Ateinu su atsiliepimu. Kurią knygą imsiu dabar, neįsivaizduoju
![biggrin.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/biggrin.gif)
Na, kai jau įsinorėsiu paskaityti ką nors, pati ranka link kurios nors išsities
Haruki Murakami ,,1Q84. Antra knyga (liepa-rugsėjis)"Kai perskaičiau pirmąją dalį, labai užsinorėjau antrosios. Bet ji tuo metu net nebuvo išleista Lietuvoje. Užtat, kai tik pamačiau, kad biblioteka jau turi antrąją dalį, nepaprastai apsidžiaugiau. Ir štai, dabar aš jau ją perskaičiau ir savo įspūdžius papasakosiu jums. Tiesa, jei dar neskaitėte pirmosios knygos, tai gerai pagalvokite prieš skaitydami šį atsiliepimą- jame šiek tiek bus atskleidžiami įvykiai, vykę pirmojoje knygoje.
Taigi, galiu pasakyti, kad ši dalis- nė kiek nėra prastesnė už pirmąją. Ji lygiai taip pat įtraukia, o, užvertus paskutinį puslapį, norisi tučtuojau griebti trečiąją dalį (deja, bet ji dar neišleista). Tiesa, pradžioje buvo sunkoka, nes kai kurios detalės užsimiršo, bet greitai viskas susidėliojo į savas vietas.
Čia ir toliau gilinamasi į visą Oro lėliukės istoriją (beje, ji ir visai išsamiai papasakojama) bei į Mažuosius žmones. Aomamė- sporto klubo trenerė ir samdoma žudikė- akis į akį susiduria su Lyderiu. Jo pasakojimas išmuša ją iš vėžių. Jei pirmojoje knygoje sužinojome, kuo Aomamė su Tengo (kas skaitė pirmąją dalį, žino, kad jis padėjo Fukaeri parašyti ,,Oro lėliukę) susiję, antrojoje paaiškėja, kad jie yra netgi pernelyg susiję. Detalės maišosi, pagr. veikėjų spėlionės dar labiau viską supainioja, rodos, kažką jau supratau, bet netrukus iškyla dar daugiau klaustukų. Taip, kaip ir Tengo ne kartą sakė: klausimų daug, atsakymų mažai. Pabaiga- lygiai tokia pati, kyla daug klausimų, į kuriuos bus atsakyta (bent jau taip tikiuosi) trečiojoje knygoje. Tiesa, vieną įvykį, susijusį su Aomame (kuris įvyks pabaigoje) nuspėjau kiek anksčiau- bet net ir tame įvykyje palikta intriga
Na, o pati Fukaeri- viską per daug žinanti, bet nieko negalinti padaryti.
Perskaičius pirmąją knygą palyginau nenuspėjamumą su A. Kristof ,,Storu sąsiuviniu, o skaitydama antrąją nejučia atėjo palyginimas su K. Suzuki ,,Skambučiu (bei jo tęsiniais). Tai, kad abu rašytojai- japonai, tik sutapimas. Man įstrigo abiejų vaizduojamas pasaulis- kai nežinai, ar čia tas tikrasis, ar tik kažkoks kitas. Jei skaitysite 1Q84, suprasite, apie ką aš
![wink.gif](https://www.supermama.lt/forumas/public/style_emoticons/default/wink.gif)
Rekomenduoju. Ir su nekantrumu laukiu trečiosios knygos.