Kroatija.

Šią vasarą dujų kaina-4,98 kunos

Enijos atostogos.

kol kas be nuotraukų, nes priėjau ne prie to kompo kur guli neapdorotų nuotraukų klodai. Keliavau su Guliverio kelionėmis. Žodžiu viskas sukramtyta ir paduota ant lėkštutės. Nereikia galvoti ar tas posūkis, ar ten susimokėti už kelius, ką pagalvos muitininkas žvelgdamas į tavo transportą. Vis tik mačiau kaip kuičia automobilių bagažines,krepšius ir tai buvo labai nesmagu stebėti.

Taigi kelionė prasidėjo naktį su tradiciniu lingavimu per Lenkijos kamščius. Antroji diena irgi kažkur dingo monotonijos liūnuose nors protas teigia kad vis tik lankėmės visai tokiam lankytinam objekte kaip Budapeštas. Tačiau kadangi ten buvau anksčiau ir mačiau teisingu paros laiku ir teisingu matymo kampu tai šiemetinis apsilankymas tebuvo pliusiukas lankomų objektų sąraše. Na nesakau kad neverta, tačiau jei yra šansas rinktis...

Dabar kas nors būtinai norės paklausti o kokie tie teisingi matymo laikai ir kampai Budapeštui? Taigi atsakysiu su dideliausiu malonumu: Budapeštą reikia pamatyti naktį ir iš laivo. Geriausia su ten gyvenančia lietuvaite gide. Kitaip nelieka to įspūdžio kad patekai į nuostabų kraštą, nes kuo toliau tuo tie vengrai man prasčiau atrodo. Gal tiesiog pas mus darosi vis gražiau ir jaukiau

Taigi patrepenę kalnuotąja Budapešto dalį, kuri berods vadinasi Buda ir tik pro autobuso dalį pavėpsoję į tą dalį kuri vadinasi Peštas, iškeliavome Bosnijos link.

Bosnija tai šalis kuri po truputį mane pradeda žavėti. Jei kas nors pasaulyje atrodo neįmanoma kad būtų, tai jeigu vis tik tai kažkokiu būdu vis tik realizavosi šioje planetoje, tai būtinai rasim Bosnijoje. Na kad ir Sarajevas. Kai skaitydavau kad tai kontrastų miestas, tai šiuos žodžius priskirdavau kažkokiems filologiniams reiškiniams. Na panašiems kaip epitetas, deminutyvas ir analogiškiems. Tačiau pirmą kartą pamačiusi Sarajevą supratau, kad ten gyvenantys žmonės turi neįmanomą logiką.

Na kas sugalvotų patiltėje įsteiginėti kapines? MacDonaldsą ar turgų patiltėje galima rasti vos ne visuose didesniuose ES miestuose, tačiau normalias katalikiškas kapinaites su dailiais paminklais vargu ar kas nors dar įtupdytų tarp dviejų užvažiavimų ant viaduko. Mano mandibula atvipo, o signalai į ossa digitorum apskritai kažkur paklydo. Kad turiu tokius techninius priedėlius kaip fotikas iš viso užmiršau. Nes kurį laiką apskritai tik spoksojau, kol autobusas nuvežė nuo to vaizdo toli toli. Vėliau panašus jausmas apėmė kai privažiavome aikštę užlaidotą serbų karo aukomis jau šiame šimtmetyje. Visų tikėjimų kapai buvusioje futbolo berods aikštėje miesto viduryje, o aplinkui gyvenamieji namai. Praktiškai kieme kapinės.

Pasivaikščiojimas po senamiestį irgi buvo įspūdingas. Tik kad gausiai lijo, tai šiek tiek sumažino žioplinėjimo žavesį, tačiau ir tai kas kliuvo buvo nuostabu. Ir dar žmonės. Mūsų kelyje vietiniai pasitaikė labai svetingi. Pirkome kavos. Prišoko pamokino kaip ten elgtis su jų indeliais, o kai reikėjo atsiskaityti ir puoliau kuistis savo piniginėje bandydama atpažinti kur eurai kur kunos o kur man reikalingos jų markės, tai matyt neteisingai išsiaiškino mano pasimetimą ir kainą sumažino jau nepamenu dvejomis ar keturiomis markėmis. Na maždaug dviem eurais.
Taip galvoju ar mūsuose atsirastų kokia kavinukė kur taip lengvai apdovanotų žioplą turistą, tai kol kas tokios mintyse nerandu.

Likusią per Bosniją kelionės dalį fotiko neišsitraukiau, nors tikrai buvo ką fotografuoti. Tai slėnis su keisčiausiomis naftos perdirbimo gamyklomis. Statybos reikalų fabrikėliai irgi kaip grybukai. Žodžiu, jei tik jie norės, valstybė turi potencialą klestėti. Juo labiau kad arabai juos labai remia finansiškai. Nors kaip jie patys teigia kad 60% gyventojų neturi darbo, bet kai per metus išdygo pakelėje ištisi kvartalai naujų namų, tai kažkaip sunku patikėti kad ten visi vien badauja ir skursta.
Kertant sieną mūsų net pasų netikrino. Pasakė mūsiškiai vairuotojai kad Litva, tai tie tik numojo ranka ir net neužėjo į mus pažiūrėti.

Nakvynės vietą po Sarajevo pasiekėme labai greitai. Tai buvo viešbutis pavadinimu Staryj Most. Ir iš tiesų prieblandoje buvo galima įžiūrėti kitapus kelio romėniško tilto siluetą. Mūsų su vaikais kambarius jungė svetainė su foteliais ir sopke. Nelabai supratau kam- juk atvykome naktį ir išvyksime paryčiais. Na bet firma geriau žino kaip panaudoti mūsų pinigus. Kadangi tokioj prabangoje traukti arbatinuką ir valgyti plikytus "bomžpaketus" pasirodė kažkaip neoru, tai nulėkėme į viešbučio restoraną.
Vadovė mus perspėjo kad vienas iš padavėjų uoliai mokosi lietuviškai, nes nori pasipiršti kokiai nors lietuvaitei. Gal net tai pačiai kuri jam kažkada krito į širdį, bet ji nė už ką nesuprato jokiomis kalbomis jo pasiūlymo.

Taigi sėdime prie stalo ir laukiame meniu. Atnešė, tačiau tai mums sukėlė tik susirūpinimą, nes pavadinimai nieko nesakė. Paprašėme kad atneštų paragavimui vieną kokį nors patiekalą kuriuo jo tauta didžiuojasi. Gavom avytės keptos su virtomis bulvėmis. Paprašėme atnešti dar kažką, kas primintų jo tautos virtuvės žavesį ilgam ir gavome kažkokį pyragą su mėsą.Trečio patiekalo jau nebepamenu, bet jis pranyko irgi labai greitai. Tada paklausėme ar pas juos visada šiuo metų laiku naktimis taip šalta. Atsakė kad tai anomalija, nes tebuvo vos 15C. Paprašėme tokio patiekalo nuo kurio mes sušiltume. Gavome guliašo analogą, kurį kaip jis sakė valgo bosniai tik žiemą. Pasidarė tikrai šilčiau. Atidavęs grąžą jis mano vyro paklausė ar jis teisingai taria vieną lietuvišką žodį. Ir ištarė: "pasikiškiakopūsteliaujantieji". Tikiuosi jis šiuo žodžiu nebandys pirštis savo svajonių damai

Ryte atvykome į Mostarą. Jau ten esu buvusi, bet sudomino galimybė aplankyti mečetės vidų. Klausydamasi aiškinimo kodėl ten moterys vaikšto kaip ninzės, sėdi po kažkokiu baldakimu net maldos metu supratau kad mūsų ir jų supratimas apie tuos pačius dalykus yra visiškai kitoks. Vadovė pasakojo kad vyras turi aprūpinti jas kažkokiais ten dalykais, tame tarpe ir saldumynais kurių moteriai turi būt užtektinai. O kai išgirdau, kad ištekėjusi moteris nebeatsako už savo nuodėmes- tai jau jos vyro pareiga saugoti ir atgailauti už žmonos nuodėmes pati nepajutau kaip šilko skarą nuo pečių užsitraukiau ant galvos.
Toliau su dukra gatvėmis vaikščiojom apsibintavusios skaromis sukeldamos vietinių musulmonių susidomėjimą. Atėjusios prie autobuso pasisveikino su vadove salam aleikum ir pranešėm kad dabar mes mielai būsim musulmonėmis. Vadovė pasakė kad vis tik vyras dar gali būt nespėjęs tapti musulmonu. Šyptelėjusi atsakiau kad tai jau nebe mano problema, nes už vyro nuodėmes neatsakau, o va man jaučiu tikrai trūksta kažko saldaus. Čia sužvingo visa grupė.
Toliau kelias vingiavo Medžugorijos link. Ten buvau pernai. Nesu labai tikinti, tai negaliu pasakyti nieko išskyrus kad labai gerbiu tikinčiųjų jausmus ir jie žino ką ten mato daro ir t.t. Nes mačiau veidus ir jų išraiškas kai jie meldžiasi prie Marijos skulptūros ar liečia parkelyje stilizuotą Kristaus skulptūrą tikėdamiesi lašelio vandens kuris atsiranda kelio linkyje ant tos skluptūros. Man labiau suvokiamas buvo vietinis ciucikas, kuris viską kas šiame pasaulyje jam kliuvo priėmė kaip Dievo dovaną ir be jokių skrupulų įsitaisė žalvarinės Kristaus skulptūros pavėsyje savaip priimdamas šios vietos ypatingumą su šiltu granitu ir gaiva teikiama skulptūros pavėsio.
Kelias nuo ten iki Makarskos buvo stulbinamai gražus. Tikrai yra puikių gamtos kampelių Bosnijoje. Aibė krioklių kuriuose maudosi žmonės, labai gražus tos jų didžiausios upės kanjonas. Žioplinėjant laikas tikrai neprailgo iki atsidūrėme Makarskoje.
Šiandien tiek.

Nakti darbe turejau grazaus laiko kelionei pirmyn planuoti. Tai varysiu per PL CR - AUS - SLVN - HR (pula).

Austrijos ir slovenijos kartu bus apie 380km. man pilno bako duju kaip tik uztenka, o jei truks tai benzinu rausiu. Visur mokamais keliais tik slovenijoje tuoj 30km nemokamais vaziuosiu, nes 15e kazkaip per daug uz kelis km.

Dabar kur kroatijoje pabuti Pula - tai del amfiteatro, tada link zadar kazkur 5 dienu ir dar 5dienos ties omis netoli kazkur

Sirenos auto cam salia omis buvot kas nors? Kazkaip kainos maziausiai kandziojasi, gal kazkas netaip. Auto cam - sirena

Zadare būtinai apsilankykite prie Jūros vargonų ir šviečiančių planetų

lygiai taip pat kuičia, skanuoja pareigūnai ir autobusus. Čekijoj teko susidurt su tokiu reiškiniu ir lygiai taip pat nemalonu buvo. Ar LT pareigūnas, ar Čekijos, vienodai visur visus nusikaltėliais mato.


jei pirminis galutinis tikslas yra Pula, tai važiuokit per visą Slovėniją mokamais keliais iki berods Koper. Nebus gaila išleistų pinigų už kelius, įvertinsit matomus vaizdus per langą ir kelionė neprailgs. Per Vengriją važiuočiau, jei reiktų į Zadar'ą ir piečiau važiuot
Ak, tiesa, Čekijoj užsipylus dujų netoli Austrijos sienos, pilnai užteko iki Slovėnijos.

Draugai ka tik buve ten, ju draugai jau antri metai vaziuoja i Sirena - labai patenkinti, isnternetu buvo rezervave vieta palapinei, tai gavo pacia geriausia. Sake vyksta diskotekos vakarais, seimininkas paslaugus, kepa vakarasi parsiuka ... Jei kas konreciai domina, gali draugu paklausti

Tik Zadarą reikia aplankyti vakare, nes dieną šviečiančių planetų grožio nepamatysit.

o gal kas zinot kaip vadinasi kempingas, kuris yra arciausiai Plitvicu ezeru?

tai kad ten nuvaziave rasit. ten nera tokio bumo su apgyvendinimu. problemu nesudro apgyvendinimas,nes dauguma vaziuoja ten tik vienai dienai. retai kas su nakvyne. bent mano nuomone tokia

Kas nors galite trumpai apie tuos svieciancias planetas ir juru vargonus ar kaip ten vadinasi. Nete radau tik kazkokias svieciancias "plokstes" kurios per diena pasikrauna, o nakti sviecia cia gal tas? o apie vargonus nieko aiskaus neradau. Beje gal koordinates turit kokias ?

Mes viename buvome sustoje paisklausti kainu, tai imti nameli kempinge buvo braqngiau, nei apsigyventi pas zmones

as buvau tik prie juros vargonu. aisku dabar niekaip negaleciau nupasakoti kaip rasti. aisku kad prie juros, ir paciame mieste, ne kokiame pakrasty. vaziavome be jokiu koordinaciu, tiesiog vadovavomes nuorodomis, zmoniu pasiklausinedami