Juokingos situacijos

aš irgi vieną kartą gėdos pasidariau prieš kaimynus gyvename name ir diena prieš tai atvežė anglių baisinį maišą, kurį tėtė išsikrovė o maišas taip ir liko kieme gulėt. o aš turiu tokį pomėgį mašiniuką arti ūkinio pastato galu pristumt tai kažkas iš tėvu sugalvojo mane pamokyt - užkabino to maišo virvę ant kablio kitą dieną reikia važiuot pas gydytoją, išsimaudau, sėdu į mašiną ir važiuoju - kadangi gyvenu kaime tai užmiesčio kely dar ir greitį iki 90 pasiekiu (jei ne tas greitis tai ir į miestą būčiau nuvažiavus) o tada tik švyst švyst kažkas iš galo per veidrodėlį sustoju, išlipu - ogi ten maišas tai aš greitai tą visą angliuotą juodą maišą į bagažinę, greitai vėl važiuot nes jau vėluoju - tai rankos visos juodos na ir nesisekė tada, o dar ir taip per vėlai iš namų buvau išvažiavusi maniau kad jau vėluosiu, streso tai visai dienai buvo, ale rytojaus dieną ir vitamino c dozę besijuokiant pasigaminau

Juokiaus iki ašarų, geriausios istorijos šioje temoje

Prisiminiau, kaip karta labai labai seniai, vaziuoju sau tokia viena senamiescio gatvele ir privaziuoju sankryzele, kur galima sukti i desine, bet man reikia tiesiai.. Tik staiga kur buves, kur nebuves is priekio isdygsta policijos visureigis, jis irgi suks. Kazkaip jis uzima visa gatve, tai, galvoju, palauksiu kol nusuks, nors pagal taisykles ir mano pirmumas.. Bet kokiu atveju dviese ten neissitektume. Jie irgi sustojo. Na ir ziurim taip kuri laika vieni i kitus. Tada, neapsikentes, policininkas man pradeda rodyti, kad sukciau. As purtau galva, rodau, kad man tiesiai. Jis irgi purto galva ir toliau rodo, kad sukciau. Kuri laika taip rodinejames. Nu kas cia dabar, galvoju, per zaidimai. "Ne, man tiesiai", jau sakau balsu ir viliuosi, kad tai pades mums galu gale susitarti. Tada jis pradeda pirstu rodyti kazkur virs galvos. Gal mano, kad nepastebejau, kad jie - policija? Bet man vis tiek reikia tiesiai! Tada kilstelejau akis, ten kur jis rode ir pamaciau zenkla - plyta. Kodel anksciau jo nepastebejau, neisivaizduoju, o juk zenklus tai pazistu! Kokia geda buvo, kad jus zinotumet, o is kitos puses, kaip gerai, kad pareigunai tokie kantrus pasitaike...

Paciai asmeniskai buvo visokiausiu kuriozu su savo masiniukais, bet vistiek geriausias ivyko mano gerai draugei Kaune, ant Varniu tilto (kaunietes zinos).
Ji apie 1val nakties velai rudeni vaziavo tuo tiltu namucio ir priesais akis isdygo svirduliuojantis zmogelis.. Aisku girtas kaip lapas tikriausiai namo bande pareiti ir papulk taip zmogau, kad eina tiesiai i jos masina. Aisku ji pasiemet truputuka, pristabde (o juk tiltas tuscias ir pasukt galima buvo bet kur), o tas vyriskis tiesiai i masina vistiek, ji visai sustojo, o tas nepraejo, o visu svoriu krito ant kapoto... Drauge issoko puole gelbet klausinet ar viskas gerai, taciau i tai gavo tik keleta necenzuriniu zodziu ir atsistojes "eismo ivykio dalyvis" nusvirduliavo toliau. Kapotas minkstai isilenke... Ka jau cia merginai daryt - vaziuoja namo, taciau sirdele sako, kad blogai cia reikejo policija kviest, visgi kapotas truputuka ilenktas,o ir zmogus kazi kur nuejo, gal kas nutiko.... po geros valandziukes apmastymu grizo atgal i ta pacia vieta ir policija issikviete... Vis juokiuos prisiminus ta pasakojima ;D

Nu man tai toks nuotykis su policija buvo šią vasarą, gal ne tiek juokinga, bet žiopla ... Kas iš Kauno važinėja į Graliavą tikrai žino apylanką per hesą pro Rokus. Kas nežino, tai ten eismas toks: iki Rokų greitis 80, prie sakryžos -60, už jos buvo leistinas 70, bet šią vasarą panaikino tą 70. aš to keliuku beveik kasdien 2 metus važinėjau ir net nežiūrėdavau į tuos ženklus, tik taip įdomu pasidarė, ko ta policija vis stovi ir stovi už krūmu...
Vieną savaitgalį važiuoju sau, mašinos iš priekio pamirksi, užmetu akį į spidometrą: apie 70, ir sėdžiu patenkinta... Atvaro policininkas su lazdele... - važiuok į pakraštį.... ir dialogas toks:
-Labą dieną, prašom dokumentus...
-Prašau...
-Prašom išlipt...
Išlipu, parodo radarą-73km....
-Nu ir kas... leistinas greitis 70
-Nu kad ne, Kauno ribos - 50
-Nė velnio, yra ženklas...
-Ženklas 15t...(jis irgi buvo, prieš buvusį 70)
-Jūs ką norit pasakyt, kad aš skaičių nepažystų...
-NE, bet ženklo 70 nėra...
-Kaip nėra, aš visus ženklus mintinai žinau ir neišdurinėkit čia manęs na ir pan...
O aš kaip tik iš šatenės į blondine buvai supanašėjus, tai stoviu ir leidžiu garą -pakeičiau plaukų spalvą tai ir bando išdurt...
Policininkas padūsavo, atidavė dokumentus ir paleido, dvi dienas visiem skundžiaus kaip bandė mane išdurt, kol 3 dieną vėl važiavau pro ten tyčia žiūrėjau akis išpūtus , bet ženklo 70 NEBUVO....
Vargšas policininkas.... Matyt pagalvojo, kad su blondine neverta ginčytis ir paleido , kantrus pasitaikė

Mano istorija apie mašiniuką Moskvich 407 (1957 m.).
Aš su ja vairuot prieš 20 m. išmokau.
Bet juokingiausią situaciją atsimenu, kai buvo sugedę valytuvai, sukant į dešinę vairuotojo durys atsidarinėdavo, o kad bėgius tik "pagal nuojautą" įjungti reikėjo, tai čia visai normalus dalykas
Taigi išsiruošėm vieną kartą važiuoti, kaip visada vėluodami, liūtis kaip iš kibiro, teko prie valytuvo pririšti virvutę, kurios kitas galas perkištas per tokį trikampį stiklą priekinėse vairuotojo durelėse. Ta virvute vairuotojas turėjo pakelti valytyvus, nes žemyn jie patys dar sugrįždavo.
Situacija - prilekiam prie Kalvarijų-Žalgirio gatvės sankryžos, mums iš Žalgirio reikia sukti į dešinę, į Kalvarijas, vairuotojas (šį kartą - mano vyras) viena ranka traukioja virvutę, nes liūtis neįmanoma, tuo pačiu "gaudo" reikiamą bėgį, ir besukant dešinėn, atsidaro jo durys, tas griebia dar ir laikyti duris
Neįsivaizduoju, kaip nieko nenumušėm
Bet dar iki šiol jaučiu nostalgiją tai mašinytei ir su ja įvykusiais nuotykiais kelyje.

Mano kvailiausia turbūt istorija tokia: tik po teisių gavimo, savarankiškai išvažiavau į gatvę.... žinoma tuomet dar pirma juosta judėjau (kad netrukdyčiau labiau patyrusiems).... ir galvoju,.. ko tai mano mašiniukas sunkokai įsibėgėja.... na bet tuomet suveikė tai "geriau lėčiau ir saugiau" o kai atvažiavau į vietą, tik tuomet supratau, kad visais bėgiai myniau.... su RANKINIU

taip ir numirt iš juoko galima

Man irgi teko su ponu policiniku pabendraut. Vaziavau ryte i darba, kaip visada apsimiegojus ir neatidi. Salia manes vaziuoja policininkas. As, aisku, iskart pradejau tikrintis, ar dirza prisisegus, ar sviesos ijungtos, ar greitis tinkamas.. lyg ir viskas tvarkoj. Privaziuoju sviesoforu reguliojama sankryza, matau, kaip uzsidega zalia ir ramiai uz paskos kitu masinu suku kairen.. tik staiga prie manes privaziuoja tas pats policininkas, parodo, kad sustociau ir atsidaro savo langa.. as sumisau, nes tikrai nesupratau, kas ne taip.. Prasidarau savo langa, o jis ir sako:
- Ar zinai, ka padarei ka tik?
- Ne,- visiskai pasimetusi atsakiau...
- Pravaziavai pro sankryzai kai nedege zalia sviesa.
As baisiai susinervinau, nes tikrai maciau, kad dege zalia. Tada jis man piktokai paaiskino, kad as ziurejau ne i ta sviesofora.. Pasirodo, pries pat man ivaziuojant i sankryza uzgeso strelyte i kaire ir galima buvo vaziuot tik tiesiai. As palinksejau ir galvoju, kas db bus.. kadangi mes sustojom vidury gatves per dvi juostas uz musu susidare kamstis.. Ponas policininkas paziurejo uz musu ir sako:
- Vaziuojam!
Pats uzlindo pries mane ir vaziuoja kazkur, o as ir galvoju, ka man daryti… ar jis nori, kad as uz paskos vaziuociau, kad jis man bauda israsytu, ar galiu vaziuot i darba?! Nusprendziau nerizikuoti ir vaziuoti is paskos.. aisku, ziauriai susinervinau, kad nubaus mane, jau ir asaros pradejo rinktis. Ziuriu, jis suka i kazkoki kiema, as irgi suku. Jis sustojo, islipo is masinos, o as privaziuoju, atsidarau langa ir klausiu, ka reiskia jo tas “vaziuojam”. Tai kaip jis pradejo juoktis Pasirodo, galejau ramiai vaziuoti i darba. Jis man pamojo ranka ir liepe ramiai vaiziuot savais keliais. Tada pradejau apsisukinet, o jis dar priejo prie manes issisiepes ir pasake, kad tik ispeja mane Man nuotaika pasitaise ir ramiai nuvaziavau i darba.. bet jis liko sokiruotas, kad nusekiau is paskos ir turbut nuotaika jam visai dienai pakeliau

čia geras
jaučiu galvojo nu ir ko ta mergaitė priskreto?

jauciu, pirma karta per jo darbo istorija kazkas seke ji, kad israsytu bauda, o ne bego nuo jo

Super tema

Buvo ir man visokiu tokiu variantu...

Tarkim, sia ziema, isejau ryte i kiema (gyvenu daugiabutyje), per nakti viskas uzsale, prisnigta, apipustyta... Ir toliau pusto, toliau vieno metro i prieki nieko nematyt... Ogi man poniai dar reikia veideli nuo sniego saugot, eit prisidengus ranka, kad makiazas nesuslaptu, nenubegtu... Dar eidama iki savo raudono apsnigto masiniuko spustelejau signalizacijos pulteli, girdziu, pyptelejo, atsirakino. Prieinu, darau dureles - neatsidaro Uzsalo, matyt, truktelsiu stipriau - vis vien neatsidaro... Gal keleivio dureles atsidarys? Tampau, draskau ir tas - nu neatidarau ne vienu duru! Kaimynas pro sali eina, suni vedziojo, tai ir klausia: "labas rytas, koks baisus oras, o ko jus i kaimyno masina lauziates?" Ziuriu - gi tikrai... Kas, kad raudona - bet ne mano, manoji stovi uz keliu masinu...

Ir su ponu policininku cirka turejau, dar pirmais savo vairavimo menesiais... Trumpai tariant, susiduriau as su juo nosis nosin vienpusio eismo gatveleje ir gincijausi su juo issijuosus, kad tai ne as, o jis pries eisma vaziuoja, nes plyta man gi stovejo ne desinej kelio pusej, o kairej, tai reiskia i kaire ir negalima man sukt, tik tiesiai vaziuot... Rezultate, kai jau supratau, kad tuoj gausiu baudos, isverciau akis ir kone verkianciu balsu paklausiau: "Vaje, tai reiskia, per plyta vaziavau? Pries eisma? Oi, kaip prisidirbau... Eeee... Ir ka man dabar daryt?? Atbuliniu vaziuot???" Vargsas tik susieme uz galvos ir suurzge: "Pradejai - pabaik..."