Ekonomiškas garderobas

Oi kaip pritariu
Todel tikrai nemanau, kad reikia vestuvems isleisti 2000 lt, nes manikiura galima namie pasidaryti, sukuosena bei makiaza irgi, apranga isigyti minimaliomis islaidomis arba rasti kazka is turimu, geliu irgi prabangiu nereikia (nesuprantu kuo blogos geles is turgelio? ), o kam dar tos bonkos ir pyragai? Aisku, galima vestuvems ir 5000 lt isleisti. Bet taupant ir pasitelkiant kurybiskuma tikrai tiek nereikia.

būtent - į laidotuves einama rodant dėmesį gyviesiems, t.y. mirusio artimuosius palaikant. Tokiais atvejais labai norisi tų artimų žmonių, į kažkieno petį atsiremti, paverkti...
...ir dar norisi atsisveikinti su žmogumi. Paskutinį kartą pamatyti, nors ir nebedvelkianti šiluma, bet vistiek labai norisi. Mano močiutė buvo labai griežtai prieš, kad karstą atidengtų, bet mes sulaužėm jos valią... tik šeimai atidengėm atsisveikinimui... ir nesigailiu, man tai buvo svarbu.
...laidotuvėms rūbų etiketas - kuklūs ir neišaukiantys, blankių niūrių spalvų, joks kostiumas nebūtinas

...ir ironizuojant toliau būtinų rūbų tema - reikia tada ir laidotuvėms rūbą turėt, juolab kad jos būna neplanuotos. Ir spintoj gali neatsirasti tokio paprasto rūbo. Dargi toks rūbas iš mados manau tikrai neišeina. O vyrų kostiumai nebūtinai tamsūs...vadinasi ... reik ir tokio...

Jei jau remsimes etiketu tai aisku sumos gausis kosmines, nes tada sukneles vienkartines gaunasi. Nu bet vel gi, ko einam i vestuves: ar save parodyt ir etiketo laikytis, ar svesti svente ir pabuti su brangiais zmonemis?

na su tom sukniom tai ne visada gali jų turėti spintoj. Buvo sesers sidabrinės vestuvės. Ir ką gi, turiu gal kokias 3 tinkančias tai progai. deje. Pastarieji metai taip pakoregavo mano figūrą, kad teko pirktis naują. Na dabar turėsiu viena daugiau - gal kada per gyvenimą dar apsirengsiu.

nieko baisiau už jas nėra - geriau tada penkias rožes ar tuziną tulpių ar dar ką - tik ne puokštytės iš turgelio ... čia tas pats kas nematyti nieko blogo bižuterijai iš turgelio... nu siaubas ten... geriau visai jokių gėlių. Bent jau man tada geriau visai gėlių nedovanotų, nei tas iš turgelio.

Bet jei jūs tų artimųjų nė nepažystat, tai jūsų atėjimas gal juos labiau glumina nei palaiko. Todėl jei buvot toks "geras draugas" kuris žmogui gyvam esant nedalyvaudavo renginiuose kurie jam buvo svarbūs, raskite valios ir mirusio nelankyti.
O dėl noro atsisveikinti. Kiekvieną karta atsisveikindama su brangiu žmogumi, darykit tai taip nuoširdžiai lyg paskutinį kartą. Ir šilta ir gera, ir nesijausit bjauriai jiems netikėtai numirus. Tikrai niekam netaikau asmeniškai, nes laidotuvių tradicijos išvis labai jautri tema. Bet mano pozicija yra ta, kad jei neradai laiko žmogui kol jis buvo gyvas, tai savo norą atsisveikinti privalai suvaldyti ir jam mirus. Negražu, neetiška, negarbinga.
Na kad ir pavyzdys kai žmogus išeina iš gyvenimo pats. Susirenka ir prasideda, juk dar galėjo gyventi, viską turėjo, viskas gerai buvo. Gal jei tas žmogus būtu visų šitų susirinkusių dėmesio sulaukęs kol dar kapstėsi iš tos duobės, ir būtu gyvenęs. Tokiais atvejais išvis visi atsisveikinantys yra kiek kalti...
O jei kas taip mane "mylės" kad net paskutinės valios negerbs, tai jei tik galėsiu visą likusi jų gyvenimą košmaruose vaidensiuos. Nu verkt noris pagalvojus, kad kažkas taip gali pasielgti. Juk į ją, net nutesti mirties bausme teisę turi. negi Jūsų močiutė buvo už juos mažiau jos verta?
Papildyta:

Bet turgelyje būna ir jūsų minėtu tulpių glėbis, ir lauko rugegėlių puokštė. Jos mane kur kas labiau pradžiugintų nei rožės iš maksimos

Sophi aš irgi buvau tokios nuomonės, kol nesutikau savojo, na netinka jam kostiumai nors per galvą verskis.. man labai gražu vyrai su kostiumais tik ne mano MB



*ironijos tuomet nepagavau visiškai pritariu dabar išsakytai nuomonei.
tiesiog pati turiu bent porą suknelių, su kuriomis jau buvau ir vestuvėse ir keliuose kituose baliukuose, todėl ir kažkaip keistai pagalvojau dėl to etiketo. Aišku pačiai būtų smagu, jei galimybės leistų, kievienai šventiškesnei progai pirkti naujas sukneles (nes jas labai mėgstu), bet skaičiuojant pinigėlius mano klasikinės suknelės tarnauja daugiau nei vieną kartą ir dėl to labai nesuku galvos
**na neiti negalime, nes MB dvynys tuokiasi buvome kviesti "į poras", atsisakėmė, bet šitas atvejis būtent dėl pinigėlių, nes tokie oficialiumai kainuoja. Eisime kaip paprasti svečiai, kainuos MB apranga, man bateliai ir tradicinis dovanų rinkinys vokelis/gėlės/butelis. Nors ir kvailai atrodo, bet aš suprantu žmones, kurie neina į vestuves dėl pinigų, nes galbūt tikrai gyvena varganai, o nepasipuošę jaustųsi pakankamai prastai. Bet tuomet, manau, vis tiek labai gražu pasveikinti jaunuosius bent jau gėlėmis ar simboline dovanėle.
***su laidotuvėm jau aš ironizavau nesu katalikė, man apskritai yra svetimi tokie dalykai, bet "nutekėjau" į tokąi aplinką, kurioje laidotuvės yra kažkas "tokio", pradedant giminių masinių šėrimu, o baigiant visom kitom "arklių parado" nesąmonėm..

Oho, kaip pasikreipe diskusija

Loxxy, is esmes, tu tikrai teisingai viska parasei ir del vestuviu, ir del laidotuviu.

As dar del geliu vestuvem noriu pasisakyt. Niekad neperku dideliu brangiu puoksciu, nes pati puikiai pamenu kaip per savo vestuves geles merkem su mama balkone bliuduose puoduose, nes neturejom tiek vazu Vienu zodziu, niekam ten tos geles is esme snereikalingos, jas jaunieji paima ir numeta kur nors, dar puse nuvysta tol, kol buna pamerkiamos kazkur Uztai as neskiriu tam didelio demesio, jau geriau i vokeli daugiau, nei ten kakzokia puokste super duper uz 100 lt

O jum neatrodo, kad turgelyje yra parduodamos pačios šviežiausios, kvapniausios LIETUVIŠKOS rožės, kurios ir laikosi pakankamai ilgai... Visuomet, kai tik sezonas, perku tik turguje pas bobutę ar dieduką. Paskutinįsyk pirkau 15 rožių, gėlių parduotuvėj nusipirkau celofaną ir kaspinėlių ir turėjau fantastišką puokštę už 33 litus.

Gal bytte turi omeny lauko geliu puoksteles, kurias mociutes pacios pagamina Man tai tokios pacios graziausios, nes tokios tikros jos, naturalios, ne serijines gamybos ir ne sintetines kaip kokios bekvapes rozes.

*kitiems svarbu kad kuo daugiau būtų, lygiai kaip svarbu kaip į vestuves kuo daugiau prisikviest - skirtingos šeimos, skirtingi požiūriai. Ir jei mirusiojo artimiesiems svarbu kad būtų vilkstinė žmonių laidojant, tai kodėl tų žmonių turėtų nebūt?
**tikriausiai nelaidojot artimo žmogaus jei lyginant atsisveikinimą kad ir kokį šiltą gyvam esant ir mirus... Manau ne šiaip sau yra tos laidojimo tradicijos, jos per daug metų susiklostė. Ir nemanau kad močiutė buvo mažiau verta ar neverta. Manau kad ji to net tikėjosi - antraip kodėl rūbus siuvosi, veidrodyje žiūrėjo ar tinka? Jos valia kad neitų "panichida" prie karsto, visi į ją nevėpsotų,ir kad ją gyvą prisimintų kokią paskutinį kartą matė buvo išpildyta. Taip pat ir visa kita ceremonija būtent kaip ji norėjo.
...ir jei aš nusižudyčiau, norėčiau kad visi ateitų ir krioktų, ir manęs gailėtų, o aš graži gulėčiau karste... dar betrūko, jei gyvenime vienišas, kad ir mirus nieks neišlydėtų... tada tikrai tik vaidentis beliktų. Juk ten visi susirenka jausdami kaltę, ar tipo nelankiau gyvo, tai kam dabar išlydėt... nafig jis čia išvis gyveno... ar kaip? Čia be sarkazmo...
Nekalbu apie artimųjų jausmus laidojant savižudį, nemanau kad jie dėl to kalti, dažniausiai jų kaltės tame nėra, nors jaučiasi jie kalti visapusiškai. Be to tai netikėta ir staigi mirtis... Todėl manau tokiais atvejais ypač reikia palaikyti artimuosius. Žinau apie ką kalbu iš savo asmeninės patirties. Mane gyvenimas pamokė ir atkratė nuo tokių ir panašių pamąstymų apie laidotuves... Net jei vakar buvai su žmogumi, ir atsisveikinai su juo žinodamas kad gal jo nebe pamatysi, vis tiek jam mirus viskas susijaukia, nes tik tada suvoki kad tikrai jo nebe pamatysi, kad jo nebėra ir nebebus, kad tai taškas.
*** Aš nekalbu apie gėlių pirkimą turguje (tikrai geriau nei maximoje), aš kalbu apie puokšteles, puokštes ir visą kitą, nesvarbu iš tulpių jos ar rugegelių - jos tragiškai padarytos ir taškas. Elementarios pagarbos gėlei kartais ten nėra. Būna ir ten aišku išimčių, bet kaip sakoma išimtys patvirtina taisyklę. Bet man šitos išlaidos atkrenta - aš ir nusipirkt galiu gėlių pigiau, ir puokštę pasidaryt pati. Ir manau kad tuzinas rožių pirktos pas dieduką ir perrištos kaspinu - labai geras pasirinkimas. Bet vistiek į 25 Lt neįsitenki... Tik nereikia pamiršti kad tokiu atveju polietilenas nelabai... o kotus reikia nuvalyti nuo spygliu - neetiška dovanoti spygliuotas rožes, kai teikiamos jos į rankas .

...prisimenu ir aš povestuvinius kibirus su gėlių puokštėm . Šituose vestuvėse kur buvom, net buvo pakvietime prašymas dovanoti tik tai kas telpa į voką, gėlių taip pat prašė nedovanoti, nes iškart planavo išvykti. Bet žinokit vis tiek visi gėles dovanojo, pasijaučiau kažkaip keistai, nes vieninteliai atėjom be gėlių
Papildyta:
bobučių puokštytės iš darželio gėlių dažniausiai man labai mielos, bet tokių vestuvėms nedovanosi - nuvys nenukeliavusios iki vazos. Be to labai nepatogu kai tau dovanoja krūvą puokštyčių... tos didesnės kažkaip net patogiau...
Manau vestuvėms turėtų būti ne didelės apimties, ilgai išsilaikančios nepamerktos puokštės dovanojamos... tam tikslui gėlės yra specialiai paruošiamos, o turgui to nieks nedaro o dar tos kompozicijos taupant žiedus

bytte jūs labai jautriai į šią temą reaguojate, todėl neprovokuosiu. Bet jūs neteisi manydama, kad neturiu karčios asmeninės patirties, kaip tik labai ankstyvoje jaunystėje gyvenimo buvau pamokyta, kaip reikia mylėti ir gerbti greta esančius gyvus žmones. Laidotuvės yra egoistinis reiškinys, jos skirtos gyviesiems, o ne mirusio pagerbimui. na bent jau mūsuose dabar taip iškreipta. Todėl tikrai manau kad negražu ateiti atsisveikinti dėl savęs, jei neradai kada užbėkti pasibūti dėl JO (dabar jau mirusio). Jei jūs norit kad jūsų laidotuvėse būtu krūvos žmonių to ir linkiu. Aš noriu, kad manosiose jų nebūtų. Nieko nėr baisiau man, kai mirus žmogui pradeda eiti 50 metų jo jau nematę klasiokai, grupiokai, visi kas kažkada kartu dirbo (kad ir tik pora mėnesiu ir net jei visą tą laiką viens kitam nervus gadino). Tada dar visų giminių giminės, pažystami, visas kaimas, rajonas ar šiaip kas kažkada apie tave kokią legendą girdėjo ir nusprendė atsivilkti.
O aš laidodama man brangius žmones niekad neturėjau progos visiem lakytojams pasakyti kad jų nepageidauju čia matyti. o norėjos rėkte rėkti, kad nieks nedrystu kojos kelti. deja... Todėl nebūkit tikra, kai einat į laidotuves pas prieš 20 - metį buvusį kolega, kad jo artimieji tikrai jaučia jūsų palaikymą, o ne neviltį, kad net dabar per tuos milijonus svetimų, negali net paskutinę minutę pabūti intymiai atsisveikindami reziumė - gryžtam prie mano pirmosios išsakytos minties - mylėkim gyvuosius, ne mirusius. Mirusiems meilės nereikia, jos reikia gyviems. O atsisveikinimas reikalingas tiems, kas tikrai ,tikrai ir gyvą tą žmogų mylėjo.