Juokingos situacijos

Prisiminiau kaip savaites pradzioje per gatve prie darbo ejau...vnz.,pries antra pamaina biski laiko buvo,as pavargus,galvoju,einu nusnausiu i savo lengvuske,bet joje gale stabdziu nera,uzvedus gali gatven nuriedeti,galvoju,reik plyta kokia susirasti...radau...o ji zaraza sunki nesvietiskai ir dar purvina,normaliai neislaikau rankoj,tai paemiau kitaip,sulenkta ranka iskelus i virsu,lengviau nesti ir niekur nesiliecia prie rubu.Na,dar gatve reikia pereiti...O dabar isivaizduokit save pravaziuojanciu vairuotoju vietoje-iseina i vaziuojamaja dali moteriske,su silikatine plyta iskeltoj rankoj vienas labai akivaizdziai susimete,matesi,kad nezino,ar cia stabdyt,ar sonan begti As tada supratus situacija atsitraukiau ir perejau gatve kai masinu nebuvo,gerai jau,galvoju,gal negasdinsiu zmoniu...

Man kazkaip taip ikale i galva vairavimo mokykloj, kad segtis saugos diržą, kad praktiškai negaliu be jo net važiuot - kažko lyg trūksta.
Tai va todėl būna taip: įsėdi į automobilį, prisisegi diržą, užsivedi, išvažiuoji, pakeiki, pakeiki, atsisegi diržą, ... uždarai garažo duris, vėl įsėdi, prisisegi diržą...

Katinėlio, žinoma, gaila. Kompanijos - ne taip labai (jie ir patys dar ne tokių extrymų prisimąsto gerai prisilupę. O lupa bent jau kartą į dieną). Juokas ir yra tame, kad išsiblaivė pagaliau. O minėtos moteriškės išsiblaškymui ir keistiems poelgiams, atrodo, ribų nėra...

Na siaip gan juokinga istorija buvo ir man...
veziau su savo senuku peziuku suni palakstyt...suo masyvus,didelis rotveileris..pasivaiksciojom..aisku manoji isbraide visas balas ir purvus...tai griztant ikisau suni i bagazine..
o ten istikruju toje aiksteleje tai daznai aluti megsta pagerti kompanijos..tai isvaizuojant ko gero dauguma stabdo mentukai..
na tik isvaziuoju is aiksteles...ir jau matau kaip atlekia mentukai...lazda palei nosi pakisa is vaziuojancios masinos...zodziu stok ! sustoju,isijungiu avarini,stengiuos nesinervuot...laukiu ponulio...
prieina..pareigunas toks ir toks...Kodel taip letai vaziuojate,turbut esate isgerusi ? tai sakau nespejau is aiksteles isvaziuot,nu koks ten greitis su 2 begiu..o jus jau mane sustabdet,tai nespejau isibegeti Duokit dokumentus,ar turite liemene,vaistinele ir gesintuva....sakau viska turiu...ir kaip tycia mano suo trink trink bagazinej...sako ka ten vezate? sakau suni... sako skamba kiek juokingai,nes suo tokio trenksmo negali sukelti...(o as mintyse galvoju,nu jo suo 50kg ir negali)..na laiko jis mano dokumentus..sako atidarykit bagazine... sakau gerai tik pasitraukit toliau..tik praveriau...mano grozis tik kyst galva...O ponulis su uniforma: uzdarykit,uzdarykit greiciau,va dokumentai ir gero kelio !!!

Gera istorija tai gerai, kad toks naglas policininkas nepripaise kokiu nesamoniu, atseit norejai uzsiundyt suni ar pan...

Nuotikį turėjau ir aš. Draugė darėsi remontą. Ukmergėje radome jai tinkančių lentučių koridoriui. Tai va, nuvažiuojame, nusiperkame ir susikrauname ant mašinos "ragų". Važiuojame, priekyje šviesoforas raudonas, stabdau ir jaučiu, kaip lentutės tai nestoja, čiuožia į priekį, bet aš vistiek turiu sustoti. Priekyje prie šviesoforo stovėjęs mašiniukas šauna per raudoną, aš sustoju, o lentutės pasiskleidžia sankryžos vidury. Mes su drauge išlipusios klykiam (juokiamės žiauria forma), renkame lentutes ir vėl krauname ant "ragų". Ukmergės centrinė gatvė nepravažiuojama, kas pypsi, kad dalina patarimus, keli vyrukai prišokę padėjo sisirinkti ir dar davė krūvą nurodymų, kaip reikia lentutes pririšti. Viskas baigėsi gerai, kažkokiam kieme susitvarkėm tą nelaimingą krovinį, ir besijuokdamos gryžtame namo. Papasakojame mano vyrui nuotykį, o tas tokia nustebusia mina ir sako:- niekaip nesuprantu, kam jūs tas lentutes krovėt ant "ragų", jos kuo puikiausiai telpa "pasato" bagažinėje.

:DDDD nu va ta moteriska filosofija kartais ir paveda :DDDDDDDDDD
Papildyta:
o mums su MB buvo tokia situacija:
vasara dirbom airijoj ir sumastem vaziuot is airijos su savo masiniuku i lietuvele. tai va vaziuojam mes per vokietija autobanu ir pastebejom, kad viena masina mus ko tai seka. aisku prisiklausem istoriju, kad buna paseka zmogu, o kai jis sustoja atima viska ir paleidzia basa o dar mes visos vasaros pinigelius grynais vezemes, tai kaip ir visai nebejauku pasidare zodziu spaudziam gaza- tas is paskos irgi, suletinam, tas irgi suletina. ir dar karts nuo karto kokiom sviesom pamirksi. galvojom beprotis kazkoks ir taip slinko jis paskui mus gera valanda. po to atsirado is kazkur mentai ir uzdege svyturelius-tipo prasom sekt paskui-nu ten toks uzrasas pas juos uzsidega zodziu nuvaziuojam i kazkokia aikstele- tamsu (naktis buvo), baisu pasidare-kas cia ko is musu nori.. gal cia susimokius kokia grupuote, persirenge mentais ir t.t.
zodziu reziume galiausiai tokia, kad pasirodo nedege musu galinis zibintas kairej pusej, tai tas zmogelis visa laika vaziavo paskui musu saugpdamas, kad mums kas i sikna neikaltu (kaip zinia vokietijos autobanuose greiciai neribojami ). kadangi mes i jo pamirksejimus nekreipem demesio, tai jis iskviete mentus, kad jie mums "padetu". na mes pazadejom nuvaziuot iki pirmos degalines ir nusipirkt lempute taip viskas ir baigesi labai sekmingai sakyciau

va čia tai istorija
ech, kartais myliu aš tuos vokiečius, už jų bendruomenišką požiūrį...

ir nieko panašaus neįsivaizduoju pas mus

Su tom lentutem tai gera istorija...Zviegciau ir as....svarbu gerai baigesi viskas

galiu ir as papasakot dar viena nutikima...
tada vairavo drauge,nes as dar teisiu neturejau..vyro audine bulka...ir vaziuojam uz alytaus ten kazkur pas jos draugus.. kakzokie sodai...ziema..kelias tai tik sniegas ir ledas,o igudziu nulis..Nuvaziavom aplankem,vaziuojam atgal...slidu...posukis...aisku drauge nesuvalde masinos...sedim griovyje..abi ant kablu didziausiu...salta....zmoniu nulis...ten jau nei atbuliniu neisvaziuosi nei priekiu nei kaip...atidarius kapota tai matesi ne variklis,bet tik sniegas,matyt slysdamos prisikimsom sniego
rysio nera...miskas...nu ka sedim ir ka daryyyyyyyt????
vaziuoja pro sona moteris su mersu ir mazu vaiku...Nu ka jau trys galvos geriau nei dvi...sako turit virve...mes : NE! ji sako ir as neturiu nera nei kaip uzkabint nei kaip traukt..sako riek vaziuot i kazkokia gyvenviete ieskot traktoriaus,nes cia siuo keliu ziema i menesi pravaziuoja 2-3 masinos...
nu ka drauge isvaziuoja as lieku viena masinos saugot...blecha mucha..baisu,salta,viena,miskas,masina neuzsirakina ir is vis jokiu gyvybes zenklu nerodo... ...laukiu gal valanda...ziuriu atvaizuoja kazkoks vyras...galvoju ko cia tiketis is jo..pagalbos ar jau begt sleptis kur sustoja...sako turi virve....NE...sako as turiu....pririso...traukia traukia..be sansu...sako reik atkasti visa dugna.nes masina kabo ore visai pakibus...Paziurejo i mane..i batus...sako palauk,grisiu...Grizta akurat gal po pusvalandzio...su kastuvu...kasa....atvaziuoja kazkoks jo kaimynas..(ir dar toks neblogas vyras)...sako tu sesk vairuot,mes trauksim su viena masina,o kitas stums..sakau jus juokaujat ??? as teisiu neturiu ir is vis vairuot nemoku Tai tie sako : tai ka tu cia viena miske veiki tada su ta masina
nu zodziu pagalvojo turbut tikrai kad nenormali kazkokia esu grizo drauge,parveze ta moteris ja,aisku traktoriaus nerado...kapstomes toliau...Atvaizuoja dar masina ir dar....jau 4 vyrai ir 2 bobos vis sis tas O tiek vyriskuma demonstruoja..stengias...nu bet pacios matom...kaip griovy masina taip griovi....tai sako tas vienas vyras...seskit i masina pasisildysit...kaip pamatem zmonos zvilgsni is tos masinos...tai sakom..aciu gal ne ir stai stebuklingai atvaziuoja zmogus su dzipu...tai net nusvito akys musu...nes ir durnam aisku kad 4x4 tikrai istrauks...Drauge sako gulsiuos ant kelio kad sustotu nes jau gal 3-4 valandas kankinames tam miske..temsta..sustojo..pririso ta masina...ir kas keisciausia su tuo dzipu vaziavo seima...vyras,moteris ir berods 2 vaikai..tai turbut pirma kart gyvenime maciau kaip moteris - fyfa apsirengus armaniais (nu zodziu tikrai graziai) padejo mums stumti ta masina...tai nustebus buvau labai...istraukem...buferis ir numeris liko sniege..Bet tai jau buvo nesvarbu...tik spejom padekot tiem su dzipu...tai to zmona kur lauke masinoj,pamacius kad jau istrauke...tai atsidarius duris : greit varyk i masina ir vaziuojam,gana cia myzciot aplink svetimas mergas zodziu tikrai visi buvo nustebe,bet kazkaip stebuklingu laiku vaziavo kelios masinos toje vietoje..nes sake kad tikrai tuo keliu ziema nieks nevaziuoja...
Isidejom buferi su numeriu i vidu masinos...padekojom geradariams vyrams..kurie ryskiai dar turejo mums pasiulymu..bet is salcio ir siaip noro greiciau pasiekti kauna jau mums buvo nieks neidomu..dar pamokino...sako jei mentai sustabdys,kad be numerio vaziuojat..tai sakykit..kad namie,kieme kazkur uzkliuvot..(kai dabar pagalvoju,tai pasiteisinimas vertas 10 balu tikrai )...bet toliau kelione buvo sekminga...tik is salcio tai sirgom abi su didziausiom temperaturom...ir siaip pagalvojus viskas sekmingai baiges...ir aciu tiem visiem vyrukam ir tai seimai,kuri tuo momentu ten mus gelbejo :flirt
o jei cia paskaitys drauges vyras...tai irgi suzinos tiesa,kodel buferi parvezem salone...Nes jam pasakyta istorija tai tikrai toli grazu neatitiko realybes :mirksiukas

Paskaitai istorijas prieš miegą ir kakavos nebereikia .
Aš iš Vilniaus išsikėliau prieš 16 metų, bet važinėju darbo reikalais ir maniau, kad nu jau Vilnių tai žinau......
Buvo neseniai atidaryta Maximos bazės, kur prie gariūnų. Vaziuojam su drauge pasižvalgyti. Jau parduotuvėje kažko įsidebatavome, išeinam, sėdam į mašiną ir lėksim į Lazdynus, na kas gali būti paprasčiau. Važiuojam ir vis "lia lia, lia lia". Aš dešinėje pamatau rodyklę "lazdynai", bet aišku pramaunu ir tik tada pradedu suvokt, kad važiuojam kažkur į lankas. Dar akimirka ir jau aišku, varom į Vievį. Juostos atskirtos užtvara, tai per pievelę neapsisuksi, o apsisukimas neaišku kur. Kas belieka tik klykt- važiuojam kiaušinių nusipirksim. Bet priekyje matom rodyklę "Gariūnai", tai manom, puiku, nereikės neaišku kiek važiuot apsisukimui ir pasukam. Pavažiuojam kiek mišku, kelias susiaurėja, priekyje matom kažkokias trobas, viskas apaugę. Sustojam kažkokiam kaimelyje. Drauge sako: stok ir važiuojam atbulom. Man tai atrodo nerealu: takutis toks vingiuotas, o veidrodėliais vos ne tvoras daužom. Sakau draugei: sėsk pati už vairo ir mink atbula. Ji nepasirašo, tai judam į priekį. Ir išlendam: mes aukštai, o gariūnai žemai dauboje. Žemyn leistis tai nesamonė - statu ir takutis tik žmonių pramintas. Tai ir važiavom kaip garbės ratu aplink turgavietę, tik mes viršuje, o gariūnai apačioje. Išlindom prie valymo įrenginių ar kas ten yra tie betoniniai dideli statiniai. Paskui išsiaiškinom, kad ten rodyklė buvo į kaimą "Gariūnai".

Nu klausyk,man buvo tas pats!tik as vaziavau i centra ir ne ten pasukau,o gi ziuriu - isvaziavau i Klaipedos trasa.O cia buvo pries savaite,kai sniego kalnai buvo.vaziuoju,ziuriu ta rodikle i gariunus.pasuku,kelias ant tiek duobetas,kad vaziuot neimanoma.O dar tai buvo 9 val vakaro,tamsu,as viena.vaziuoju,isvaziavau i toki laukeli,pasukau i desine ir prasidejo mano baimes.visur pilna sniego,kelias vos pravazinetas,didziules duobes,pilnos vandens,o as su renault clio jau meldziausi,kad isvaziuociau sekmingai ir kur neuzstrigciau duobei.zodziu variau per duobes beveik nesustodama,nes baimes buvo ant tiek,kad galvojau - sustosiu,sakes bus,tikrai uzbuksuosiu.dar labai bijojau,kad vaziuojant keliu niekur neisvaziuosiu,bet kai pamaciau kaima,tai atsikvepiau su lengvumu,nes zinojau,kad zmoniu galesiu pagalbos paprasyt jeigu kas atsitiks.isvaziavau as is to kaimo visa slapia ir persigandusi.visam gyvenimui atsiminsiu dabar ta kelia

Žinai ir gerai, kad neprireikė pagalbos tame kaimelyje. Mes važiavom vasarą ir dieną, tai kelis gyventojus matėm - langus mikliai užsidarėm.