Juokingos situacijos

Papasakosiu ir aš vieną nuotykį kelyje , tik nežinau ar išeis atpasakoti taip pat juokingai, kokia iš tiesų buvo ta situacija (na bent po kelių dienų ji tapo juokinga). Važiavom su drauge iš Klaipėdos į Šiaulius, draugės vairavimo stažas - ganėtinai kuklus, bet čia ne esmė. Iš Klaipėdos miesto išvažinėjau aš, nes draugė pabijojo nežinomom gatvėm važiuoti (mes pačios šiaulietės), o autostradoje persėdo vairuoti pati. Na važiavom mes sėkmingai, vis laukėme kol davažiuosim Kryžkalnį (aš nelabai žinojau kur jis, pati ten nesu prieš tai vairavus ji taip pat, laukėm kryžkalnio ženklo ar bent Šiaulių) užsinorėjom ko nors užkąst ir kavytės, sugalvojom sustot degalinėje. Nusipirkom ko reikėjo, įsėdom į mašiną, oplia, žiūrim, ženklas - Šiauliai 60km (jei neklystu 60 buvo), na mes patenkintos, kad teisinga linkme judam, išsukam iš degalinės ir keliaujam toliau. Važiuojam važiuojam, visai apsiniaukė, kaip ir rūkas atsirado toks nežymus...nežinau kiek mes laiko taip važiavom, bet aš mintyse vis galvoju, kur tas kryžkalnio ženklas, lygtais jau turėjo būti. Žiūriu, ženklas, ten rašo, Kaunas - 70km!!!!!Maniau, vaidenas (draugė ženklo nematė, apskritai gyvenime labai išsiblaškiusi yra, bet kad iš manęs tokių šposų sulaukti, retas įvykis). Tyliu, nieko nesakau, vis laukiu kryžkalnio ženklo . Paskiau kreipiuos į draugę, pasakau kad liktais Kauno link ženklą mačiau...Iš pradžių pradėjom juoktis, paskiau panikuoti, apsisukimo niekur neradom. Man skambina vyras, klausia kur esam, sakau pralėkėm kryžkalnį, judam prie Kauno, tai žmogus tikriausiai vos nenuvirto. Jau vakarėjo, pradėjo stipriai lyti ir galop davažiavom Kauną!!! Nusprendėm Kaune pasilikti nakčiai pas mano pusseserę, pabijojom naktį važiuot, nes tikriausiai atgal į Klaipėdą būtumėm grįžusios, jei šviesos metu nesugebėjom ženklų sužiūrėti .
Kitą dieną šiaip taip radom išvažiavimą iš Kauno į autostradą. Važiuojam, aš sakau draugei, tik dabar nepralėk, atidžiai vairuok, ženklus žiūrėk o ji man atšauna - "tai tu ženklus žiūrėk, aš vairuoju, į kelią žiūriu"

Šaunus nuotykis, gerai kad tortas sveikas liko
Tavo atveju yra toks patobulinimas automobiliu, kur galima atidaryti koja Tokia funkcija turi Ford C-MAX, tada ranku nepritruks

Mano pusbrolis per vestuves dovanų gautus pinigus vokelyje pasidėjo ant stogo ir nuvažiavo Nuskrido nebloga sumelė

manau ne vienas esam palike rankines ant stogo tik čia net ir po ilgo laiko juokinga neatrodo pažystų krūvą tokių nelaimėlių tame tarpe ir save

yra viena vieta , kur blondine ir brunete elgiasi vienodai bukai- uz automobilio vairo. tai ir yra juokingiausia situacija ir gan graudi.

O vyrai tai jau gimę už vairo sėdėt. Nereikia nusišnekėt. Išlipkit pagaliau iš savo medžio ir pažiūrėkit kiek daug puikių moterų vairuotojų yra.

Kiek einu per perėja, moterys visada praleidžia o vyrai dar pagazuoja. Kelis kartus vos nepartrenkė nors einu visada tik per žalią. Čia matyt todėl, kad jie ne buki

Ir kai važiuoji didžiausiu leistinu greičiu kokia nors Geležinio Vilko gatve pavyzdžiui, spaudžia gazo ir lenkia tuo pačiu dar pademonstruodamas kokį nors "nepakartojamą" manevrą, tai irgi turbūt pavydėtino proto požymis Ypač žiemą,kai slidu ir sniegas drebia

smagu jusu nuotykius paskaityt pati irgi kelis apturejus esu. aisku su uzsalusiom durelem visokios problemos, sia ziema jau pasimokius nusinesu tokia metaline mentele, uz dureliu virsaus uzkist, kad atsiluptu, labai gerai padeda, bet vaizdas tai jauciu geras kazkada seniau ziema ilgiau nevazinejau, nusedo akumas, atvaziavo man padet uzkurt, rakinu duris, neatsidaro. nu velnias, galvoju prisalo, dauziau lupau visaip, nu niekaip nekruta. galiausiai draugas priejo, sako kad tu rakta ne i ta puse suki, gaunas kad uzrakinta dar uzrakinu tai pasukau i kita puse ir atsidare iskart bet cia nieko, mamai mano teko pora kartu per bagazine rangytis dar buvom viena karta i gamta isvaziave ir uzsitrenke masina, aisku rakciukai spynoj. teko dauzyt langa. blogiausia kad nebuvo su kuo dauzyt, kaip tycia nei jokio didesnio akmens, su kazkokiu medzio gabalu isdauzem didziausia geda buvo kai tamsoj vaziavau su salone ijungta sviesa puse kauno pravaziavau ir visai nepastebejau kad sviesu, tik kai sustojau apsidairiau kad kazkas ne taip
dar vienas nemalonus ivykis buvo kai man kieme apgadino masina. reikejo kazkur vaziuot, tamsu buvo, masiniukas ramiai stovi kieme, isedau isvaziavau, kazkas dzerzgia ties keleivio puses priekiniu ratu. stabtelejau aikstelej, apeinu masina, o ten sparnas gerai ilenktas, buferio gabalo ner, zibinto kampas nuduzes biski sokas istiko paskui pamaciau rasteli uz valytuvo kas mate avarija. gerai, kad gerai baigesi, atsirado kaltininkas, pavyko draudima gaut

Gal nevisai juokinga, bet svarbu gerai baigėsi:
Reikėjo ryte lėkt į Vilnių, bet mano auto net nuo "krokodilų" neužsikūrė. Kaimynų pagalba mažoje aikštelėje apsukom mašiniuką ir prisikabinau prie tėvų automobilio, maniškė buvo visa apšerkšnijusi, nieko pro priekinį langą nemačiau, šiaip ne taip užkūriau, bet lengvai atsitrenkiau į tėvų mašiną, susidūrimo metu nukrito priekinis numeris, gal užgaišom 10 min, gal net mažiau, kol apsisukom, numerio nebebuvo. Man šokas, nes jau vėluoju išvažiuot. Nusprendžiau važiuot su vienu numeriu, galinį prisukau į priekį ir pirmyn. Policija net nestabdė, nors ir matė.
Mano automobilis užrašytas tėčio vardu, vakare skambina man jis ir sako, kad jam į darbovietę skambino policija, ir pasakė kad kažkas atnešė numerį, nurodė telefoną, kuriuo paskambinus atsiimsiu, bet niekas nekėlė ragelio.
Kitą dieną išėjau į darbą, o per pietus paskambino mama ir pasakė, kad namie apsilankė du pareigūnai ir atnešė mano pamestąjį numerį
Išvada: šaunuoliai pareigūnai

truputi ne i tema,bet su auto susijes turejom parudijusi golfa-20meti laukiu vyro aikstelej.privaro toks nuliovas dzipas,islipa kostiumuotas toks ir TOKIU zvilgsniu perzvelgia musu "parudijusia skardine" as net pasijutau tokia mazyteee,menka...ir is kazkur atsiranda benamis sunekas ir pries musu akis koja pakele ant to NULIOVO DZIPO MATYTUMET KOKIOS TO BERNO AKYYYS BUVO.as kerstingai ir prgalingai zviegiau savo "rudenoj"

Dabar, kai prisimenu, juokinga, o kai nutiko ši istorija, vos tramdžiau ašaras. Taigi važiavome su MB į jo sūnėno krikštynas, pasipuošę, kaip ir dera krikštatėviams, su tortu ir t.t. Tik jie gyvena kaimo vienkiemyje, tai net ir vasarą sunku per duobes privažiuoti. MB, kad nereikėtų važiuoti geroko gabalo kelio, nusprendė jį trumpinti, kaip ir kaimo vyrai - per upelio brastą, t.y. seklią vietą. Pervažiuoti galima ir visi važinėja, tik ne po lietaus. Nors ir prašiau, važiuoti normaliu keliu, bet kur tau... Mūsų BMW tik įvažiavo į upelį, užgriebė į oro filtrą vandens ir užgeso. Pariedėjo ir žiūriu stovime upelio viduryje. MB juokiasi, sako, žiūrėk ir vanduo nebėga - o bėga jis iš mano pusės, nes iš ten srovė... Mano lūpa dreba, MB jau nieko nesakau, nes jei užsivesčiau, nebesustočiau... Sukandus dantis nusimaunu batelius, pėdkelnes, susirangau ant sėdynės ir laukiu kol subėgę giminaičiai trauks mašiną. Tortą padedu ant užpakalinės sėdynės, bet po kelių minučių pajaučiu, kad jau semia ir sėdynę, tortas plaukia, sėdžiu ant lango, nes jei lipsiu lauk ir brisiu į krantą, tai visa suknelė liks šlapia... MB nusirengia kostiumą, lenda lauk, prikabina prie brolio mašinos virvę ir šiaip ne taip užtraukia mus į krantą. Nuotaika sugadinta juodai - į bažnyčia reikia, o mūsų mašina nevažiuoja, net neaišku, ar išvis pataisoma, nes visur vanduo variklyje... Na ką, vaikas tai neliks nekrikštytas, MB gauna naujus marškinius, kaklaraištį ir išvažiuojame. Tik paskui ne šventė rūpėjo, o meistrų teko ieškoti ir mašiną taisyti. Nors niekas netikėjo, bet pradžiūvusi ir meistro pažįstamo pakrapštyta, paskui puikiausiai dar važinėjo. Tik draugai pravardę davė - "amfibija".
Praktiškai komedijos scenarijus, tik tada nė kiek nebuvo juokinga