Atopinis dermatitas 34 tema

Yra tokie maziukai saltkrepsiai, kur isideda ledas. Arba bent jau uzsaldyta mineralinio ideti i kazkoki krepsi kuris bent minimaliai laiko temperatura. NEmanau kad jei bus 20-30 laipsniu ir ilgesni laika, bus geras naudoti, vistik zadate girdyt vaikui

patikekit, tikrai zinau kokia skaudi si tema, butent todel ir dalinuosi patirtimi. Pati auginu tris vaikus, is kuriu du turi problemu su alergija. Tiesiog norejau, kad mamytes gautu informacija, o kaip ja traktuoti kiekviena turi apsispresti pati.
Linkiu visiems sveikatos.

Ačiū už patarimą

Sveikos
Šiandien net kažkiek miegojom. Užvakar tik vieną valandą.
Vaikas tai bent pietų miego pamiega, o tėvams reikia dirbt.
Vyras sakė porą kartų darbe sėdint vaizdas dinginėjo

Vakar įsikalbėjau su savo gydytoja, bo teko apsilankyti. Vis gi nemigo naktys ir stresas davė savo. Gavau antibiotikų kursą, nes ėmė dygt votys
Nu bet aš ne apie tai.
Jos dukra nuo 3 mėn. turi dermatitą. Tai užjautė mane ir "nuramino".
Dukra jau suaugusi mergina, bet liga neišnyko, tik transformavosi.
Dabar turi alergiją šalčiui, saulei...
O mažytei sakė būdavo tokios žaizdos ant veido, kad plaukai per naktį prilipdavo.
Ir pėdkelnes galėdavo nuimt tik sušlapinus vandeniu... Tai pagalvoji, kad dar visai nieko pas mus situacija. Nors iš kojų limfa irgi varo upeliais. Bintuoju kiek galiu, kol nenusidrasko.

O šiaip šiandien diena visai nieko. Vaikas miega jau virš valandos ir turiu ramią minutę. Ko gi daugiau reikia

mano pacios vaikyste tokia pati buvo...Mama taip pasakojo, kad pedkelnes tiesiog atmirkyt takdavo...O del transformavimosi... dabar tik galvot pradejau, taip, men nuo kokiu 12 m viskas kaip ir praejo, bet...pvz streso - egzaminu ir pan metu - atsirasdavo vel ant linkiu, galvoje slapiuojancios demes, sunkiai gyjancios, o kai pagimdziau pirmaja dukra, po to kokias 6-ias ziemas istisai be proto niezedavo, berdavo desine plastaka,taip, kad miegot negaledavau, o pasikasius pirstai akimirksniu sutindavao taip, kad sulenkt negaledavau, dabar, dekui D., pora ziemus viskas neblogai...
O musu maziaus situacija vel panasi, pastebejau, kad mums is pradziu kai kas padeda - pvz taukmedzio sviestas - dabar - jau jokio efekto, po to - homeopatiniai zirniukai - padidinus doze, pirma sav buvo ryskus pagerejimas - dabar - vel tas pats...Ko gero taip ir bus visa laika, nes ilgalaikio pagerejimo per metus laiko niekas nesukele...

Ka galeciau patarti del homeopatijos. Tai nenutrukstas draugavimas su savo gydytoju. Turetumete dziaugtis, kad buvo tas laikinas pagerejimas... bent jau mums tie pagerejimai kas kart vis ilgejo.. taigi nenuleiskit ranku ir eikit pirmyn...

baisi patirtis, ar ne? deja, bet ir man pačiai tas praeita. Deja, kaip ir Irunios kolegės dukra- neišaugau...(tiesa, mačiau anonsą, per lietuvos ryto TV rodys laidą apie alergiją ir anonse nuskamba daktarės frazė: manęs tėvai klausia, ar AD išaugamas, o aš atsakau, kad išaugti galima tik kelnes.... juokinga ir graudu......
Mano vaikystės prisiminimai nekokie- nors jie šiek tiek kitokie, nei aprašyta (neteko pėdkelnių mirkyt), tačiau visada buvo bėdų su veidu, nes AD labai smarkiai buvo pažeidęs veido odą, tai sutraukdavo žandus, lūpas, būdavo, net nevalgydavau, gerdavau per šiaudelį, kad tik mažiau judint... i rankas slėpdavau vasarą po ilgom rankovėm, vaikai kieme šnekėjo, kad esu narkomanė vaikai žiaurūs
Tačiau visgi bent jau aš supratau, kad suaugusiam ligą lengviau kontroliuoti ir daugiau priemonių ją gydyti ir gal net ,,užmigdyti" kuriam laikui pvz., mano metodas- badavimas (ko negaliu dabar daryti, nes maitinu dar), klizmos ir pan.

Mamytės, mestelkit idėjų dėl maistuko, tiesiog nebeišmanau reikia išeiti su reikalais, o vyras karksi- ką valgyt, ką valgyt...nebežinau: košytė buvo ryte, sriubytė per pietus......

Zuikis mano jau dabar stresuoja dėl odos. Neleidžia mauti trumpų rankovių ir šortų. Rėkia, kad žaizdos matosi. Jau kompleksuoja

O dėl badavimo tai pritariu.
Kartą sirgo ir gulėjo su temperatūra, 4 dienas gėrė tik vandenį. Vat tada oda buvo ideali.

Aciu uz palaikyma, tiesa sakant, siuo metu siuo gydymu labiausiai ir tikiu, nes poveikis mums tikrai yra, ir kantrybes, tikejimo tikrai reikia cia, ir dar tai, kad dabar geriam po 8 zirniukus kasdien, ir, kad del tam tikru problemu siuo metu ne visada galiu pati laiku juos sugirdyti, manau ytakos turi, bet tikiu ir nors tu man ka, nes be to tikejimo tikrai sunkiau butu kur kas...
P.s. jei ne paslaptis pas ka ir kaip gydetes? Ar siuo metu dar geriate zirniukus?
Ir daugiau mamu patirties butu idomu isgirsti, nes toliau, kaip isivaizduoju tik Triesas belieka...



Na, mane tai kol kas ramina, kad mazius dar mazas, ir jam visiskai nusispjaut i zmoniu reakcijas -"oi, tai kaip jis cia taip veideli nudege....ar jums cia nuo gimimo taip...ir tt.", bet, jauciu, kad neuzilgo prades suprasti...o pas mus veidas prasciausias...

Nežinau, kiek metukų jūsų vaikiukui, tačiau nuo mažų dienų , mano nuomone, reikia ,,atidirbti sistemą" (kaip aš vadinu) tiesiog akcentuoti vaikui, jog tai nieko tokio, ko reiktų gėdytis ar slėpoti. Manau, kad nuo pat vaikystės pratinamas- pripras ir jam gyventi bus kur kas lengviau
Galima sakyti, kad aš pati kompleksuoti nustojau tik prieš 4-5 metus: tada, kai buvau jau galima sakyti mirties gniaužtuose ir mano vienintelė mintis buvo: kaip išgyventi ir nepalikti vaiko našlaičio
AD yra lėtinė liga, kaip aš sakau...daug kas šneka apie baisias, mirštamas, tačiau nepagalvoja, kad tokios lėtinės gal ir nenuvaro į ten, kur jau nebegrįžtama, tačiau gali padaryti gyvenima tokiu pragaru, kokio niekam nelinkėtum. Prieš tuos 4-5 metus radau mažytį receptą (tik nesijuokit): tikėjimas + susitaikymas + meilė ligai.......galima sakyti, kad vaistai jau ėjo paskui, nes kai aš susitaikiau, kad tokia esu ir būsiu (visgi 30 m.), kad neturiu ko gėdytis prieš žmones (kurie man nenorėdavo rankos paduoti, nes bijodavo [iš rankų bėgdavo limfa, atviros žaizdos], kai supratau, kad jeigu ne ta liga ir spyris man šiknon, jog turiu kažką keisti......... viskas būtų kitaip .....o yra kaip yra
Žinoma, vis tai labiau pritaikoma suaugusiam žmogui. Tačiau mama, tėtis yra sergančio vaiko vedliai ir kaip jie mąstys, kaip nuteiks- taip vaikas ir augs..... Tikiu tuo...nors neneigsiu, išlieta ir mano ašarų, kodėl mano vaiką beria, kodėl jis, tikriausiai, paveldėjo..... Kita vertus, galima orientuotis ir į posakį ,, gailėjau savęs, kad neturiu batų, kol nepamačiau to, kuris neturi kojų"...pati esu susijusi su medicina, skyriuje nemažai ligonių mačiau (beje, ir vaikų kurių taip gaila, kad norisi rėkti ir šaukti- už ką? kodėl? ....todėl gal ir kartais pagalvoju, kad nėra jau taip baisu...
Ir aišku, ieškau kelių kaip padėti sau ir savo mažiukui

Prirašiau čia visokių psichologinių dalykų, bet man atrodo, kad jie irgi yra svarbūs. Nes prisimenu, kad mano tėvai kažkaip manęs negynė ir išvis nekreipė dėmesio į mano ligą (netaikė man maisto, tikrai nekeitė jokių pėdkelnių ir pan.), o juk palaikymas labai svarbu, ypač, aš galvočiau, mergaitėms, kai grožis ir išvaizda darosi svarbu.....

Gero vakaro mamytės
p.s būsiu dėkinga jei kuri iš savo dienoraščio parašytumėt keletą idėjų maisteliui

gal kam riesutu skalbimo ar kamuoliu ziurekit kaip atpigo
http://pigu.lt/top_t...op_prekes/namai

Tai o kiek jus anksciau uz juos mokejot???Mes anksciau uz 60 lt ir pirkom