O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
Helianta, įdomu, kaip originale parašyti tokie šios knygos žodžiai:
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
Smalsu buvo, koks gi -
Tas ežeras - vienintelis, kur širdžiai galima atverti širdį. Čia mąstai ir čia myli. Niekur kitur nesutiksite gražesnio darnumo tarp vandens ir dangaus, kalnų ir žemės. Čia atrasi balzamo visoms gyvenimo nesėkmėms.
Tikriausiai yra buvusiųjų ten?
Tas ežeras - vienintelis, kur širdžiai galima atverti širdį. Čia mąstai ir čia myli. Niekur kitur nesutiksite gražesnio darnumo tarp vandens ir dangaus, kalnų ir žemės. Čia atrasi balzamo visoms gyvenimo nesėkmėms.
Tikriausiai yra buvusiųjų ten?
QUOTE(martux @ 2011 07 03, 20:41)
Helianta, įdomu, kaip originale parašyti tokie šios knygos žodžiai:
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
gal Teodora kalbėjo su akcentu - visgi ne prancūzė
QUOTE(klopedija @ 2011 07 01, 13:22)
Ji, jeigu norite, - tai visuomenė.
Pastarasis, prisipažinsiu, gerokai nustebino. Kodėl? Parašysiu vėliau.
Pastarasis, prisipažinsiu, gerokai nustebino. Kodėl? Parašysiu vėliau.
labai laukiu
susimąsčiau - jeigu ta Teodora visokia kokia nedora, kaip ir visuomenė, tai kaip galima ją taip įsimylėt
ar aš čia per daug paprastai mąstau, mintis gilesnė yra man ten daugiau ambicijos užkariaut pasirodė..
QUOTE(Gemma @ 2011 07 01, 20:18)
man knyga visa laiką "bangavo": pradžia patiko, prailgo sendaikčių krautuvėlės aprašymas, vėl grįžo susidomėjimas, kai buvo paminėta šagrenė, nukrito puotos metu, ir vėl pasidarė įdomu, kai prasidėjo Rafaelio gyvenimo istorija.
man maždaug taip pat.
QUOTE(Brūkšniukas @ 2011 07 03, 17:43)
Hmm, galiausiai pribaigiau.
Taip jam ir reikia
Taip jam ir reikia
įdomu, už ką tu taip jo nemėgsti
konkretizuokit, plyzzz QUOTE(madrugada @ 2011 07 04, 00:38)
susimąsčiau - jeigu ta Teodora visokia kokia nedora, kaip ir visuomenė, tai kaip galima ją taip įsimylėt
Argi už dorybes mylima?
QUOTE(madrugada @ 2011 07 03, 23:38)
kvailas jis - kol odukė buvo didelė, tai noras buvo pinigų, ulioti ir kekšių, o kai tik vantos lapelis beliko - ir gamta graži, ir paprastas kaimo gyvenimas
ir Poliną pamilo tik turtingą.
Tai ir sakau - taip jam ir reikia
QUOTE(caralaite @ 2011 07 04, 07:29)
ale tikrai
Kai aš skaičiau, sunku buvo įsivaizduoti, kad tiek žmogus visko nori. Šagrenės oda tirpo tiesiog akyse. Nu negi jis dar kažko norėjo, viską turėdamas? Galima netyčia panorėti, kad nelytų, piršto neskaudėtų ar kažko panašaus, bet kiti norai gal labiau valdomi?
Ir gale man pritrūko kažko tokio, kaip Fauste (nors jo ir neskaičiau, bet daugmaž iš nuogirdų įsivaizduoju
). Tokios kulminacijos, kad gyvenimas taip tuščiai nesibaigtų.
Ir gale man pritrūko kažko tokio, kaip Fauste (nors jo ir neskaičiau, bet daugmaž iš nuogirdų įsivaizduoju
). Tokios kulminacijos, kad gyvenimas taip tuščiai nesibaigtų. QUOTE(agnuzeb @ 2011 07 03, 20:21)
Vienareikšmiskai geriausias komentaras Man knyga visiškai nepatiko. Idėja, mintis su šagrene gera, bet man viskas pasirodė per daug dirbtina ir neįtikima. Dirbtina man atrodė meilė Teodorai, vėliau Polinai. Labiausiai erzindavo nukrypimai nuo temos. Lyg ir užsikabini, jau jau darosi įdomu ir vėl viskas iš pradžių. Jei ne užsispyrimas, kad aš ją pabaigsiu skaityti, būčiau aš ją metus šalin.
Man knyga visiškai nepatiko. Idėja, mintis su šagrene gera, bet man viskas pasirodė per daug dirbtina ir neįtikima. Dirbtina man atrodė meilė Teodorai, vėliau Polinai. Labiausiai erzindavo nukrypimai nuo temos. Lyg ir užsikabini, jau jau darosi įdomu ir vėl viskas iš pradžių. Jei ne užsispyrimas, kad aš ją pabaigsiu skaityti, būčiau aš ją metus šalin.na, kad visiškai nepatiko, negaliu sakyti, bet kitoms mintims pritariu
QUOTE(martux @ 2011 07 03, 20:41)
Helianta, įdomu, kaip originale parašyti tokie šios knygos žodžiai:
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
pasižiūrėsiu, tik mano leidime puslapiai neatitinka - pas mane iš viso 252 psl
Kurioje čia maždaug vietoje siužeto prasme?
QUOTE(martux @ 2011 07 03, 22:33)
Smalsu buvo, koks gi -
Tas ežeras - vienintelis, kur širdžiai galima atverti širdį. Čia mąstai ir čia myli. Niekur kitur nesutiksite gražesnio darnumo tarp vandens ir dangaus, kalnų ir žemės. Čia atrasi balzamo visoms gyvenimo nesėkmėms.
[img]Tikriausiai yra buvusiųjų ten?
Tas ežeras - vienintelis, kur širdžiai galima atverti širdį. Čia mąstai ir čia myli. Niekur kitur nesutiksite gražesnio darnumo tarp vandens ir dangaus, kalnų ir žemės. Čia atrasi balzamo visoms gyvenimo nesėkmėms.
[img]Tikriausiai yra buvusiųjų ten?
būti neteko, bet google maps pasitikrinau, kur tas Aix-les-Bains ir ežeras yra.
QUOTE(madrugada @ 2011 07 03, 23:38)
susimąsčiau - jeigu ta Teodora visokia kokia nedora, kaip ir visuomenė, tai kaip galima ją taip įsimylėt ar aš čia per daug paprastai mąstau, mintis gilesnė yra
man ten daugiau ambicijos užkariaut pasirodė..
ar aš čia per daug paprastai mąstau, mintis gilesnė yra man ten daugiau ambicijos užkariaut pasirodė..
tai kokia ten meilė, įsikalbėta gi.
Jis jau rašydamas tą savo kūrinį svajojo, kaip vieną dieną jo plaukus glostys gražių akių, elegantiška ir turtinga moteris, sakydama: "Kiek tu prisikentėjai, vargšas angele!"
Dzin, ar Teodora, ar kokia kita graži ir turtinga moteris - su kokia draugas suvedė, tą ir 'įsimylėjo'
Papildyta:
QUOTE(martux @ 2011 07 03, 20:41)
Helianta, įdomu, kaip originale parašyti tokie šios knygos žodžiai:
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
O, jeigu tik vietoje "labai malonu" ji tartų "labai malonu", tai būtų tobuliausia moteris!
Negi tai tik žaidimas intonacija?
210 psl., pirmos pastraipos pabaiga.
Radau panašią vietą (maždaug antrosios dalies viduryje, Rafaelis su Rastinjaku kalbasi), bet jokių "labai malonu" ten nėra - visai kitokie žodžiai
Originale taip:
"Ah! si elle ne disait pas mon anche et proulier pour mon ange et brouiller, ce serait une femme accomplie!"
Taigi versti būtų galima: jei vietoje "mano anchele" ir "sumeišiti" ji tartų mano "angele" ir "sumaišyti".
Nelabai suprantu, kodėl vertėjas visai pakeitė žodžius
QUOTE(martux @ 2011 07 03, 23:33)
Smalsu buvo, koks gi -
Tas ežeras - vienintelis, kur širdžiai galima atverti širdį. Čia mąstai ir čia myli. Niekur kitur nesutiksite gražesnio darnumo tarp vandens ir dangaus, kalnų ir žemės. Čia atrasi balzamo visoms gyvenimo nesėkmėms.
***
Tikriausiai yra buvusiųjų ten?
Nebuvau ten, bet labai norėčiau pabuvoti ir buvoti, buvoti, buvoti... Tas ežeras - vienintelis, kur širdžiai galima atverti širdį. Čia mąstai ir čia myli. Niekur kitur nesutiksite gražesnio darnumo tarp vandens ir dangaus, kalnų ir žemės. Čia atrasi balzamo visoms gyvenimo nesėkmėms.
***
Tikriausiai yra buvusiųjų ten?
Tokio mėlynumo vanduo paralyžiuoja mano valią. Praeityje turbūt buvau Vandenis.
QUOTE(madrugada @ 2011 07 04, 00:38)
labai laukiu
***
susimąsčiau - jeigu ta Teodora visokia kokia nedora, kaip ir visuomenė, tai kaip galima ją taip įsimylėt
man ten daugiau ambicijos užkariaut pasirodė..
Bus! Kada nors... ***
susimąsčiau - jeigu ta Teodora visokia kokia nedora, kaip ir visuomenė, tai kaip galima ją taip įsimylėt
man ten daugiau ambicijos užkariaut pasirodė..
***
Na, ir šiais "civilizuotais" laikais žmonės "myli" visuomenę: žiūri muilo operas, paskalų laidas, skaito "Žmones", seka astrologų prognozes ir siekia "glamūrinio" gyvenimo. Arba nesiekia, bet žiauriai pavydi ir kompleksuoja dėl savo negalės tai turėti.
O jei netyčia kada nors paskaitytų "Šagrenės odą", galvotų: "Kad taip aš tokią turėčiau..."
Bet juk geriau nusipirkti "bliuską" iš "ponių laimės" nei knygą iš BL. QUOTE(Helianta @ 2011 07 04, 11:19)
Jis jau rašydamas tą savo kūrinį svajojo, kaip vieną dieną jo plaukus glostys gražių akių, elegantiška ir turtinga moteris, sakydama: "Kiek tu prisikentėjai, vargšas angele!"
Taip! Jis troško užuojautos, saldžių žodelių... tskant, kad moterys lįste lįstų jam į ... Puikybė ir godumas! Niekaip kitaip neįvardinsi šių jo potroškių.
Sakiau, sukurpsiu nuoseklų atsiliepimą apie knygą, bet išeina atvirkščiai. Pradėsiu nuo moralo:
Rafaelis (ir visuomenė apskritai) nori turėti iškart viską be jokių pastangų. Deja, tas "viskas" apsiriboja tuščia garbe, padėtim visuomenėje, pinigais, materialinėm gėrybėm, komfortu, sočiu ir nerūpestingu gyvenimu. Apie meilę, užuojautą kalbama kaip apie daiktą, gaunamą iš kitų, bet ne privalomą dalintis su tais "kitais", nemąstant, ką aš už ją galiu atiduoti, paaukoti...
Šagrenės odoje aš įžvelgiu paprastą pusiausvyros dėsnį: nori gauti - turi duoti. Antraip liksi prie suskilusios geldos. Šiuo atveju išėjo dar blogiau: Rafaelis ne tik neliko prie suskilusios geldos, išgaravo net paskutinis vantos lapelis. Šiuo atveju - Rafaelio gyvybė.
Knyga nei patiko, ne nepatiko. Kaip daugelis rašo, "bangavo". Balzakas nesistengė atskleisti jokių dvasios subtilybių, filosofijos, jausmų gilybių, o tik juos paviršutiniškai aprašė, pažerdamas daugybę epitetų. Tarp dviejų siužeto žingsnių lavina tuščių samprotavimų. Rafaelio personažas išvis apgailėtinas: būdamas išsimokslinęs elgiasi kaip visiškas silpnavalis-bukagalvis.
Knyga nepateisino lūkesčių. Bet klasika yra klasika. Niekada nesigailiu skaitydama.
QUOTE(Helianta @ 2011 07 04, 11:19)
Originale taip:
"Ah! si elle ne disait pas mon anche et proulier pour mon ange et brouiller, ce serait une femme accomplie!"
Taigi versti būtų galima: jei vietoje "mano anchele" ir "sumeišiti" ji tartų mano "angele" ir "sumaišyti".
Nelabai suprantu, kodėl vertėjas visai pakeitė žodžius
"Ah! si elle ne disait pas mon anche et proulier pour mon ange et brouiller, ce serait une femme accomplie!"
Taigi versti būtų galima: jei vietoje "mano anchele" ir "sumeišiti" ji tartų mano "angele" ir "sumaišyti".
Nelabai suprantu, kodėl vertėjas visai pakeitė žodžius
Manau, ta vieta čia ir bus.
Taip išeina, kad vertimu visiškai negalima pasitikėti
QUOTE(martux @ 2011 07 04, 14:16)
Manau, ta vieta čia ir bus.
Taip išeina, kad vertimu visiškai negalima pasitikėti
Taip išeina, kad vertimu visiškai negalima pasitikėti
Štai kodėl reiktų visas knygas skaityti originalo kalba. Gaila, kad ne tiek daug tų kalbų moku
Jei galima, pasisakysiu ir apie "Šagrenės odą"
Pamenu, mokykloj skaitytas "Tėvas Gorijo" visai patiko, tad skaitydama "Šagrenę" vis svarsčiau, negi Balzakas vis dėlto nebuvo toks įdomus, kaip aš prisimenu. Pasirodo, ne man vienai "Šagrenė" pasirodė nuobodoka ir paviršutiniška - nepajutau jokio skaitymo malonumo, norėjosi tik greičiau ją pabaigti. Net nežinau, ar dar skaitysiu Balzaką, nors namie guli "Kurtizanių spindesys ir skurdas"
QUOTE(klopedija @ 2011 07 04, 14:57)
Knyga nei patiko, ne nepatiko. Kaip daugelis rašo, "bangavo". Balzakas nesistengė atskleisti jokių dvasios subtilybių, filosofijos, jausmų gilybių, o tik juos paviršutiniškai aprašė, pažerdamas daugybę epitetų. Tarp dviejų siužeto žingsnių lavina tuščių samprotavimų. Rafaelio personažas išvis apgailėtinas: būdamas išsimokslinęs elgiasi kaip visiškas silpnavalis-bukagalvis.
Knyga nepateisino lūkesčių. Bet klasika yra klasika. Niekada nesigailiu skaitydama.
Knyga nepateisino lūkesčių. Bet klasika yra klasika. Niekada nesigailiu skaitydama.
Klopedija, suintrigavai. Ypač sudomino pasažas apie "tuščius samprotavimus". Galbūt imsiu ir perskaitysiu, nors abejojau. Skaičiau kažkada, kai dar buvau komjaunuoliško amžiaus ir visai niekoOnieko iš to perskaityto teksto nepamenu. Neišliko.
Ir apskritai, anais (jaunystės ) laikais Balzako nevertinau, kur kas labiau traukė Dostojevskis, Tolstojus, Čechovas.
