Knygos, knygos, knygos...

Ne tokie ir baisūs tie skaičiai.
Pasirinkimas skaityti nemažas. O jau perskaitytos visos čia priskaičiuotos, t.y. 10+16, ar daugiau yra? Ar pasilieki tik tas, kurias būtinai dar skaitysi?

Na į rekordus ir nepretenduoju Kaip jau minėjau, aš juk minimalistė. O su minimalizmu visgi kertasi ir tie mano nurodyti skaičiai.
Iš perskaitytų pasilieku tik tas, kurias tikrai skaitysiu dar kartą. Kitos iškeliauja. Atidėtos į išparduotuvę ir pasidėtos skaitymui (šiuo metu trys) šiame sąraše jau nebefigūruoja. Dar šalia to šiuo metu turiu dvi pasiskolintas.
Be abejo esu ne kartą persistengus ir pardavinėdama. Esu pardavusi keletą knygų, kurių dabar labai pasigendu (todėl jos ateityje dar būtinai papildys mano lentynas).

Dar atsakant į klausimą - jei visas perskaitytas kaupčiau ir nepardavinėčiau, jau turbūt nebeturėčiau laisvos vietos namuose Ir gal netgi būčiau subankrutavusi

gero vakaro visoms

dėl knygų kaupimo problemų nėra Visą laiką galvojau, kad labai smagu būtų pirkti ir kaupti knygas, nors visgi aš prie tų minimalizmo mėgėjų save priskirčiau- labai mėgstu kasmetinį tvarkymąsi per kurį tą didžiulį maximos maišą vis prirenku nereikalingų daiktų/lapų ir pan.


man tas pats kliuvo. 2/5 daviau jai.

Begalinė tema, galima šnekėti ir šnekėti.
Knygos tikrai neslegia, tiktai tiek, kad jų nebėra kur dėti. Ir su minimalizmu tai niekaip nesusiję, nes, jei visa kitą lengva ranka galima surinkus išmesti lauk, savo pagrindinio pomėgio taip lengvai neišmesi/neparduosi/neišdalinsi.
Tuo labiau, kad knygos kauptos kelių kartų, yra dar mano močiutės pirktų knygų, ir ne taip svarbu, koks knygos siužetas, vertė, autorius, ar pavadinimas... Arba, negi parduosi, knygoje, kurioje įrašytas koks nors palinkėjimas, pvz. mano mamai.. Čia tokia kaip ir istorija, kurios per pavasario tvarkymą neišmesi, ir nesvarbu, kad knyga, pvz. kokia nors "Jaunoji gvardija" ir jos kažkaip jau nebetraukia skaityti...

Nors labai daug neskaitytų knygų, vis tiek einu į biblioteką, man patinka pats pabuvimas tarp knygų, rinkimasis (tikrai joks ten ne laiko gaišimas, kaip aistuliaa sakė), einu tada, kada galiu skirti kokią valandėlę, neskubėti, tiesiog labai pailsiu. Tiesa, artimieji labai stebisi, ar man trūksta ką skaityti namie, bet vis tiek noriu įvairesnės literatūros, įvairesnių žanrų.
Iš namų bibliotekos esu perskaičiusi visas naujesnes knygas, ir, jei įsigyju kokią knygą, netrukus ją ir perskaitau, naujų neskaitytų knygų neturiu.

Nors tikrai skaitau daug, bet netikiu, kad kada nors perskaitysiu visas savo namų bibliotekos knygas. Neturiu net tokio tikslo.

* Bet kad tikrai ne visiems vienodai. Aš manau, jei žmogus tikras minimalistas, tai jis sieks minimalizmo visame kame, o ne tik kaikuriuose sferose. Be to ir hobių dauguma turbūt turim ne po vieną, tai vien ties knygomis susikoncentruoti sudėtinga (ir net savotiškai pavojinga, nes manau, kad gyvenime visgi reikia įvairovės ir pusiausvyros). Nors iš kitos pusės pritariu, kad hobio atžvilgiu kai kurie principai, kuriuos taikom kitur, kaip ir nebegalioja (ar mažiau galioja). Jei būtų kitaip, aš turbūt turėčiau kokius 20-30 vnt. neskaitytų knygų, ir tai tikrai būtų protingas, logiškas skaičius. Bet būdama minimalistė nekalbu ir nesvajoju apie 400-500 knygų (nes tai jau tikrai būčiau ne aš). Beje, kitame savo hobyje irgi skęstu panašiai, bet irgi rekordu nemušu (ir tikrai nemušiu).
Dėl kelių kartų kauptų knygų tai vėlgi, juk ne kiekviena gyvena su tėvais, ar nuosavame name. Ir ne kiekviena turim noro ir galimybių tą kitų kartų kauptą biblioteką išsaugoti. Pvz. aš gyvenu kitame mieste nei tėvai. Ir nors dar negalvoju, kas būtų, jei būtų, bet esu tikra, kad tėvų bibliotekos kada nors ateityje tikrai pas save nepersivežčiau... Nebent mano broliai tuo pasirūpintų. Bet jie nėra dideli skaitytojai, tai turbūt ta biblioteka būtų kažkam išdalinta, aišku kai kurios knygos ir mano priglaustos, bet jau tėvų namų bibliotekos vientisumo tai tikrai nebeliktų...
Be to kuo toliau tuo labiau jaučiu, kad nesu pernelyg prisirišusi prie daiktų. Galbūt buvo šiek tiek kitaip prieš 15 metų, o dabar jaučiu, kad yra svarbesnių dalykų nei daiktai. O istorija, praeitis... galima tai išsaugoti kad ir nuotraukų pavidalu (užtai sąžiningai spausdinu nuotraukas, nors dabar tai jau kaip ir nebemadinga), galbūt dar viena kita smulkmenėle ar knyga (bet ne jų krūvomis). Man daug priimtiniau atrodo skaitytose knygose ne kartą rasti epizodai, kuriuose pasakojama, kad herojus savo svarbiausius prisiminimus nešiojasi kažkioje nedidelėje dėžutėje. Joje gali būti tik keletas daiktų, bet jam įpatingų. Ir juk nebūtinai tai bus knygos...

** Tuomet ta biblioteka turi būti išties galinga ir kaupta gal tikrai keleto kartų , jei net nekelti sau tokio tikslo perskaityti visas joje esančias knygas Nes jei tai (pvz. kaip mano atveju) tiesiog pačios susipirktos knygos ir tie pirkimo mąstai padorūs bei skaitymo tempai pakankamai greiti, tai toks tikslas perskaityti daugmaž viską, kas yra namų bibliotekoje, yra tikrai normalus ir realus.
Beje turiu ir konkretų pavyzdį: mano tėvas, kuris yra surinkęs pakankamai didelę biblioteką (ji išdėliota sekcijoje per tris kambarius), kiek numanau, yra perskaitęs daugmaž visas joje esančias knygas.

Na čia aišku mano nuomonė. Juk kiek žmonių, tiek nuomonių.

Sveikos,

Dori, paskui parasysiu, ka manau apie tavo darbu pardavinejima tame knygyne, jei idomu

O as tokiu tinkamu dabartinei nuotaikai knygu anadien prisipirkau, ir ziauriai gerai leidziu laika viena namie lovoje su knyga lyjant lietui (nebeilgai, tai stengiuos pajust kuo giliau ta gera jausma )

Su dideliu malonumu perskaiciau Stebukla Anduose - is tikro tai ne tik to siurpaus, sunkiai isivaizduojamo ivykio faktografija, bet ir grazus, stebinantis, siurpinantis pasakojimas apie neribotas zmogaus galimybes, be galo zavintis, ikvepiantis..

O dabar ipusejau Sviesa ant sniego - aisku, ne sedevras, nieko ypatingo, bet kaip man dabar gerai "skaitosi", nesinori padeti.

Na, bet neatsizaviu kai kuriu is jusu skaitymo tempais. Ingenai...

labai gera knyga, atsipalaidavimui,atsiputimui man labai patiko

esu labai seniai skaiciusi sia knyga, tai ji man labai patiko.


As sau tokiu izadu niekada neduosiu, nes penkmecio neuztektu visoms mano turimoms knygoms perskaityti


O as dziaugiuosi prasidejusiomis atostogomis. Gamta nuostabi, vaizdai labai grazus, bet kol kas oras nelepina. Nors nera salta, bet daugus aptrauktas debesu istisai ir linoja labai daznai. Taip pat kiek is proto veda amzinas zuvedru klysksmas, ypac anksti rytais

Na o as perskaiciau Sjon 'Baldras, Šešėlio sūnus'.

Labai patiko si sakme. Na as pastaruoju metu labai zaviuosi islandu literatura, kurioje netruksta gamtovaizdziu aprasymo, savotisko romantizmo, paprociu ir ju kulturos. Si knyga ne isimtis. Nuostabiai baugus atsiaurios gamtos peizazo aprasymai persipyna su mitologija ir biblijiniais motyvais, per kuriuos ir atsiskleidzia tradicijos ir kulturos motyvai.
Tikras literaturinis desertas.
Dabar ieskosiu kitos sio rasytojo knygos 'Tavo akys matė mane'.

Labas

O aš vėl per naktį perskaičiau vampyrus Knyga labiau patiko nei pirma dalis. Einu rašyt atsiliepimo

Ir šiandien pradėjau Jodi Picoult „Namų taisykles“ Įdomu

Richelle Mead „Šalčio dvelksmas“

Nu va, pabaigiau Sviesa ant sniego, griebiau Knygu kluba - irgi puikiai tinka si lietinga vienisa sekmadieni

Papildyta:

labai sudominai!!