QUOTE(Vessta @ 2011 07 11, 17:53)
butum LT, galetumem susibegt ir paskolinciau, paskaityta jinai, bet, kad suskaityta tai tikrai ne 
na i LT grisiu tik po 19 dienu.
O tu is kurio bibliotekos imi?
na i LT grisiu tik po 19 dienu.
O tu is kurio bibliotekos imi?
QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 07 11, 18:56)
is Karoliniskiu
QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 07 11, 18:34)
na o kodel ne
Ji tera parasiusi tris knygas. Dvi jau isverstos, 'Tolimi laikai' yra trecioji. Beja, kalbant apie knyga nu negaliu atsiplesti nuo jos. Nezinau, bet kazkas jos knygose man labai labai patinka
tai aisku gali,bet idomu ar is tikro jau verciama ta knyga,ar tik siaip speliones,kad kazkada isvers,nes paciai irgi labai patiko jos knygos,noriu daugiau,norvegiskai tai isversta yra,bet tingiu skaityt kita kalba,man kaip darbas jau,nemalonumas...tai ir klausiu,kada zada isleisti,jei greitai,tai palauksiu lietuviskai,o jei nezada isvis,tada teks norgiskai
"Šanataramas"
Gregory David Roberts parašė knygą, kuri kažkam gali tapti svarbiausia knyga jų gyvenime. Man ji neatsiejama nuo autoriaus asmenybės ir jo išgyvenimų. Nors tai romanas (o ne memuarai, kaip daugelis linkę manyti), vis tik autobiografiškumo joje labai daug. Manau esate matę jo foto, sakyčiau, groteskiškos išvaizdos jaunuolis. Bet, kaip dažnai ir būna perskaičius gerą knygą, staiga supratau kad visai jis ne toks ir baisus, gal net truputį gražus... savotiškai .
Taigi - tuose 936 (angliškuose) puslapiuose visko buvo labai daug - herojų, neįtikėtinai simpatiškų ir visai nepatrauklių, gerų minčių, jautriai atskleistų išgyvenimų, žiaurių scenų, kurias sunku net perskaityti, įrodymas kad lietuvių ir hindi kalbos - giminės, begalė visokių šaudo-gaudo epizodų ir daug daug Indijos. Nors pats Robertsas sako (net jo interviu keletą pripuolus pažiūrėjau), kad skaityti šią knygą kaip Bombėjaus istoriją yra klaida, nes ji galėjo būti parašyta apie bet kokį kitą miestą, aš šitą klaidą dariau su didžiausiu džiaugsmu. Ir dabar būtinai noriu pamatyti tą miestą ir tą šalį, pabūti tarp tų žmonių, apie kuriuos jis rašė. Ir - taip - aš suvokiu kad knygos veiksmas ridinėjasi panašiai 30 metų atgal, ir kad viso to kas joje greičiausiai Bombėjuje neberasčiau (net pavadinimo ), bet ką tu žmogus gali padaryti su tuo patirčių, kelionių ilgesiu, kurį tavyje įdega nuostabios knygos?... Nieko, tik jam pasiduoti .
Tai nėra pati geriausia mano perskaityta knyga. Gal būtų geriau, jei ji būtų ne viena, o kokios trys (na, bent dvi tikrai būtų išėję) - nebūčiau tiek privargus skaitydama. Bet aš taip džiaugiuosi kad apie ją sužinojau ir perskaičiau! Gal ir kas iš jūsų pabandys, to ir linkiu.
Gregory David Roberts parašė knygą, kuri kažkam gali tapti svarbiausia knyga jų gyvenime. Man ji neatsiejama nuo autoriaus asmenybės ir jo išgyvenimų. Nors tai romanas (o ne memuarai, kaip daugelis linkę manyti), vis tik autobiografiškumo joje labai daug. Manau esate matę jo foto, sakyčiau, groteskiškos išvaizdos jaunuolis
. Bet, kaip dažnai ir būna perskaičius gerą knygą, staiga supratau kad visai jis ne toks ir baisus, gal net truputį gražus... savotiškai . Taigi - tuose 936 (angliškuose) puslapiuose visko buvo labai daug - herojų, neįtikėtinai simpatiškų ir visai nepatrauklių, gerų minčių, jautriai atskleistų išgyvenimų, žiaurių scenų, kurias sunku net perskaityti, įrodymas kad lietuvių ir hindi kalbos - giminės
, begalė visokių šaudo-gaudo epizodų ir daug daug Indijos. Nors pats Robertsas sako (net jo interviu keletą pripuolus pažiūrėjau), kad skaityti šią knygą kaip Bombėjaus istoriją yra klaida, nes ji galėjo būti parašyta apie bet kokį kitą miestą, aš šitą klaidą dariau su didžiausiu džiaugsmu. Ir dabar būtinai noriu pamatyti tą miestą ir tą šalį, pabūti tarp tų žmonių, apie kuriuos jis rašė. Ir - taip - aš suvokiu kad knygos veiksmas ridinėjasi panašiai 30 metų atgal, ir kad viso to kas joje greičiausiai Bombėjuje neberasčiau (net pavadinimo ), bet ką tu žmogus gali padaryti su tuo patirčių, kelionių ilgesiu, kurį tavyje įdega nuostabios knygos?... Nieko, tik jam pasiduoti .Tai nėra pati geriausia mano perskaityta knyga. Gal būtų geriau, jei ji būtų ne viena, o kokios trys (na, bent dvi tikrai būtų išėję) - nebūčiau tiek privargus skaitydama. Bet aš taip džiaugiuosi kad apie ją sužinojau ir perskaičiau! Gal ir kas iš jūsų pabandys, to ir linkiu
.QUOTE(luiziana @ 2011 07 11, 18:29)
tai ar ne tu rašei,kad ruošias išverst?Ar aš kažką maišau
QUOTE(caralaite @ 2011 07 11, 22:20)
"Šanataramas"
Gregory David Roberts parašė knygą, kuri kažkam gali tapti svarbiausia knyga jų gyvenime. Man ji neatsiejama nuo autoriaus asmenybės ir jo išgyvenimų. Nors tai romanas (o ne memuarai, kaip daugelis linkę manyti), vis tik autobiografiškumo joje labai daug. Manau esate matę jo foto, sakyčiau, groteskiškos išvaizdos jaunuolis. Bet, kaip dažnai ir būna perskaičius gerą knygą, staiga supratau kad visai jis ne toks ir baisus, gal net truputį gražus... savotiškai .
Taigi - tuose 936 (angliškuose) puslapiuose visko buvo labai daug - herojų, neįtikėtinai simpatiškų ir visai nepatrauklių, gerų minčių, jautriai atskleistų išgyvenimų, žiaurių scenų, kurias sunku net perskaityti, įrodymas kad lietuvių ir hindi kalbos - giminės, begalė visokių šaudo-gaudo epizodų ir daug daug Indijos. Nors pats Robertsas sako (net jo interviu keletą pripuolus pažiūrėjau), kad skaityti šią knygą kaip Bombėjaus istoriją yra klaida, nes ji galėjo būti parašyta apie bet kokį kitą miestą, aš šitą klaidą dariau su didžiausiu džiaugsmu. Ir dabar būtinai noriu pamatyti tą miestą ir tą šalį, pabūti tarp tų žmonių, apie kuriuos jis rašė. Ir - taip - aš suvokiu kad knygos veiksmas ridinėjasi panašiai 30 metų atgal, ir kad viso to kas joje greičiausiai Bombėjuje neberasčiau (net pavadinimo ), bet ką tu žmogus gali padaryti su tuo patirčių, kelionių ilgesiu, kurį tavyje įdega nuostabios knygos?... Nieko, tik jam pasiduoti .
Tai nėra pati geriausia mano perskaityta knyga. Gal būtų geriau, jei ji būtų ne viena, o kokios trys (na, bent dvi tikrai būtų išėję) - nebūčiau tiek privargus skaitydama. Bet aš taip džiaugiuosi kad apie ją sužinojau ir perskaičiau! Gal ir kas iš jūsų pabandys, to ir linkiu.
Gregory David Roberts parašė knygą, kuri kažkam gali tapti svarbiausia knyga jų gyvenime. Man ji neatsiejama nuo autoriaus asmenybės ir jo išgyvenimų. Nors tai romanas (o ne memuarai, kaip daugelis linkę manyti), vis tik autobiografiškumo joje labai daug. Manau esate matę jo foto, sakyčiau, groteskiškos išvaizdos jaunuolis
. Bet, kaip dažnai ir būna perskaičius gerą knygą, staiga supratau kad visai jis ne toks ir baisus, gal net truputį gražus... savotiškai . Taigi - tuose 936 (angliškuose) puslapiuose visko buvo labai daug - herojų, neįtikėtinai simpatiškų ir visai nepatrauklių, gerų minčių, jautriai atskleistų išgyvenimų, žiaurių scenų, kurias sunku net perskaityti, įrodymas kad lietuvių ir hindi kalbos - giminės
, begalė visokių šaudo-gaudo epizodų ir daug daug Indijos. Nors pats Robertsas sako (net jo interviu keletą pripuolus pažiūrėjau), kad skaityti šią knygą kaip Bombėjaus istoriją yra klaida, nes ji galėjo būti parašyta apie bet kokį kitą miestą, aš šitą klaidą dariau su didžiausiu džiaugsmu. Ir dabar būtinai noriu pamatyti tą miestą ir tą šalį, pabūti tarp tų žmonių, apie kuriuos jis rašė. Ir - taip - aš suvokiu kad knygos veiksmas ridinėjasi panašiai 30 metų atgal, ir kad viso to kas joje greičiausiai Bombėjuje neberasčiau (net pavadinimo ), bet ką tu žmogus gali padaryti su tuo patirčių, kelionių ilgesiu, kurį tavyje įdega nuostabios knygos?... Nieko, tik jam pasiduoti .Tai nėra pati geriausia mano perskaityta knyga. Gal būtų geriau, jei ji būtų ne viena, o kokios trys (na, bent dvi tikrai būtų išėję) - nebūčiau tiek privargus skaitydama. Bet aš taip džiaugiuosi kad apie ją sužinojau ir perskaičiau! Gal ir kas iš jūsų pabandys, to ir linkiu
.
Registruojuos ir as su "Skerdykla Nr.5" Esu uzkietejus knygu "rijike"
QUOTE(NOTA BENE @ 2011 07 12, 09:04)
laba
Man kazkokie neskaitadieniai - ne viena knyga normaliai nesiskaito, taip ir norisi kokio skaitaliuko, bet po ranka nera
Perskaiciau Bureja neriniais, ir net nzn, ka apie ja pasakyt - pati gerai nesuprantu, patiko ar ne. Faktas tas, kad kazko visai kitko tikejaus. Ir dar faktas, kad Ingenui ji turejo kur kas labiau patikti
marakeš, ateik, pasišnekam apie knygą
kas tau labiausiai užstrigo iš personažų? man tai Prabu, žliumbiau pasikūkčiodama ir baisiausiai norėjau kad šitas epizodas nebūtų "iš gyvenimo"
kas tau labiausiai užstrigo iš personažų? man tai Prabu, žliumbiau pasikūkčiodama ir baisiausiai norėjau kad šitas epizodas nebūtų "iš gyvenimo"
caralaite, ir aš žliumbiau toje vietoje. pasiutusiai neteisinga. o Prabhu superinis personažas su juo ten niekas negali varžytis )
gal ne pats geriausias veikėjas, bet man patiko Karla - įsivaizdavau ją panašią į Carlą Bruni)
su juo ten niekas negali varžytis )gal ne pats geriausias veikėjas, bet man patiko Karla - įsivaizdavau ją panašią į Carlą Bruni
)
QUOTE(eliss @ 2011 07 11, 21:34)
As rasiau i leidykla,klausiau ar isleis ...ta tai pamenu,gal cia paminejus buvau tai?
Bet dabar ilindau paziureti ar buvau gavus atsakyma,tai ne 
,laiskas liko neatsakytas...nebent man is kito emeilo jie buvo atsake ir as parasiau tada cia nu neatsimenu nieko ,bet sakyciau,kad atsakymo negavau...Nes pagal paieska radau savo laisku archyve rasyta jiem zinute,bet po ja tuscia,jokio atsakymo,o jei jie atsake buvo is kito adreso,tai nerasiu,nezinau kokio ieskot,laisku pas mane marios neistrintu Gal rimtai kas atsimenat ar rasiau kad isleis Morton nauja knyga?
QUOTE(marakeš @ 2011 07 12, 12:16)
Man tai Karla nepatiko (ir Bruni nepatinka
). Apskritai visos moterys kažkokios keistos, vyrai daug "gražesni". Dar nepatiko mafijos vadas, ir apskritai ta dalis apie mafiją, nepriimu aš tų jų taisyklių ir negarbingų "garbės kodeksų". Tai "Šantaramo" tęsinį bus sunku skaityt, nes ten lūšnų žada nebebūt, tik mafija
