Sveikos
Na, mergaites, skaitau ir juokiuosi iki asaru
Nemazai idejot pastangu rasydamos, ir as padarysiu indeli
Istorija nutiko mano mamai. Darbo pabaiga. 23:00. Ziema, lauke -25. Miesto centras. Visi baige darba eina bandyti kurti masinu, lauzti dureliu ir pan. Tuo metu mama vairao 1 civika (2 durys). Vaizdelis: vieni sildo dureles, kiti susinervine pas bendradarbi i pasata lipa per bagazine, kad namo parveztu. Ne paslaptis, ji atsidaro legviausiai. Mama i savo masiniuka irgi per ja ilipa. Siek tiek priekini stikla nusigrando, uzsikuria , pradeda judeti. Kaip sakiau, miesto centras. Mama pasakoja: tik pajudu i gatve, ziuriu, policijos zydrieji zybureliai is paskos. Na ka, sustoju. Jauciu, prieina prie mano masinos. As sedziu, langai apsale, nieko nesimato, duru atidaryti negaliu
Galvoju, na, o ka dabar jie darys, nieko nesimato net per priekini stikla. Sedziu, laukiu, kurenu, gal atsils durys. Apeina vienas aplink masina, kitas, o as islipti negaliu. Tada uzgesinu varikli, persedu i keleivio puse, gal atidarysiu kitas dureles. Girdziu rekia policininkas: ateik, ziurek, uzgesino, persedo i keleivio puse, girtas tikriausiai! Dabar sakys, kad nevairavo! Ka darom? Gal kraunam ir vezam i nuovada?
Mama: ir keleivio durys neatsidaro. Ka, kaip ilipau, taip ir islipsiu. Atsidarau bagazine, issirangau, pakeliu ja ir klausiu, na vyrai, ko nors norejot? Butumet pamate policininku veidus
Nei dokumentu tikrino, nei vardo klause, tik neleido vaziuoti, kol langai neatitirpo.