "stipriai" ji buvo įsiūta

Tiesa, muzikantai buvo superiniai

Galiu rekomenduot ir tikrai neapsiriksit. Du pamišėliai "Kolegomis" pasivadinę

Kainavo nemažai, bet jie verti kiekvieno lito - tikrai mokėjo liaudį užvesti.
Stalo užsėdimas
bišk užsitęsė, nes "pulkui" neįtiko nei mūsų kontraktas, nei nuotrauka po staltiese

Tada sveikinimai, o mes su piršliu tempėm dėžes po stalu ir dėliojom muilo burbulus. Muzikantas pasikvietė pokalbio - aptarėm scenarijų ir draugiškai patarė man nusišypsoti

Prie stalo sėdom 22 valandą, pradėjom tylos minute, skaitėm pažadus, rinkom komendantus, konservavom pavardę, įteikėm taures. Vienžo, vertėmės per galvą, daug ko reikėjo atsisakyt, trumpint, improvizuot

Tos 2 valandos pralėkė kaip sekundė - jau prieš 12 apsigraibiau, kad jau reikia nešt židinį
Nu vėl išsiplėčiau, o MB jau spiria nuo kompo. Pratęsiu rytoj dar tada