Taigi, pirmiausia parašysiu apie
,,Svetimą, kuris priklauso ankstyvajai rašytojo kūrybai. Pagrindinis veikėjas- Merso. Jo paveikslu ir įvykiais, vykstančiais apie jį parodoma asmenybės tragedija ir bejėgiškumas, susidūrus su absurdu. Net ir šiais laikais šis romanas aktualus- dažnai vis dar žiūrima kreivai į kitokių pažiūrų, norų ar siekių žmones, tad ką kalbėti apie tuos laikus, kai buvo parašytas ,,Svetimas. Merso tapo svetimas tai visuomenei, nes jis nesielgė taip, kaip visi. Aišku, neteisinu jo padaryto nusikaltimo, bet argumentai, kurie nulėmė Merso likimą, buvo visiškai absurdiški, nes gilinamasi buvo ne į tai, į ką jie turėjo gilintis.
,,Krytis" (kai kuriuose leidimuose pavadintas ,,Nuopuoliu")- paskutinis A. Camus romanas.Palyginus su ,,Svetimu", jis yra trumpesnis, bet skaitymo procesas vyko ilgiau. Šis romanas sudėtingesnis, reikia įsigilinti į kiekvieną sakinį, o, jei mėgstate pasibraukti įdomias mintis, jums teks braukti kone kas antrą sakinį. Pagr. veikėjas viso romano metu kalbasi sutiktu žmogumi, bet, kadangi šis nieko neprataria iki pat pabaigos, atrodo, lyg tai būtų monologas. Monologas, primenantis tikrą išpažintį. Žodžiai priverčia susimąstyti, daug kur sutikau su jo mintimis, rodos, kai kur kalba apie tokius matomus dalykus, bet, kol neperskaitai, net nepastebi jų. Ir vėl žmogaus tragedija, knyga apie norą keistis, kurį tuoj pat pakeičia susitaikymas. Ši knyga man patiko labiau.
Rekomenduoju perskaityti abu
Luiziana, sveikinu susilaukus vaikučio 
Bet visgi pradėjau Kaminer "Karinė muzika" 
