Krikštynos

Manau, kad katalikų bažnyčią turėtų būt iduomenys jai yra krikštytas vaikas. Nes atsimenu ,kad tapau krikšto mama. Reikėjo duomenys susakyt ir krikšto vaiko gimimo liudijimas buvo reikalingas tam . Tai tikrai manau , kad antrą kartą jo niekas nekrikštys.

o tokio komentaro neužtenka?
už rašybą - sėskis - DU

Taip, reikalingi. betgi pamenam -vaikas iš globos namų. Gali būti turėjęs kitą vardą ir pavardę. nežinia kurioje parapijoje ir vyskupijoje galėjo būti krikštytas. kartais tas ieškojimas ir blaškymasis atimtų daug laiko ir nervų.

Nesupyk už tai ką pasakysiu.
Nelabai esi tikinti, jei klausinėji tikinčiam žmogui elementariausių dalykų. O ruošiesi krikštinti vaiką ir kaip matau nesusigaudai tai ką tada tu tam pakrikštintam vaikui žadi perduoti.
Manau , kad turėtum labiau pasirūpinti savo tikėjimo žiniomis, nes žinai kaip būna, kai aklas veda aklą nelabai kur ir nueina.
O ir dar jei labai giliai domiesi šiais klausimais tai tikrai geriau nueik pas kunigą ir jis tau labai gerai atsakys į kilusius klausimas, o forume tik ginčysies o prie tiesos neprisikapstysi.
Jei ką skaudžiai pasakiau nepyk ir imk balioną.

aš čia truputį ne visai į temą ( ) bet mano subjektyvia nuomone, krikštas turėtų būti sąmoningas žmogaus pasirinkimas. Juk krikštas yra traktuojamas kaip atgimimas naujam gyvenimui, ar ne? Tai kokia prasmė 'atgimt' to nesuvokiant? o turint omeny, kad pragaro prieangis, kur tūnodavo mirę nekrikštyti kūdikiai "padarė dingau" ( http://www.lrytas.lt...76826864&view=4 ) tai kokia prasmė krikštyti mažą vaiką kuomet jis to nesuvokia?

Man atrodo, dauguma krikštija vaikus iš baimės. Patys nelabai tuo tiki, bet "o ką gali žinoti". Kitą vertus, tai lemia tradicija ir aplinkinių spaudimas.
Girdėjau tokį pokalbį:
- Jau pakrikštijot?
- Ne.
- O kada krikštysit?
- Vasarą.

Mano pirma mintis buvo: "O neturėjo būti klausimas Ar krikštysit?" Tai pasidarė norma nesigilinant į jokias šių apeigų prasmes. Minėtas žmogus, besiruošiantis krikštyti vaiką, net nežino, kad Adventas būna. Tai kam tada tas krikštas. Kad baliui proga būtų?

Aš kažkaip dėl krikšto nesu apsisprendusi: reikia jo ar ne? Man dabar atrodo, kad reikia krikštyti suaugusius žmones, kaip kad seniau buvo daroma. Gali iki tol mokyti, rodyti, bet gale žmogus pats turi nuspręsti, ar jam ta religija priimtina.

Manau , kad krikštyti mažus vaikelius yra gerai, nes tai palaiminimas ir priėmimas į bažnytinę bendruomenę, kuriai priklauso tėvai. Tai pirmasis žingsnelis į tikėjimą, kaip vaikas eis į priekį, tobulės, augs tikėjime jei ta linkme dar nežengtas pirmas žingsnis.
O dėl pasirinkimo laisvės, mes vaikus neatsiklausę mokome gimtosios kalbos - negalvojam, o gal jis norės būti anglu, arba vedame į mokyklą ir mokome raidžių, - o gal jis norės rašyti hieroglifais...

o kodėl krikštas yra pirmas žingsnis? tai tik apeiga, kurios kūdikis nesuvokia.



Ne visai taip. Juk mes mokome ir anglų kalbos, ir rusų, ir vokiečių... Kiek lietuvių dainininkų kuria dainas angliškai. Jie renkasi, kokia kalba jiems artimiau. Taip ir religijoje reiktų rinktis, kuri tau priimtinesnė, lengviau suvokiama. Aš nesakau, kad nereikia mokyti, tiesiog nereikėtų įpareigoti.

[quote=Meškuolė,2007 05 26, 09:32]
o kodėl krikštas yra pirmas žingsnis? tai tik apeiga, kurios kūdikis nesuvokia.

Krikšto dėka vaikas gauna dvasinę apsaugą. Ne šiaip sau jam duodamas šventojo vardas Dvasinė apsauga reikalinga ir šeimai, todėl reikalingas santuokos sakramentas. Kartais žmonės, nebūdami susituokę bažnyčioje, vien todėl negali susilaukti vaikų, kad jam trūksta dvasinės apsaugos (turiu vieną tokį konkretų pvz).

Įdomu koks santykis tų kurie negali susilaukti ne santuokoje ir tų, kurie po keleiolika metų santuokoje nesusilaukia vaiko kaip ir : santykis kunigų, segančių prostatos ligomis ir vyrų santuokoje, bendraamžių, sergančių tuo pačiu???
Vaižgante, tau su matematika ir logika prastai

Na drysčiau paprieštarauti- seniau krikštydavo labai mažus kūdikėlius: vos keleto dienų. nes dažnai vaikeliai mirdavo, o mirti nekrikštytam- nepateksi į rojų .
O didelius pradėjo krikštyti tik prasidėjus nepriklausomybei- pamenu dar buvau 8 metelių kai mačiau kaip per dieną po 10-20 pakrikštydavo- dėl mados. pati esu krikštyta 2mėn- ir savo giminėje skaičiausi jau didelė.
Krikšto tėvū pareiga- dabar tai paprasta- tik dar vieni asmenys kalėdų proga duodantys saldainių, o iš tikro jie turi aktyviai dalyvauti vaiko kaip "doro kataliko" auklėjime.
Seniau- krikšto tėvai mirus tikriems tėvams turėdavo atstoti vaikeliui mirusius tėvus, taip ir aš renku savo mažylei krikšto tėvus- jei man kas atsitiktų, kas atstotų mano mažylei motiną? Taip labai sunku išrinkti, labai sunku...

O dėl krikšto- jei nesi tikra kad vaikas krikštytas tai pasakyk tai kunigui- jis supras- pakrikštysit nors ir 2 kartą. nieko čia tokio "užkrikštytas" vaikas tikrai nebus, dar viena krikšto esmė- yra atleidžiama "pirmoji nuodėmė" gal čia kažkur ir rašė jau apie tai bet man kantrybė skaityti baigėsi po pirmo puslapio.
Dėl šventojo vardo- šis vardas veikui neduodamas, nesuteikiamas ar kitaip kaip, tas šventasis kurio vardą jūs išrinkote veikui teoriškai yra jūsų mažylio globėjas.
Šiuos dalykus aš nuo vaikystės žinau. Nesu nei dora katalikė, nei pamaldi moteriškaitė, paprasčiausiai mano seneliai pamaldūs ir nuo vaikystės lankiau bažnyčią (iki kokių 16m) net nežinau iš kur aš tai žinau- gal kada prie stalo kai buvo pas tėtuką svečių (gerai su kunigais sutardavo) išgirdau, gal iš tikro kai pirmą komuniją ar kai sutvirtinimą priėjau tada kažką mokinomės, net nežinau.

Mes su vyru nesusisaikstę bažnytine santuoka, bet vaikelį pakrikštysim, o vėliau kai paaugs tai jau bus jos valia kokią religiją ji pripažins. Duosim jai laisvę.
Aš nenoriu saviškei per prievartą kažko kišti, kaip kad buvo daroma su manimi: kiekvieną sekmadienį į bažnyčią, didžiąją savaitę kiekvieną dieną į bažnyčią: budėjimai iki 11val prie "Kristaus kapo" , bet... iš tikro būdavo ten linksma- daug tokių kaip aš priverstinų (o iš tikro vėliau susidraugavę laukdavom ir su malonumu eidavom) susirinkdavo tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių, nežinau ar dabar propaguojamas adaravimas, bet man tada patikdavo: baltos iki žemės suknelės, kaspinai, velionai ant galvų- kur kitus mergaitė gali taip pasipuošti ir visi žavėsis nesukios prie smilkinio piršto? Būdavo smagu, pasiilgstu tų dienų, arba Kai katedros chore giedojau, irgi faina būdavo.
Tik nepasiilgsto priverstinio manęs tempimo išpažinties- močiutė kas antrą savaitę versdavo eiti , na ir pasakykite kokias mirtinas nuodėmes aš galiu padaryti per tas 2 savaites? iš tikro vieną kartą specialiai pamelavau, kad turėčiau ką pasakyti, po to susirašiau ir išmokau keletą nuodėmių kurias ir eiliškumą iki šiol pamenu, visada sakydavau: melavau, tingėjau, su močiute bariausi, negražiai kalbėjau- daugiau nepamenu... ir t.t.
Papildyta:

dar prieš tai kai pradėjo mažus vaikus krikštyti? Na viduramžiais mažus krikštijo, na o prieš tai? Tai matyt jūs kalbate kas buvo prieš maždaug 2000m? Na tada taip- krikštijo didelius- juk ir Jėzų Jonas krikštytojas pakrikštijo didelį- suaugusį.