Šagrenės oda, Honore de Balzac

Labai kirbejo ir paciai si klausima uzduoti
Manau rezultatas butu toks pats.

Prilyginus si odos gabala islostam teleloto milijonui, statistiskai, nei vienas milijonas "gautas" toku budu nei vienam laimes neatnese.

papasakojau savo beveik devynmečiui, ir sakau - kaip manai, ko gi jis labiausiai norėjo? O jis sako: šeimos?

gal aš jį gerai auginu, visgi..... nes aš tai nežinočiau ko norėti gerai, gerai, jis irgi tikriausiai norėtų viso pasaulio žaislų

Jis dar neužaugo

Beveik ta pacia tema, vaikams, buvo toks senas rusiskas filmukas: cvetik-semicvetik

viso 3 dalys.

Šaunuolis.


Žinai, akys ko tai užkliuvo už:
Žymus muzikas pašaipiu si bemol balsu guodė jauną politikos veikėją, kuris neseniai nusirito nuo tribūnos ir jam nieko neatsitiko...
Nesu dar to mačiusi, girdėjusi taip pat. Įdomu.

O dieve, uzauges bus svajoniu vyras

As dabar pamasciau, o kodel Rafaelis nepanoro gyventi iki simto metu sveikas ir turtingas, ir po to mirti staigiai? Man atrodo tai butu pats naturaliausias reikalas, bent jau naturaliau negu nuodytis opijumi ar uzsidaryti i futliara. Nors, aisku, tada Balzakas negaletu isrutulioti savo pamokslo, kad gaudamas turi ir duoti. Juk oda galejo ne tik materialius dalykus ispildyti. Atsimenat, jis paprase, kad Polina ji myletu, ir oda nesusitrauke, nes ji jau ir taip mylejo Rafaeli. Bet jei dar nebutu pamilusi, tai oda butu ispildzius Rafaelio nora.
As ko gero prasyciau sveikatos ir ilgo laimingo gyvenimo man ir artimiesiems. Kazi, kaip tada oda suktusi is padeties? Is vienos puses ji trauktusi nuo noru, is kitos, negaletu manes numarinti per anksti, nes tada priestarautu ilgo gyvenimo norui...

Manipuliatorė!

kazin ar sureaguotu oda i toki prasyma
gal kartais prabiltu ir ,iszvelgus siame prasyme 4 norus, ir priverstu pasirinkti viena. tarkim: arba ilga gyvenima, arba laiminga ir sau; arba tie patys variantai tik artimiesiems

kazin, o jei jos butu paprasyta taikos visam pasauliui, kaip ji pasielgtu ?

Taip, taip, su tokiomis klastūnėmis kaip mes, šagrenė susivyniotų ir pabėgtų

gera mintis


tai va, ir neliktų nei romano, nei moralų, tik ilgas ir laimingas (ir skaitytojams nuobodus turbūt ) Rafaelio gyvenimas

Uzpelengavai mane ir dar visus apsizioplinimus istaisei - o as jau galvojau tyliai, tyliai...

Beje, knygos i galo taip ir neperskaiciau... Bet is jusu diskusijos isskirciau si langanos pastebejima:



kazkodel manau, jog "tarnyste" odai yra butent "tarnyste" savo poreikiams, kurie isties tera antraeiliai. Nes, pvz., noras valgyti ir palaikyti savo gyvybinguma yra naturalus (jam odos nereikia), o noras kelti puota, prisiryti ir prisilakti yra efemeriska euforija ir butent faktas, kad oda nesumazeja panorejus merginos meiles, nes ji tikrai ji mylejo tik patvirtina, jog knygos ideja yra prioritetu pasirinkimas. Herojaus tragedija, kad jis pasidave savo viziju impulsams, kurie ji nuvede i prazuti - panasiai kaip posakyje "po manes nors ir tvanas", nes nuo momento "cia ir dabar" nesvarbu kas bus paskui... Tik pasirasius pakta su mirtimi, kas is tikruju ir buvo sagrenes oda, ji tapo nebeisvengiama kokio pobudzio tie norai bebutu... Reikia ismokti matyti tai, kas yra tikra, o ne taip atrodo vien tik todel, kad mes to norime, nepasiduoti instinktams ir pradeti pasitiketi intuicija, net jei tuo momentu sprendimai neatrodytu geriausi... Vnz, cia toks mini reziume is to, ka perskaiciau pati ir ka parasete jus.

P.s. dar apie vertimus - Balzako kalbos grozis suzavejo butent tuo, kad kiekvienas palyginimas, epitetas ar apibudinimas buvo unikalus neiprastu saskambiu, zodziu zaismu ir pacia iskalba, ko nepastebejau is keliu ikeltu lietuvisku citatu... Rusiskos pasirode artimesnes. O mokytis prancuzu kalba skaitant Balzaka originaliai tektu su zodynu, sasiuviniu ir piestuku, nors nepatarciau pradeti nuo jo.